- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-447-590/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18694-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. Z.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui A. Z. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo A. Z. 7 614,18 Eur skolą, 1 152,53 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-29 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino – priteisė ieškovui A. M. 7 614,18 Eur skolą, 1 152,53 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 766,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 797 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. Z..Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-09-30 buvo gautas ir 2016-10-04, atnaujinus terminą teikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimtas atsakovo A. Z. pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-29 sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-25264-933/2016. Atsakovas nurodė, kad nuo ieškinio padavimo teismui dienos jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, negauta pranešimų apie gautus dokumentus, nors jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir reguliariai tikrino pašto dėžutę. Jo teigimu, ieškinyje pateikta informacija tik apie dalį tarp šalių susiklosčiusių santykių. 2012-11-05 ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė atsakovui butą, kuriame atsakovas gyvena. Sutarties sudarymo dieną atsakovas sumokėjo nekilnojamojo turto kainą, t. y. 30 000 Lt. Atsakovas, nusprendęs, jog butui reikalingi remonto darbai, kreipėsi į ieškovą ir susitarė, jog šis atliks remonto darbus. Atsakovas pateikė sąmatas – 2012-08-08 buto apdailos, 2012-09-18 šviestuvų montavimo ir elektros įrengimo, kurių bendra suma jų pateikimo metu sudarė 76 065,31 Lt (22 030,03 Eur). Su pateiktomis sąmatomis atsakovas sutiko, tačiau pradėjus darbus, jų kainos vis kilo be jokio paaiškinimo ir suderinimo. Nuo 2012-09-07 ieškovas ir atsakovas pradėjo pildyti pinigų priėmimo kvitus, kuriais remiantis bendra ieškovui perduota suma yra 49 061,63 Eur, tačiau bendra pateiktų sąmatų suma sudarė 76 065,31 Lt (22 030,03 Eur). Nors atsakovas sumokėjo didesnę sumą, tačiau iki šios dienos remonto darbai bute adresu (duomenys neskelbtini), nėra baigti. 2014-11-06 sudaryta paskolos sutartis atsakovo buvo pasirašyta baiminantis dėl savo sveikatos, kadangi ieškovas grasino susidoroti, jei sutartis nebus pasirašyta. Baimės vedamas, atsakovas vykdė paskolos sutarties sąlygas ir atliko septynias mėnesines įmokas po 800 Eur. Jas atlikęs atsakovas suprato, jog ieškovas siekia neteisėtai pasipelnyti ir įmokų mokėjimą nutraukė.Ieškovas A. M. atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašo atsakovo pareiškimą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai buvo sugrąžinti atsakovui jų neatsiėmus. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, jog jam procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, nes jis pats jų neatsiėmė pašto skyriuje. Teismas apie tolimesnius procesinius veiksmus skelbė viešai. Be to, ieškovas ir jo atstovas bendravo su atsakovu dėl taikaus ginčo išsprendimo, siūlė toliau mokėti įmokas, sugrąžinant ieškovui skolą, tačiau atsakovui nesutikus, buvo priimtas sprendimas pažeistas teises ginti teisme. Ieškovo manymu, atsakovas nenurodė svarbių aplinkybių, turinčių įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovas sutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovas pardavė atsakovui butą. Atsakovas su ieškovu už šio buto pirkimą yra atsiskaitęs. Be to, prieš pirkdamas minėtą butą atsakovas iškėlė sąlygą, jog visus buto remonto darbus atliktų arba organizuotų ieškovas, o jis sutiko atlikti buto remonto darbus pagal atsakovo pageidavimus, todėl tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė rangos teisiniai santykiai. Ieškovas pateikdavo atsakovui sąmatas dėl darbų atlikimo, atsakovas su kai kuriais darbais sutikdavo, kai kuriuos darbus užsakinėdavo papildomus. Esant tokiai situacijai, atsakovas mokėjo ieškovui pinigus už atliekamus darbus. Šių aplinkybių ieškovas taip pat neneigia. Ieškovas pabrėžia, kad jis su atsakovu sutartus darbus yra atlikęs, iš atsakovo pusės jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nėra gavęs. Atsakovo pateiktos sąmatos yra be parašų, o ieškovas sąmatų nėra išsaugojęs, todėl negali pasakyti, ar tai tos pačios sąmatos. Ieškovas susiklosčiusių rangos teisinių santykių su atsakovu neneigia, tačiau jie yra pasibaigę ieškovui atlikus darbus. Ginčas tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs iš paskolos teisinių santykių, kurie yra grindžiami pateikta 2014-11-06 dienos paskolos sutartimi. Jeigu atsakovas nebūtų skolingas ieškovui, tai jis būtų paskolos sutarties nepasirašęs, ją ginčytų ir siektų pripažinti negaliojančia, nebūtų mokėjęs įmokų pagal sutartyje nurodytas sąlygas. Jeigu atsakovas būtų baiminęsis dėl savo sveikatos, tai jis būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo ir pan., tačiau tokie veiksmai nėra atlikti. Be to, jeigu atsakovas nebūtų skolingas ieškovui, tai jis nebūtų mokėjęs nei vienos įmokos. Ieškovas ir atsakovas paskolos teisinius santykius buvo pradėję derinti dar 2014-10-06, buvo siuntinėjamas sutarties projektas ir tik galutinai jį suderinus sutartis buvo pasirašyta 2014-11-06. Iš pirminio projekto matyti, jog ieškovas buvo sutikęs paskolinti pinigus trumpesniam laikotarpiui, tačiau atsakovas pageidavo ilgesnio laikotarpio, su tokiu prašymu buvo sutikta. Tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, o atsakovui nebevykdant įsipareigojimų, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi netenkino atsakovo A. Z. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos buvo siunčiamos ieškinyje ir Gyventojų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktos su nuoroda „neatsiėmė pašte“, o patikrinus „Sodros“ duomenis, nustatyta, kad nėra duomenų apie atsakovo darbovietę. Ieškovo prašymu teismas 2016-06-14 nutartimi įteikė procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu, išaiškino, jog atsakovas privalo per 14 dienų pranešimo paskelbimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat kad atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt pranešimas apie atsakovui įteikiamus procesinius dokumentus paskelbtas 2016-06-14. Teismas sprendė, jog minėtos bylos aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovui buvo tinkamai pranešta apie ieškinio reikalavimus ir jį pagrindžiančias aplinkybes, įteikiant ieškinio bei jo priedų kopijas, sudarant sąlygas pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl atsakovo argumentas, neva byloje jam procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, atmestinas. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog egzistavo visos aplinkybės byloje priimti sprendimą už akių, taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių sprendimas už akių negalėtų būtų priimtas (CPK 285 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad šiuo atveju argumentų dėl sprendimo už akių priėmimo negalimumo byloje neteikė ir atsakovas. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovo teiginius, kad 2014-11-06 paskolos sutartį jis pasirašė ir septynias įmokas atliko baimindamasis dėl savo sveikatos, kadangi ieškovas grasino su juo susidoroti, nurodęs, jog atsakovas į bylą neteikė minėtus teiginius patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad nei nagrinėjamoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nėra duomenų apie tai, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka būtų ginčijęs aptariamą sandorį (CPK 178, 185 straipsniai), todėl šiuo atveju atsakovo pareiškime dėstomos sandorio sudarymo aplinkybės nepaneigia jo prievolės atsiskaityti su ieškovu pagal galiojančią sutartį. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes bei priteisto įsiskolinimo dydį.Teismas konstatavo, jog su buto pirkimu-pardavimu, taip pat su remonto darbais susijusios aplinkybės nebuvo ir nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi byloje nagrinėtas ginčas kilęs iš paskolos teisinių santykių, t. y. iš 2014-11-06 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos paskolos sutarties, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui paskolą, o atsakovas įsipareigojo paskolos sumą grąžinti ir sumokėti palūkanas ieškovui sutartyje nustatyta tvarka, todėl atsakovo pareiškime nurodomos aplinkybės dėl darbų, už kuriuos jis nurodo mokėjęs ieškovui, neatlikimo ar netinkamo atlikimo nepaneigia atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškovu pagal šalių sudarytą paskolos sutartį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas A. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, peržiūrėti 2016 m. birželio 29 d. sprendimą už akių ir jį panaikinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodytos aplinkybės dėl 2012-11-05 buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir buto remonto darbų, taip pat tai, jog 2014-11-06 paskolos sutartis sudaryta baiminantis dėl savo sveikatos, kadangi ieškovas grasino susidoroti, bei teismui 2016-09-29 kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai turi įtakos sprendimo už akių neteisėtumui ir nepagrįstumui. Pagal Civilinio proceso kodekso 130 straipsnį procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tik tada, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Vilniaus miesto apylinkės teismas žinojo atsakovo gyvenamąją vietą, nurodytu adresu siuntė ieškinio ir jo priedų kopijas, tačiau jos grįžo su nuoroda ,,neatsiėmė pašte“. Nors byloje nebuvo jokių duomenų, kad atsakovo gyvenamoji vieta pasikeitė, teismas nesiėmė priemonių išsiųsti teismo procesinius dokumentus atsakovui nurodytais adresais pakartotinai. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas žinojo atsakovo gyvenamąją vietą turėjo galimybę pasinaudoti kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Ieškinio ir jo priedo kopijos jam neįteikimas neproporcingai suvaržė atsakovo teises – buvo priimtas sprendimas už akių atsakovo nenaudai; tokiu būdu buvo pažeisti teisminės gynybos, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytam principai.Ieškovas A. M. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog ieškovas pradėjo teisminį ginčą pagal susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, todėl atskirajame skunde nurodomos faktinės aplinkybės apie buvusius santykius tarp ieškovo ir rangovo neturi jokios teisinės reikšmės šiame ginče. Pažymi, jog atsakovas atskirajame skunde nurodo tas pačias faktines aplinkybes dėl 2014-11-06 paskolos sutarties sudarymo, kurias jau buvo nurodęs pateiktame pareiškime. Teismas motyvuotai nurodė, kodėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti 2016-10-31 teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka sprendžiamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.Vadovaujantis CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato bent vieną iš aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo. Apeliantas įrodinėja, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi pirmosios instancijos teismas, žinodamas atsakovo gyvenamąją vietą, turėjo galimybę pasinaudoti kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais, o ieškovas galimai elgėsi nesąžiningai ir savanaudiškai, kadangi jam nuo 2012 m. buvo žinomas atsakovo mobilaus telefono numeris bei elektroninis paštas, todėl procesiniai dokumentai buvo nepagrįstai įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu pagal CPK 130 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto argumentai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog susiklosčiusi faktinė situacija sudarė pagrindą priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas už akių priimtas atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nors teismas procesinius dokumentus siuntė atsakovui ieškinyje ir Gyventojų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu, kurį šis nurodo ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau jie įteikti nebuvo pašto darbuotojui padarius žymą „neatsiėmė pašte“. Pirmosios instancijos teismas taip pat pasinaudojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų baze ir nustatė, jog nėra duomenų apie atsakovo darbovietę. Kitų duomenų, kuriais atsakovui galėjo būti įteikti procesiniai dokumentai, byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis). Taigi, buvo pagrindas konstatuoti, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas nėra žinomas. CPK 130 straipsnio 1 dalis numato, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgus į išdėstytą, apelianto argumentai dėl procesinių dokumentų netinkamo įteikimo atmestini kaip nepagrįsti. Kartu pažymėtina, jog ieškovui nėra numatyta pareiga informuoti atsakovą apie pradėtą teisminį procesą telefonu ar elektroniniu paštu, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai ir savanaudiškai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.Nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties ir apelianto argumentas, kad jo pareiškime nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai, įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, jog 2014-11-06 šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 10 229,47 Eur dydžio paskolą, už kurią atsakovas įsipareigojo mokėti 3 proc. dydžio fiksuotas mėnesines palūkanas, paskolos sumą grąžinti ir priskaičiuotas palūkanas sumokėti pagal mokėjimo grafiką iki 2016-04-07, tačiau atsakovas atliko tik pirmąsias septynias įmokas po 800 Eur. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei nagrinėjamoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų apie tai, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka būtų ginčijęs aptariamą sandorį, todėl atsakovo pareiškime dėstomos sandorio sudarymo aplinkybės nepaneigia jo prievolės atsiskaityti su ieškovu pagal galiojančią sutartį. Apeliantas tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog paskolos sutartį pasirašė baimindamasis dėl savo sveikatos, ieškovui grasinant su juo susidoroti, tačiau konstatuotina, jog nepateikė tokius jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Konstatuotina, jog apeliantas atskirajame skunde nenurodė, kodėl mano, jog pirmos instancijos teismo argumentai yra neteisingi, nepaneigė ieškovo nurodytų bei teismo nustatytų aplinkybių.Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties ir apelianto nurodomos aplinkybės dėl šalis siejusių pirkimo-pardavimo ir rangos teisinių santykių, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nagrinėtas ginčas yra kilęs iš paskolos teisinių santykių, t. y. iš 2014-11-06 paskolos sutarties, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui paskolą, o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti ir sumokėti sutartas palūkanas sutartyje nustatyta tvarka, todėl aplinkybės dėl darbų, už kuriuos jis nurodo mokėjęs ieškovui, neatlikimo ar netinkamo atlikimo nepaneigia atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškovu pagal šalių sudarytą paskolos sutartį, ir, atitinkamai, neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog tuo atveju, jei apeliantas būtų pateikęs atsiliepimą į ieškinį, teismas būtų priėmęs priešingą sprendimą. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaidas už teisinę pagalbą; pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 250,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atskirasis skundas atmetamas, ieškovo patirtos išlaidos už advokato pagalbą priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį.
Priteisti iš atsakovo (apelianto) A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.