Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-04-13 · Byla Nr. N-62-463-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-04-13
Bylos Nr.
N-62-463-06
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Administracinė byla Nr. N 9 – 62 – 463/2006Procesinio sprendimo kategorija – 26.1, 34
„(S)“LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2006 m. balandžio 13 d.Vilnius
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,

susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės (pirmininkės),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismo nutarimu R. K. nubaustas 14000 (keturiolikos tūkstančių) litų bauda už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 ³ str. l d. numatyto pažeidimo padarymą. Kaip nurodyta teismo nutarime, Uždarosios akcinės bendrovės "Dažuva" direktoriaus R. K. nurodytame bute be darbo sutarčių dirbo D. B. ir Z. G. . R. K. kaip darbdavys padarė administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimo faktą patvirtina esantys rašytiniai įrodymai: D. B. ir Z. G. 2005 m. liepos 22 d. paaiškinimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas ir darbo sutarčių registravimo žurnalas. Iš bylos medžiagos, tame tarpe, iš paaiškinimų matyti, jog su D. B. ir Z. G. nebuvo sudarytos darbo sutartys. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus tai, kad, jog pažeidėjas vengia atsakomybės, už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirtina kiek didesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bauda, t. y. po 7000 litų už kiekvieną darbuotoją.

Šalies argumentai

R. K. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apylinkės teismo nutarimą, kuriuo paskirta 14000 litų bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Manoma, kad bauda skirta nepagrįstai, nesant jokių įrodymų. Teismas vadovavosi administracinių teisės pažeidimo protokolu, kuris surašytas tik iš pil. Z. G. ir D. B. žodžių. Jų pareiškime buvo nurodyta, kad jie dirbo bute pas savininką D. P. , todėl mokesčių inspekcijos pareigūnas turėjo apklausti, ar kitaip įsitikinti, ar jų nurodyti darbai iš tiesų buvo atliekami tame bute. Galbūt, savininkas pats juos samdė, nes bendrovėje nei Z. G., nei D. B. niekada nedirbo. Bendrovė samdo meistrus tik tada, kai būna pasirašyta paslaugų sutartis su konkrečiu užsakovu. Pasirašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškino, kad jokio nelegalaus darbo fakto nebuvo ir paprašė, kad Z. G. ir D. B. pareiškimas, kuriuo šmeižiamas, būtų nuodugniai ištirtas. Surašęs jį pareigūnas nedavė protokolo nuorašo, tik paprašė, kad pasirašytų. Negali būti įrodymu ir darbo sutarčių registracijos žurnalas, kurio kopija pridėta byloje. Akivaizdu, kad jame nėra ir negali būti pavardžių tų asmenų, kurie bendrovėje nedirbo. Pagal pateiktas spaudoje paraiškas, labai daug asmenų kreipiasi dėl įsidarbinimo, tačiau atranka būna didelė, nes rasti kvalifikuotų ir patyrusių specialistų pagal skelbimus beveik neįmanoma. Būna atvejų, kai besikreipiantys darbo, tačiau reikalavimų neatitinkantys asmenys nukreipiami kitoms firmoms ar gyventojams. Kartais gyventojai ieško smulkiems darbams meistrų, prašo nukreipti jiems. Galbūt, taip buvo ir su Z. G. ir D. B. . Praėjo pusė metų, visų pavardžių neįmanoma prisiminti. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jis vengė atvykti į posėdį. Labai apgailestauja, kad taip išėjo, tačiau jokio piktybiškumo iš jo pusės nebuvo.

Nežino dėl kokių sumetimų Z. G. ir D. B. parašė mokesčių inspekcijai pareiškimą, tačiau jo turinys prasilenkia su logika. Jie tvirtina, kad buvo sutarta sumokėti kiekvienam už darbą po 2120 Lt. Bendrovėje už tokį darbą meistrams mokama ne daugiau kaip 500 per mėnesį. Teigia, kad dirbo mėnesį, bet dviems meistrams suklijuoti bute plyteles pakanka 3 - 5 dienų. Nurodo, kad, neva, jis du kartus sumokėjo avansą, nors faktiškai darbo užmokestis už tokius darbus išmokamas tik tada, kai užbaigiami darbai, kada pinigus į bendrovės sąskaitą perveda darbų užsakovas. Keistas ir jų teiginys, kad darbus kasdien prižiūrėjo buto savininkas. Visų samdytų darbininkų darbus kontroliuoja bendrovės atstovai, nes už jų kokybę bei visus kitokius nesklandumus prieš užsakovą atsakinga bendrovė, o ne jos samdyti darbininkai. O nesusipratimų pasitaiko gana dažnai, nes kartais užsakovas ne tik nesumoka už atliktus darbus, bet bendrovė turi jam kompensuot ir už sugadintas medžiagas. Jau vien dėl šios aplinkybės nė viena bendrovė nesiryžtų samdyti nepažįstamų darbininkų be darbo sutarties.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su apeliaciniu skundu ir prašoma jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

ATPK 41 ³ straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Dėl to, taikant ATPK 41 ³ straipsnį ir sprendžiant dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties elementų, būtina vadovautis Darbo kodeksu. Draudžiama veika pagal ATPK 41 ³ str. yra laikoma tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra būdingi Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 straipsnio nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas be rašytinės darbo sutarties. Kad nustatyti, jog padarytas administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas pažeidimas, būtina konstatuoti, jog yra nelegalaus darbo sudėties objektyvieji požymiai: dirbamas darbas; darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius. Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį nėra būtina kiekvienu atveju detaliai nustatinėti visų DK 93 straipsnyje nurodytus darbo sutarties požymius. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Apeliantas neginčytinais duomenimis, kurie nereikalautų vertinimo, teismo padarytų išvadų nepaneigia. Apylinkės teismas, vertindamas fakto aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimų principų, įtvirtintų ATPK 257 str. Todėl šiuo aspektu teismo nutartis atitinka jai keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo negavo protokolo nuorašo, tačiau toks teiginys neatitinka protokole esantiems duomenimis. R. K. parašu patvirtino, jog protokolo nuorašą gavo.

ATPK 30 ² str. nustatytos baudos skyrimo taisyklės. Šioje teisės normoje sakoma, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Taigi, teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, jog patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo vengė atvykti į teismo posėdį, negali būti priežastimi didinti baudą. Todėl paskirtoji bauda mažintina iki sankcijoje numatyto baudos vidurkio.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 3 d. 4 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutarimą pakeisti ir R. K. paskirtąją baudą sumažinti iki 13000 (trylikos tūkstančių) litų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmanaitė