Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-190/2013

Teisėjas Jonas Ivanauskas Teisminio proceso kategorija: 1-10-2-00598-2010-9

2013 m. balandžio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str., ir jam skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., N. J. įpareigotas dirbti arba būti registruotas darbo biržoje bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

N. J. nuteistas už tai, kad nuo 2009-03-16 iki 2012-08-23 nevykdė 2009-03-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-577/2009 dėl sutartinių prievolių nevykdymo, kuriuo iš jo priteista ieškovo M. S. naudai 50 000 Lt negrąžintos avanso sumos ir 50 000 Lt netesybų, iš viso 100 000 Lt, 5 procentų palūkanų nuo priteistos 100 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2008-09-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo - M. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 4890 Lt, valstybei 27,95 Lt pašto išlaidų, tačiau jis šių sumų nesumokėjo M. S. ir valstybei, ir tokiu būdu nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Šiais savo veiksmais N. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje.

N. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str., kadangi jis piktybiškai nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog pagal Sodros duomenis kaltinamasis iki 2009-03-16 teismo sprendimo priėmimo buvo darbingas, dirbo, gaudavo pajamas; po teismo sprendimo priėmimo praėjus porai mėnesių N. J. nutraukė savo darbo santykius ir daugiau jokios darbinės veiklos nevykdė, ir dėl to padaryta išvada, kad jis vengė įvykdyti teismo sprendimą.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad N. J. nuo 2010-04-06 iki 2010-10-22 ir nuo 2011-12-29 iki 2012-05-03 buvo registruotas darbo biržoje, tačiau jam darbas nebuvo suteiktas. Taigi, N. J. ėmėsi iniciatyvos įsidarbinti, tačiau jam tai padaryti nepavyko. Be to, N. J. šiuo metu serga sunkia odos liga (išplitusi plokštelinė žvynelinė), kuri taip pat apsunkina darbo paieškas. Esant minėtai ligai sudėtinga susirasti ir tinkamą darbą. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad kaltinamasis vengia susirasti darbą, nerodo pastangų būti įdarbintam, nerodo jokių pastangų teismo sprendimo įvykdymui, nesiėmė jokių priemonių, kad jis būtų vykdomas, todėl piktybiškai vengė įvykdyti teismo sprendimą, yra nepagrįsta.

Skunde pažymima, kad sprendimas civilinėje byloje dėl 100 000 Lt priteisimo M. S. naudai įsiteisėjo 2009-08-25. Minėtame sprendime nėra nurodyta data, per kurią šis sprendimas turi būti įvykdytas. Be to, šiuo sprendimu yra priteistos ir 5 % palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl N. J. yra pats suinteresuotas kuo skubiau įvykdyti minėtą sprendimą kadangi jam priteista suma didėja, tačiau tai padaryti jam nepavyksta dėl objektyvių priežasčių.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog N. J. sprendimu priteista gana didelė pinigų sumą - 100 000 Lt, N. J. dar iki sprendimo įsiteisėjimo gautos pajamos buvo menkavertės šiuo sprendimu nustatytiems įpareigojimams padengti. Po sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo N. J. jokių pajamų negavo, jokio kilnojamo, nekilnojamo turto, kurį galima būtų realizuoti ir įvykdyti minėtą sprendimą neturi.

Byloje, N. J. ir jo gynėjos teigimu, nėra duomenų, jog N. J. dėl subjektyvių priežasčių būtų atsisakęs vykdyti teismo sprendimą t.y., būtų kaip nors slėpęs lėšas, iškraipęs pajamas, savo noru nutraukęs darbo sutartis ir pan. Taigi, įvertinus aukščiau pateiktas aplinklybes, N. J. dėl objektyvių priežasčių (didelė priteista pinigų suma - 100 000 Lt, krizė, tapo nedarbingu, o kitų pajamų ar turto šaltinio neturi, mėgino įsidarbinti, registravosi darbo biržoje, tačiau nepavyko, jo liga ir pan.) negalėjo įvykdyti teismo sprendimo civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino priežastis dėl kurių sprendimas nebuvo įvykdytas, dėl to nepagrįstai N. J. pripažino kaltu padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 3 dalį.

