Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-12 · Civilinė byla Nr. 2A-17-459/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-12
Bylos Nr.
2A-17-459/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09957-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Alona Romanovienė
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
E. D.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas, „If P&C Insurance AS“
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-17-459/2015

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-09957-2013-7)

Procesinio sprendimo kategorijos (S) 75.4.3; 78.2.1; 75.8; 121.18; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant ieškovui A. D., ieškovo atstovui advokatui G. Ž., atsakovei E. D., atsakovės atstovei advokatei I. B.-G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. D. ir atsakovės E. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei E. D. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys - AB SEB bankas, „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, institucija, teikianti išvadą byloje, - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisti ½ dalį buto, esančio Debreceno g. 58C-57, Klaipėdoje, kylinę jachtą „Piranija“ su inventoriumi, 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių, atsakovei priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį Toyota Corola, 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių; dukters E. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui 500 Lt per mėnesį periodinių išmokų; nustatyti, kad atsakovė kartu su dukra iki dukters pilnametystės panaudos pagrindu naudojasi ieškovui tenkančia ½ dalimi buto ir privalo padengti visas su buto išlaikymu susijusias išlaidas. Paaiškino, kad su atsakove susituokė jauni, santuoką sąlygojo nėštumas, iš pradžių santykiai buvo geri, paskutinius metus jų santykiai pasikeitė, sutuoktiniai ėmė vienas kitą erzinti, ėmė nesutapti pomėgiai, su atsakove kalbėtis nebandė. Nurodė, kad šiuo metu darbo neturi, jį išlaiko draugė, nuolatinio darbo ieškosi jau pusę metų, bet tinkamo neranda, anksčiau jo pajamos buvo apie 9000 Lt per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką dėl ieškovo kaltės; dukters gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; priteisė iš ieškovo dukters išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; transporto priemonę Toyota Corolla pripažino asmenine atsakovės nuosavybe; butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įgytą santuokos metu, po santuokos nutraukimo priteisė ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise; kylinę jachtą „Piranija“ priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise; atsakovei E. D. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1) televizorių Philips, 2) televizorių Sony, 3) šaldytuvą, 4) skalbimo mašiną, 5) virtuvės kombainą, 6) siurblį, 7) duomenų serverį, 8) juodalksnio valgomąjį stalą, 9) valgomojo kėdes 4 vnt., 10) jaunuolio baldus (stalas, spinta, komoda), 11) sofą – lovą, 12) pakabinamus šviestuvus, 13) lovą (paauglio), 14) miegamojo lovą, 15) minkštą kampą, 16) terasos baldų dalį, 17) buities reikmenis; ieškovui A. D. ir atsakovei E. D. priteisė po 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių; atsakovei iš ieškovo priteisė 38955,60 Lt dydžio kompensaciją už didesnę dalį jam tenkančio turto. Nurodė, jog pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Įvertinęs byloje esančius duomenis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas pripažino, jog labiau tikėtina, kad šalių santuoka iširo dėl to, kad ieškovas susirado kitą moterį ir išėjo gyventi su ja. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl šalių santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400000 Lt, padalino lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį buto. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas faktiškai naudojasi jachta „Piranija“, į tai, kad atsakovė lieka gyventi bute, kuriame yra visi kilnojamieji daiktai, teismas priteisė ieškovui jachtą „Piranija“, 35000 Lt vertės, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė kilnojamuosius daiktus, kurių vertė 7900,00 Lt. Teismas į dalintino turto sąrašą įtraukė 81611,20 Lt pinigines lėšas, kurias sudaro Lifosa akcijos (Finasta) - 4331,00 Lt, Finasta fondai - 22712,00 Lt, SEB VIP investicinis fondas - 14325,00 Lt, gryni - 22443,20 Lt, paskola S. - 17800,00 Lt. Šias pinigines lėšas padalino šalims lygiomis dalimis, t. y. kiekvienai po 40805,60 Lt. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas 2011-11-17 mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei 16000,00 Lt (b. l. 106, II t.), 2012-04-12, 2012-04-13 ir 2012-04-16 mokėjimo nurodymais S. Š. pervedė atsakovei 15000,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „skolos grąžinimas“, atsakovei iš viso pervesta 31000,00 Lt. Taigi atsakovei dar turėtų būti sumokėta 9805,60 Lt. Be to, šalys pripažino, jog 2011 metų lapkričio mėnesį ieškovas nuomojosi biurą ir ten buvo kilnojamieji daiktai: biuro baldai, stacionarus kompiuteris, nešiojamas kompiuteris, spausdintuvas, iš viso daiktų už 4100 Lt, tačiau šių daiktų ieškovas nebeturi, taigi atsakovei priteistina pusės šių daiktų vertės dydžio kompensacija, t. y. 2050,00 Lt. Kadangi ieškovui pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 235512,50 Lt, atsakovei pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 208412,50 Lt, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei turėtų būti kompensuota 9805,60 Lt dalis piniginių lėšų bei 2050,00 Lt už biuro baldus, teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 38955,60 Lt dydžio kompensaciją. Fakto, kad nepilnametės E. D. poreikiai ypatingi ir todėl jos išlaikymui per mėnesį reikalinga didesnė nei vidutinė suma, teismas nenustatė, todėl išlaikymo dydį siejo su minimalios mėnesinės algos dydžiu, t. y. 1000 Lt per mėnesį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-02 sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ir atsakovei iš ieškovo priteisti 14262,60 Lt kompensacijos. Nurodė, jog teismas netinkamai sudarė dalintino turto balansą ir neteisingai apskaičiavo priteistiną kompensaciją. Skolininkė S. ieškovei 15000 Lt grąžino banko pavedimais, o 2200 Lt – grynais pinigais, be to, 600 Lt grąžinta šalims dar 2010 metais. 22443,20 Lt grynųjų pinigų suma buvo gauta vykdant individualią veiklą 2011 metais sausio-spalio mėn. mokesčiai už 2011 metus turėjo būti sumokėti 2012 metų balandžio mėnesį, todėl dalintina 22443,20 Lt piniginių lėšų suma turėjo būti sumažinta 15789 Lt dydžio mokesčių suma. Ieškovas pažymėjo, jog biure niekada neturėjo stacionaraus kompiuterio, o naudojo nešiojamąjį, kuris buvo prijungtas prie monitoriaus. Teismo nustatyta 4100 Lt dydžio biure buvusių daiktų vertė neteisinga. Stacionaraus kompiuterio vertė neturėtų būti įtraukta į biuro baldų vertę, nes kompiuterį naudoja atsakovė, vadinasi, biure buvusio dalintino turto vertė sudaro 2600 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dukrai ir 3372,90 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteistino išlaikymo dydį padidinant iki 700 Lt per mėnesį, o bylinėjimosi išlaidų ieškovui iš atsakovės nepriteisiant. Nurodo, jog gyvenant susituokus ieškovo pajamos būdavo apie 9000 Lt per mėnesį. Visus 2012 metus ieškovas turėjo galimybių skirti dukters išlaikymui po 1000 Lt per mėnesį. Dukra yra 13 metų paauglė, kurios būtinieji poreikiai ne mažesni nei suaugusiojo, taigi turi būti sudarytos sąlygos ir jos gabumams lavinti bei jos saviraiškos, bendravimo poreikiams tenkinti. Ieškovo galimybę mokėti po 700 Lt per mėnesį, atsakovės nuomone, pagrindžia tas faktas, jog ieškovas gali mokėti advokatui, gali laisvalaikį leisti daug kartų per metus vykdamas į užsienį, be to, jis naudojasi draugės teikiamu išlaikymu. Atsakovės pajamos sudaro apie 1700 Lt per mėnesį. Kadangi šalių dukra lieka gyventi su ja, o santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, būtų protinga ir teisinga nepriteisti ieškovui iš atsakovės 3372,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad šalių pajamos pakankamos skirti dukters išlaikymui 1300-1900 Lt sumą ir patenkinti kiekvienos iš šalių pragyvenimo poreikius. Teismas, pripažindamas, jog dukrai pakanka orientacinio minimalaus dydžio išlaikymo, nepažeidė pareigos teikti prioritetą vaiko teisių ir interesų gynimui. Apeliantė teigia, kad norėjo kuo greičiau baigti dalyvavimą teismo procese, tačiau pati savo neveikimu jį vilkino, ieškovas viso proceso metu elgėsi sąžiningai, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės dalį bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-02 sprendimu sutuoktinių turtą padalijo tokiu būdu: transporto priemonę Toyota Corolla pripažino asmenine atsakovės nuosavybe; butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu, po santuokos nutraukimo priteisė ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise; kylinę jachtą „Piranija“ priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise; atsakovei E. D. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1) televizorių Philips, 2) televizorių Sony, 3) šaldytuvą, 4) skalbimo mašiną, 5) virtuvės kombainą, 6) siurblį, 7) duomenų serverį, 8) juodalksnio valgomąjį stalą, 9) valgomojo kėdes 4 vnt., 10) jaunuolio baldus (stalas, spinta, komoda), 11) sofą – lovą, 12) pakabinamus šviestuvus, 13) lovą (paauglio), 14) miegamojo lovą, 15) minkštą kampą, 16) terasos baldų dalį, 17) buities reikmenis; ieškovui A. D. ir atsakovei E. D. priteisė po 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių; atsakovei iš ieškovo priteisė 38955,60 Lt dydžio kompensaciją už didesnę dalį jam tenkančio turto. Ieškovas ginčija teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Ieškovas teigia, jog į dalintino turto balansą nepagrįstai buvo įtraukta 22443,2 Lt grynųjų pinigų suma. Kadangi nurodyta pinigų suma buvo gauta vykdant individualią veiklą, 15786,00 Lt iš nurodytos sumos turėjo būti skirta mokesčiams. Pajamų mokesčiai už 2011 metus buvo sumokėti 2012 metų balandžio mėnesį, todėl dalintina grynųjų pinigų suma turėjo būti sumažinta sumokėtų mokesčių suma. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios dalintinos sumos, nurodė, jog šiuo atveju dalintinas turtas, kurį šalys yra įgijusios iki 2011-11-01, šiai datai 15786,00 Lt suma nėra sumokėta, todėl sprendė, kad nėra pagrindo jos išbraukti iš dalintino turto balanso. Kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas, remdamasis aplinkybe, jog sumokėjo nurodytą sumą mokesčių, turėjo pateikti šį faktą patvirtinančius įrodymus, tačiau jokių įrodymų, jog nurodyta suma buvo sumokėta kaip individualios veiklos mokesčiai už 2011 metus, nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia suma nemažino dalintinos grynųjų pinigų sumos.

Ieškovas taip pat kvestionuoja tą teismo sprendimo dalį, kuria į dalintino turto balansą įtraukta paskola S.. Jo teigimu, S. buvo suteikta 17800 Lt paskola, 600 Lt šios sumos šalims buvo grąžinta 2010 metais, 15000 Lt banko pavedimais, o 2200 Lt skolininkė atsakovei atidavė grynaisiais pinigais, todėl į dalintino turto balansą turėjo būti įtraukta 17200 Lt, o ne 15000 Lt suma. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2012-04-12, 2012-04-13 ir 2012-04-16 mokėjimo nurodymais S. Š. pervedė atsakovei 15000 Lt (tomas II, b. l. 110). Pirmosios instancijos teismas sprendime šią sumą įtraukė į dalintino turto balansą. Ieškovo nuomone, ši suma turėjo būti padidinta 2200 Lt, kuriuos skolininkė grąžino atsakovei grynaisiais pinigais. Šį faktą, pasak ieškovo, patvirtina skolininkės rašytinis patvirtinimas, jog „likusią skolos dalį atidavė Erikai grynais“. Kolegijos nuomone, šis pačios skolininkės tvirtinimas, nesant byloje jokio pakvitavimo ar jokio kito rašytinio įrodymo, jog skolos dalis grynaisiais pinigais buvo grąžinta būtent atsakovei, nelaikytinas patikimu ieškovo teiginio įrodymu, todėl pirmosios instancijos teismas į dalintino turto sąrašą pagrįstai įtraukė tik atsakovei banko pavedimais pervestą sumą, t. y. 15000 Lt.

