- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-10
- Bylos Nr.
- Iv-763-423/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00245-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-02-20 įsakymo Nr. 20-TE-147 panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
P. R. A. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2012-02-20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste – Kauno apskrities VPK) viršininko įsakymą Nr. 20-TE-147, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b.l. 4-7).
Pareiškėja ir jos atstovė teismui nurodė, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad, atlikdama ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00006-11, nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių, kad tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausią laiką ir atskleista nusikalstama veika, nevykdė prokuroro duotų nurodymų, nepagrįstai ir nepateisinamai vilkino ikiteisminį tyrimą. Šiais veiksmais neva pažeidė BPK 1 str., 2 str., 172 str. 2d. 1p., 176 str. 1d., 44 str. 5 ir 10d. reikalavimus bei Kauno apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2008-08-01 Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 20-V-200, 7.1, 7.3, 7.4 punktų reikalavimus. Taikant drausminę atsakomybę dėl aplaidumo turi būti vertinamas ne tik objektyvus atsakomybės pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai. 2011-04-19 tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00006-11 buvo pavestas pareiškėjai. Tą pačią dieną buvo pateikti pranešimai apie įtarimą dviems nepilnamečiams K. G. ir M. K. . Atlikti procesinių veiksmų su L. G. nuo 2011-04-19 iki 2011-06-15 nebuvo galimybės, kadangi jo rasti nepavyko, įteikti šaukimų taip pat nebuvo galimybės, nes durų niekas neatidarė. 2011-06-15 L. G. atvyko į policijos komisariatą ir jam buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą. 2011-06-20 pareiškėja išėjo atostogų ir minėtą bylą paliko tyrėjui P. M. , daugiau jokių procesinių veiksmų šioje baudžiamojoje byloje ji neatliko. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinti pareiškėjos atlikti procesiniai veiksmai tik vienoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00006-11, kai tuo tarpu 2011m. balandžio – birželio mėnesiais ikiteisminį tyrimą ji atliko 15-20 bylų ir, tirdama kiekvieną bylą, privalėjo atlikti įvairius procesinius veiksmus. Tarnybinio patikrinimo metu kompleksiškai nebuvo tirti procesiniai veiksmai visose baudžiamosiose bylose, todėl objektyviai nebuvo galima nustatyti, kad procesinius veiksmus minėtoje baudžiamojoje byloje ji galėjo atlikti intensyviau. Taip pat, skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į jos išskirtinai teigiamą charakteristiką, į didesnį nei vidutinis darbo krūvį, nuobauda paskirta neištyrus ir neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kiti reikšmingų aplinkybių – nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus kaltės – esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, iš esmės vadovautasi tik abstrakčiais argumentais ir prielaidomis. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Kauno apskrities VPK atstovė nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. 2011-04-19 pareiškėjai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00006-11. LR BPK 2 str. numatyta prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareiga atskleisti nusikalstamas veikas – prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pareiškėjos paaiškinimai dėl tyrimo taktikos pasirinkimo - vadovautis nuostata dėl jaunesnių nei aštuoniolikos metų įtariamųjų apklausų atlikimo, jas atliekant kiek įmanoma trumpiau ir kiek įmanoma atliekant vieną kartą per ikiteisminį tyrimą, prieštarauja jos pačios atliktiems veiksmams analogiškoje byloje Nr. 79-1-00010-11, kurioje tuos pačius tris nepilnamečius įtariamuosius ji apklausinėjo net tris kartus. 2011-04-19 apklausiant įtariamuosius M. K. ir K. G. bei nustačius jų parodymuose prieštaravimus, pareigūnė privalėjo nedelsiant atlikti tarp jų akistatą, siekdama pašalinti prieštaravimus, paneigti arba patvirtinti jų nurodytas aplinkybes, tačiau to nepadarė. Kritiškai vertintinas ir pareigūnės paaiškinimas dėl įtariamojo L. G. iškvietimo procesiniams veiksmams atlikti, kad nuo 2011-04-19 iki 2011-06-15 ji keletą kartų mėgino jį iškviesti, tačiau nuvykusi į jo gyvenamąją vietą jo nerasdavo, šaukimą palikdavo pašto dėžutėje arba užkištą už buto durų. Patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą nustatyta, kad joje nėra jokių dokumentų ar duomenų, kurie patvirtintų, kad tyrėja kokiu nors būdu šaukė L. G. . Nors LR BPK 182 str. numato šaukimą ir kitais būdais, t. y. registruotu paštu, ką tyrėja R. A. sėkmingai yra dariusi kituose ikiteisminiuose tyrimuose, arba duodant atskirus pavedimus LR BPK 175 str. numatyta tvarka. R. A. darbo krūvį sudarė vidutiniškai 12-15 ikiteisminio tyrimo bylų ir šis krūvis akivaizdžiai neviršijo kitų tyrėjų, kuriems numatyta pareiga atlikti ikiteisminį tyrimą, darbo krūvio vidurkio. Tyrėja dėl susiklosčiusios situacijos ikiteisminiame tyrime dėl neatliktų veiksmų Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK vadovybės neinformavo. Be to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašyme įtvirtinti specialūs reikalavimai šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui – turėti organizacinių, planavimo, analitinio mąstymo, informacijos apibendrinimo gebėjimų. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka ikiteisminį tyrimą, vykdo ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros pavedimus, planuoja einamąsias ir perspektyvines priemones nusikaltimams išaiškinti, planuoja rengia ir dalyvauja atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priemones dėl nusikaltimų išaiškinimo, laiku įformina atliktų procesinių veiksmų dokumentus. Pareiškėja privalėjo gebėti planuoti savo darbą taip, kad tyrimai būtų intensyviai atliekami ir prokuroro nurodymai vykdomi visose tyrėjo žinioje esančiose bylose. R. A. aplaidžiai vykdė jai pavestas pareigas, pagal kompetenciją nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, nevykdė prokuroro duotų nurodymų, nepagrįstai ir nepateisinamai vilkino tyrimą, tuo pažeidė LR BPK 1 str., 2 str., 172 str. 2 d. 1 p., 176 str. 1 d., 44 str. 5, 10 d. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7.1 p., 7.3 p., 7.4 p. reikalavimus, tuo padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, todėl ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
P. R. A. 2012-02-20 Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 20-TE-147 paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba už BPK 1 str., 2 str., 172 str. 2d. 1p., 176 str. 1d., 44 str. 5 ir 10d. bei Kauno apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2008-08-01 Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 20-V-200, 7.1, 7.3, 7.4 punktų reikalavimų pažeidimus (b.l. 8).
Pareiškėja iš esmės ginčija kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nurodydama, kad savo veiksmais, t. y neveikimu, nepadarė tarnybinio nusižengimo ir nepažeidė norminių aktų reikalavimų, nes neturėjo objektyvios galimybės laiku atlikti ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 79-1-00006-11.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas – atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 20-TE-147, kuriuo pareiškėjai R. A. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Įsakymas priimtas remiantis 2012 m. sausio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-34, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis.
Policijos komisariatas - įstaiga, kurios pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais ir yra pagrįsta pavaldumo santykiais. Šie pareigūnai turi platesnius valstybinius valdingus įgaliojimus, tuo pačiu tokios įstaigos ypatumai lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose. Siekiant užtikrinti šių įstaigų veiklos efektyvumą, tinkamą žmogaus teisių ir viešojo saugumo apsaugą, statutinių santykių specifika kelia vidaus reikalų pareigūnams žymiai didesnius reikalavimus nei kitiems valstybės tarnautojams. Statutiniai pareigūnai privalo besąlygiškai vykdyti įstatymo reikalavimus, aukštesniojo pareigūno nurodymus, užduotis ar pavedimus, priešingu atveju tai galėtų destabilizuoti policijos veiklą, keltų pavojų viešajam interesui.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau Statutas), o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau –Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Darytina išvada, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Būtent visos šios nurodytos nusižengimo sudėtinės dalys tikrintinos skiriant tarnybinę nuobaudą.
Neteisėta veika pripažintinas toks veikimas ar neveikimas, kuris pažeidžia arba tiesiogiai teisės aktuose, arba pačių įstaigų lokaliniuose aktuose nustatytą darbo tvarką ir yra tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų nevykdymu.
Vienas iš svarbiausių policijos uždavinių - nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas per trumpiausią laiką yra nustatyta įstatyme – Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 2 straipsnyje. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta būtent už šio straipsnio ir 176 straipsnio 1 dalies bei 1 straipsnio, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 44 straipsnio 5 ir 10 punktų reikalavimų pažeidimą. BPK 2 str. nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, o BPK 176 straipsnio 1 dalis įpareigoja ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus. BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus. Nors baudžiamojo proceso įstatyme ir nėra reglamentuoti konkretūs ikiteisminio tyrimo atlikimo terminai, tačiau tai nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas gali tęstis nenustatytą laiką. Atliekant ikiteisminį tyrimą būtina vadovautis tokiais teisės principais kaip operatyvumas, koncentruotumės, ekonomiškumas ir siekti greito ikiteisminio tyrimo užbaigimo. Operatyvus, per protingus terminus atliktas ikiteisminis tyrimas yra svarbi baudžiamojo proceso dalyvių teisėtų interesų garantija ir tai padeda visapusiškiau ištirti bylos aplinkybes, todėl kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina stengtis nevilkinti ikiteisminio tyrimo.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje vienu iš žmogaus teisių ir teisės į tinkamą procesą elementu laikoma asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą laiką. Toks teisinis principas taikytinas ir įgyvendinant baudžiamojo proceso uždavinius - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Protingo termino turinys ir sąvoka sietina su tokiais kriterijais kaip bylos sudėtingumas, tyrimą atliekančio tyrėjo elgesys, bylos esmė.
Tarnybinis nusižengimas, remiantis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalimi, yra Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00006-11 dėl sukčiavimo buvo pradėtas 2011-01-05, pareiškėjai 2011-04-19 buvo pavesta tęsti ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje. Iš šios baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuo 2011-04-20 iki 2011-06-15 R. A. neatliko jokių pagrindinių ir neatidėliotinų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, nebuvo laikomasi jokios tyrimo taktikos, dėl laiku neatliktų būtinų ir neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų negrįžtamai prarasta galimybė gauti dalį faktinių tyrimui reikšmingų duomenų. Pareiškėja tik 2011-06-15 apklausė įtariamąjį L. G. (b.l. 95-96), o 2011-06-16 - liudytojas A. G. ir A. K. (b.l. 89-90, 78-79). Taigi, pareiškėja akivaizdžiai nevykdė įstatyme ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustatytos pareigos.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo.
Pareiškėja teigia, kad ji negalėjo skirti pakankamai dėmesio baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00006-11, nes darbo krūvis buvo labai didelis, ji tuo metu atliko ikiteisminį tyrimą dar 15-20 bylų, tame tarpe ir rezonansinėse bylose dėl trijų mažamečių asmenų tvirkinimo, byloje dėl mažametės tvirkinimo, byloje dėl mažamečio nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Atlikdama tyrimą tokiose prioritetinėse bylose, ji objektyviai fiziškai neturėjo galimybės atlikti veiksmų mažiau reikšmingose bylose.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos darbo krūvis nebuvo pakankamai didelis, neviršijo kitų tyrėjų darbo krūvio (b.l. 130, 170-173). Tačiau nustatant jos neveikimo, kurio pagrindu konstatuotas bylos vilkinimo faktas, subjektyvųjį pagrindą vertintinos visos faktinės aplinkybės, t. y. laiko tarpas nuo 2011-04-19 iki 2011-06-17 ir per šį laiką atliktų bei neatliktų procesinių veiksmų kiekis, jų pobūdis, bylos esmė, jos sudėtingumas, realus galėjimas bei laiko sąnaudos procesiniams veiksmams atlikti ir pačios tyrėjos elgesys.
Prokuroro nutarime iškelti drausmės bylą bei tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardinti pagrindiniai tyrimo veiksmai, kurių R. A. neatliko yra visiškai nesudėtingi, nereikalaujantys ypatingų laiko sąnaudų ar pastangų, todėl įvertinus ikiteisminio tyrimo laiką nuo 2011-04-19 iki 2011-06-17 darytina išvada, kad pareiškėja per tokį ilgą laiko tarpą, susiklosčiusioje faktinėje situacijoje, nepriklausomai nuo to, kad kitos jai priskirtos baudžiamosios bylos buvo sudėtingos, objektyviai galėjo atlikti visus būtinuosius procesinius veiksmus ir baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00006-11, nustatant nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei tokios veikos aplinkybes. Jos neveikimas šiuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pareiškėjos nurodytos priežastys nepateisina jos neveikimo - ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimo. Pabrėžtina, kad visos šios reikšmingos aplinkybės buvo vertinamos tarnybinio patikrinimo išvadoje ir į jas atsižvelgta skiriant tarnybinę nuobaudą bei parenkant jos rūšį.
Baudžiamojoje byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja visiškai jokių procesinių veiksmų neatliko kelis mėnesius, savo būsimų veiksmų nederino su kuruojančiais prokurorais. Be to iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2011-04-19 iki 2011-06-17 ir kitose bylose atliko labai mažai procesinių veiksmų (b.l. 170-173). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai D. J. ir D. I. . Liudytojai taip pat nurodė, jog pareiškėjos darbo krūvis nebuvo didesnis nei kitų tyrėjų. Liudytojas D. J. taip pat patvirtino, kad baudžiamoji byla Nr. 79-1-00006-11 dėl sukčiavimo buvo nesudėtinga ir ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjos neveikimo ir aplaidumo buvo akivaizdžiai vilkinamas, vyko nepateisinamai ilgai.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašyme (b.l. 33-34) įtvirtintas reikalavimas tyrėjui savarankiškai planuoti einamąsias ir perspektyvines priemones ankstenių nusikaltimų išaiškinimui (7.3 punktas); atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose, vykdyti ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros pavedimus ir teismo nutartis (7.1 punktas). Taigi, tyrėjas privalo planuoti savo darbą taip, kad paraleliai būtų atliekami procesiniai veiksmai visose jo tiriamose bylose. Pareiškėja ir jos atstovė nepateikė teismui konkrečių argumentų ir įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2011-04-19 iki 2011-06-17 kitose tiriamose bylose atlikinėjo tik svarbius ir neatidėliotinus veiksmus, dėl kurių visą tą laiką nebuvo galimybių atlikti reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus aptariamojoje byloje. Toks pareiškėjos netinkamas pareigų atlikimas (ilgalaikis neveikimas konkrečioje byloje) prieštarauja BPK 1, 2 straipsnių, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 176 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 5 ir 10 dalių reikalavimams bei pareiškėjos pareigybės aprašymo nuostatoms, todėl pagrįstai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje faktinių bylos aplinkybių viseto pagrindu buvo įvertintas kaip aplaidus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus
faktus, jų teisinį pagrindimą bei pasiūlymą dėl pareiškėjos patraukimo atsakomybėn šios išvados pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos skyrimo R. A. . Drausminės nuobaudos skyrimo procedūra nepažeista, drausminė nuobauda paskirta atsižvelgus į jos padarymo priežastis, nusižengusiosios kaltės laipsnį, asmenybę ir yra adekvati pažeidimo pobūdžiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėja
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.