Ieškovas taip pat ginčija tą teismo sprendimo dalį, kuria į dalintino turto balansą buvo įtraukta 4100 Lt dydžio ieškovo biure buvusių baldų vertės suma. Teigia, jog biure nebuvo stacionaraus kompiuterio, stacionaraus kompiuterio vertė neturėtų būti įtraukta į balansą, nes jį naudoja atsakovė. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šalys pripažino, jog 2011 metų lapkričio mėnesį ieškovas nuomojosi biurą, kuriame buvo biuro baldai, stacionarus kompiuteris, nešiojamasis kompiuteris, spausdintuvas, viso daiktų už 4100 Lt, tačiau šių daiktų ieškovas nebeturi. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas priteisė atsakovei iš ieškovo pusės šių daiktų vertės dydžio kompensaciją, t. y. 2050 Lt. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog stacionarų kompiuterį naudoja ieškovė. Kolegija pažymi, jog stacionarus kompiuteris į dalintino turto sąrašą įtrauktas nebuvo, šalys, pateikdamos savo balansus, kompiuterio, kaip dalintino turto, į juos neįtraukė, tarp atsakovei priteistų kilnojamųjų daiktų kompiuterio nėra, ieškovas jokių savo teiginio įrodymų nepateikė, todėl šis ieškovo apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Civilinio kodekso 3.120 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog atsakovei asmeninės nuosavybės teise buvo priteisti jaunuolio baldai (stalas, spinta, komoda) bei paauglio lova. Teismas pripažino, jog šio turto vertė sudaro 700 Lt ir 200 Lt. Kadangi nurodytas turtas, kaip skirtas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, priskirtinas prie nedalytino, jis išbrauktinas iš atsakovei priteisto kilnojamųjų daiktų sąrašo, atitinkama suma sumažinant atsakovei priteisto turto vertę – iki 207512,5 Lt (208412,50 Lt – 900 Lt) ir iki 39855,60 Lt padidinant atsakovei iš ieškovo priteistiną kompensaciją (235512,50-207512,50+9805,60+2050,00).

Dėl išlaikymo dydžio

Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepilnametės šalių dukters išlaikymui priteisė iš ieškovo po 500 Lt per mėnesį periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovė ginčija šią teismo sprendimo dalį ir prašo priteistą išlaikymą padidinti iki 700 Lt per mėnesį. Teigia, jog ieškovo pajamos jų šeiminio gyvenimo laikotarpiu sudarė apie 9000 Lt per mėnesį, ieškovo galimybes teikti atsakovės prašomo dydžio išlaikymą patvirtina ir tai, jog jis turi galimybę mokėti advokatui, atstovaujančiam šioje byloje, nuolatos vyksta į keliones į užsienį, be to, vaiko išlaikymo poreikiai jau yra susiformavę, todėl ta pačia apimtimi turėtų būti tenkinami ir nutraukus santuoką.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 1035 Lt. Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo. Vaikų poreikiai apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, privalu remtis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesais. Be to, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą, kad būtų užtikrinti ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet garantuota geresnė nei vidutinė gyvenimo sąlygų kokybė, tai teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas nukrypti nuo orientacinio 1 MMA kriterijaus, turėtų atsižvelgti ir į šią aplinkybę. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi, tačiau turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos. Tokiais atvejais abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teismui pateikė išlaidų vaiko poreikiams sąrašą, kuriame nurodyta, jog vidutiniškai vaikui per mėnesį išlaikyti reikia 1464 Lt per mėnesį (b. l. 180, I t.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybių apie tai, kad nepilnametės E. D. poreikiai ypatingi (pvz. dėl sveikatos būklės ir kt.) ir todėl jos išlaikymui per mėnesį reikalinga didesnė nei vidutinė suma, nenustatyta. Kolegija nesutinka su tokiu bylos aplinkybių vertinimu ir pažymi, kad vieno mėnesio minimalios algos kriterijus, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio yra orientacinis, todėl teismas, įvertinęs tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius, gali nuo jo nukrypti. Šiuo atveju atsakovė pateikė detalizuotą vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų sąrašą, dalį sąraše nurodytų išlaidų pagrindė išlaidų kvitais, ieškovas konkrečių sąraše nurodytų sumų neginčijo, pažymėtina, jog nurodytos sumos yra racionalios ir nėra neproporcingai didelės. Nepilnametė šalių dukra yra trylikos metų paauglė, kurios būtinieji poreikiai jau yra ne mažesni nei suaugusiojo, todėl turi būti sudarytos sąlygos ne tik jos fiziniams, bet ir socialiniams bei saviraiškos poreikiams tenkinti. Vaikui, atsižvelgiant į jos gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, lankytis sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų stovyklas, atostogauti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pažymėtina, jog pats tėvas nurodo ir tą patvirtina byloje esantys įrodymai, kad iki 2013 metų gegužės mėnesio jis dukters išlaikymui pervesdavo po 1000 Lt per mėnesį. Ieškovas teigia, jog teikiamo išlaikymo dydį sąlygojo jo turtinė padėtis, kuri nuo 2013 metų pablogėjo, todėl ieškovas nebegali dukters išlaikymui skirti nurodyto dydžio sumos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteks 1/2 dalis buto, esančio Debreceno g. 58C-57, Klaipėdoje, kylinė jachta „Piranija“, registro (identifikavimo) Nr. LTU-1547, 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių. Atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteks 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių, be to, atsakovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalys liko solidariai atsakingos pagal prievoles pagal 2004-05-26 sudarytą kredito sutartį Nr. 0450418010774/50 ir pagal 2009-08-17 sudarytą gyventojų turto draudimo sutartį. Duomenų apie kitus šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Šalys turi pilnametę dukrą M. D., kuri šiuo metu studijuoja aukštojoje mokykloje ir abu tėvai ją remia materialiai. Pagal UAB „Stenda“ 2013-09-02 ir 2014-02-06 pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas atsakovei mokamas 1500-2000 Lt dydžio, atskaičius mokesčius, darbo užmokestis. Pagal ieškovo pateiktas metines pajamų deklaracijas ieškovas 2011 metais iš individualios veiklos gavo 66466,40 Lt pajamas, 2012 metais gavo 70493,78 Lt pajamas, 2013 metais gavo 21295,68 Lt pajamų, 2014 metais iš individualios veiklos jokių pajamų negavo, (tomas I, b. l. 146-147, tomas II, b. l. 55-58, 59-63, tomas III, b. l. 156-158). Teismo posėdžio metu ieškovas parodė, jo pajamos šiuo metu sudaro apie 2000 Lt per mėnesį. Kolegijai kelia abejonių toks ženklus ieškovo pajamų sumažėjimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pajamos už 2014 metus deklaruotos tik iki gegužės mėnesio, todėl objektyviai neatspindi ieškovo turtinės padėties 2014 metais. Turtinė šalių padėtis nustatoma ne tik įvertinus šalių einamąsias pajamas, bet ir turimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas išlaiko jachtą, kuri nėra būtinųjų poreikių tenkinimo priemonė, o prabangos daiktas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nesąžiningu, nerūpestingu elgesiu. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ar gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Taikant teiktino išlaikymo vaikui ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, tėvų turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus išlaikymo dydžiui nustatyti. Ieškovas yra jaunas darbingas vyras, turintis paklausią profesiją, santuokos metu ir kurį laiką po to, kai pradėjo gyventi skyrium, gaudavęs ženkliai didesnes nei minimalias pajamas (pats teigia, kad uždirbdavo apie 9000 Lt per mėnesį) ir teikdavęs vaikams didesnį nei minimalų išlaikymą, todėl pripažintina, jog dabartinė jo nurodoma turtinė padėtis nėra adekvati jo potencialioms galimybėms užtikrinti dukteriai tėvų santuokos metu susiformavusius poreikius. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog atsakovės reikalavimas iki 700 Lt padidinti dukters išlaikymui iš ieškovo priteistą sumą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovė apeliaciniame skunde skundžia tą teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovui buvo priteista 3372,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad tenkina 83 proc. ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje reiškė reikalavimus nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kylinę jachtą „Piranija“ su inventoriumi, 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių, atsakovei priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį Toyota Corolla, 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių; dukters E. D., gim. 2001-06-02, gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui 500 Lt per mėnesį periodinių išmokų; nustatyti, kad atsakovė kartu su dukra iki dukters pilnametystės panaudos pagrindu naudojasi ieškovui tenkančia ½ dalimi buto ir privalo padengti visas su buto išlaikymu susijusias išlaidas. Atsakovė santuoką prašė nutraukti dėl ieškovo kaltės, teigė, jog ieškovas į dalintino turto sąrašą neįtraukė viso kilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, prašė dukters išlaikymui priteisti po 700 Lt per mėnesį, prašė priteisti jai 2/3 buto, atsižvelgiant į tai, kad dukra lieka gyventi su ja ir dalis išlaikymo turėtų būti priteista turtu. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės, padalijo santuokoje įgytą turtą, įtraukiant į jį ir atsakovės nurodytą turtą, atsakovei iš ieškovo priteisė 38955,60 Lt dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, dukters išlaikymui priteisė po 500 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismas priteistiną išlaikymą padidino iki 700 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo patenkinta 83 proc. ieškovo ieškinio. Santuoka pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukta ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kaip prašė ieškovas, o dėl jo kaltės, santuokoje įgytas turtas padalintas tenkinant tiek dalį vieno, tiek dalį kito sutuoktinio reikalavimų, be to, atsakovei iš ieškovo priteista piniginė kompensacija, dukters išlaikymui priteista didesnė suma nei prašė ieškovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos nuomone, būtų teisinga, protinga ir sąžininga nustatyti, jog procese dalyvavusios šalys neatlygina viena kitos bylinėjimosi išlaidų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 3372,90 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ieškovui naikintina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl šios priežasties perskirstytinas žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismo 2013-09-04 nutartimi ieškovui žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo (tomas I, b. l. 58-59). Kadangi ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmestas ir santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 144 Lt už šį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio (CPK 96 str.). Ieškovui teismo sprendimu priteisto turto vertė sudaro 195656,9 Lt (235512,50 Lt - 39855,60 Lt). Šis reikalavimas turėtų būti apmokėtas 4913,14 Lt žyminiu mokesčiu, todėl nurodyta suma į valstybės biudžetą priteistina iš atsakovės (CPK 96 str.).

Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, o ieškovo atmestinas, atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 173 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (tomas IV, b. l. 37-38) (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-02 sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. D. (Tendziagolskytės), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1994-05-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 395, dėl ieškovo A. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. D. palikti jo pavardę – D., atsakovei E. D. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę – Te..

Šalims viena kitai išlaikymo nepriteisti.

Nepilnametės E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jos mama atsakove E. D., netrukdant ieškovui A. D. matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu.

Priteisti iš ieškovo A. D. nepilnametės E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 203 Eur (700,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-08-30) iki vaiko pilnametystės.

Paskirti atsakovę E. D. lėšų, skirtų dukters E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, tvarkytoja.

Pripažinti, kad transporto priemonė Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės E. D. nuosavybė.

Turtą ir skolinius įsipareigojimus padalinti taip:

butą, kurio unikalus numeris 4400-0444-6139:1991, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui A. D. ir atsakovei E. D. lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovo A. D. vardu registruotą kylinę jachtą „Piranija“, registro (identifikavimo) Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui A. D. asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovei E. D. po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise:

1) televizorių Philips; 2) televizorių Sony; 3) šaldytuvą; 4) skalbimo mašiną; 5) virtuvės kombainą; 6) siurblį; 7) duomenų serverį; 8) juodalksnio valgomąjį stalą; 9) valgomojo kėdes 4 vnt.; 10) sofą – lovą; 11) pakabinamus šviestuvus; 12) miegamojo lovą; 13) minkštą kampą; 14) terasos baldų dalį; 15) buities reikmenis.

Ieškovui A. D. ir atsakovei E. D. priteisti po 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių.

Priteisti atsakovei E. D. iš ieškovo A. D. 11542,98 Eur (39855,60 Lt) dydžio kompensaciją už didesnę dalį jam tenkančio turto.

Pripažinti, kad atsakovė E. D. kartu su šalių nepilnamete dukra E. D. turi teisę neatlygintinai naudotis ieškovui A. D. tenkančia 1/2 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki šalių nepilnametė dukra E. D. baigs vidurinę mokyklą, nustatant, kad ieškovas A. D. ir atsakovė E. D. privalo mokėti komunalines išlaidas, kurios yra susijusios su nuosavybės teisės turėjimu, t. y. bendrųjų patalpų administravimu, šildymu, atliekų išvežimu ir pan., o likusias komunalines išlaidas privalo mokėti atsakovė E. D..

Pripažinti, kad už prievoles pagal tarp ieškovo A. D. ir AB SEB banko 2004-05-26 sudarytą Kredito sutartį Nr. 0450418010774/50 bei tarp ieškovo ir „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, 2009-08-17 sudarytą Gyventojų turto draudimo sutartį po santuokos nutraukimo ieškovas A. D. ir E. D. lieka atsakingi solidariai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovo A. D. 41,70 Eur (144 Lt) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovės E. D. 1422,94 Eur (4913,14 Lt) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovei E. D. iš ieškovo A. D. priteisti 50,10 Eur (173 Lt) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 579,24 Eur (2000 Lt) advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Raimonda AndrulienėKolegijos teisėjos Erinija KazlauskienėAlona Romanovienė