Atsikirtimu į nuteistojo N. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundą nukentėjusiojo M. S. atstovė advokatė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsikirtime atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuteistasis abu kartus iš Lietuvos Darbo biržos buvo išregistruotas jo paties prašymu. Ši aplinkybė patvirtina, kad jis tyčiniais veiksmais vengė susirasti darbą bei įvykdyti teismo sprendimą. Be to, laikotarpiu, kai buvo registruotas Lietuvos Darbo biržoje, N. J. teisės aktų nustatyta tvarka turėjo gauti bedarbio pašalpa, kurios bent dalį turėjo skirti 2009-03-16 teismo sprendimo vykdymui. Be to, pažymėtina ir tai, kad po išsiregistravimo iš Lietuvos Darbo biržos 2012-05-03, nuteistasis Lietuvos Darbo biržoje daugiau nebesiregistravo.

Nukentėjusiojo M. S. atstovė advokatė pritaria pirmosios instancijos teiginiui, jog nuteistojo sveikatos problemos (odos liga) nepatvirtina aplinkybės, jog jis visiškai negali dirbti, teisėtu ir legaliu budu gauti pajamų ir įvykdyti teismo sprendimo.

Atsikirtime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2009-03-16 teismo sprendime yra nurodyta, jog jau 2008-03-10 gyvenamasis namas nuteistajam priklaususiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės pastatytas, tačiau nebuvo sutvarkyti nuosavybės dokumentai N. J. vardu. Be to, nuteistasis 2008-06-26 pardavė V. G. tik žemės sklypą, gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties jis su V. G. nesudarė. Tokiu būdu N. J. nuslėpė apie 0,5 mln litų pajamų už gyvenamąjį namą, nesumokėjo mokesčiu valstybei. Šiuos pinigus V. G. sumokėjo N. J. grynais pinigais, grynais pinigais nuteistajam buvo sumokėta ir 30 000 Lt už žemės sklypą. Tuo tarpu 30 000 Lt avansą už žemės sklypą nuteistojo prašymu V. G. sumokėjo ne į jo, o į jo tėvų sąskaitą. Jeigu visos šios sumos būtų sumokėtos į N. J. sąskaitą, jos būtų buvusios areštuotos M. S. naudai, siekiant užtikrinti 2009-03-16 teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Šios aplinkybės neabejotinai taip pat patvirtina N. J. sąmoningus ir tyčinius veiksmus dėl 2009-03-16 teismo sprendimo nevykdymo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis N. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. J. ir jo gynėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo N. J. ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimu iš atsakovo N. J. ieškovo M. S. naudai priteista 50 000 litų negrąžintos avanso sumos ir 50 000 litų netesybų, iš viso 100 000 litų, taip pat 5 proc. palūkanų nuo priteistos 100 000 litų sumos nuo bylos iškėlimo teisme (t.y. nuo 2008-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 4890, valstybei priteista iš N. J. 27,95 litai pašto išlaidų.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo N. J. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. bei paskyrė teisingą bausmę.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog N. J. nepadarė veikos, turinčios LR BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Apygardos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo teiginiu ir jį atmeta.

Lietuvos Respublikos BK 245 str. dispozicijoje numatyta atsakomybė už teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymą. Konstitucijos 109 str. 4 d. nustatyta, kad teismas sprendimus priima Lietuvos Respublikos vardu. Įsiteisėję teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nevykdant įsiteisėjusių teismo sprendimų, tarp jų ir nesusijusių su bausme, trukdoma vykdyti teisingumą, griaunamas teisminės valdžios autoritetas,neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės, teisėti interesai.

N. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str., visiškai įrodyta bylos faktiniais duomenimis, o būtent: paties nuteistojo N. J. parodymais, liudytojo V. G. parodymais bei kita bylos medžiaga.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog pats nuteistasis N. J. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, jog iš V. G. gavo 60 000 Lt, tačiau jis buvo skolingas kitiems žmonėms ir 30 000 Lt skolą pervedė tėvams, taip pat teigė, jog 30 000 Lt jam kainavo bylinėjimasis. V. G. patvirtino, kad duodavo N. J. pinigu grynais, vieną kartą pervedinėjo pinigus ne į N. J. sąskaitą, bet kodėl – nesigilino (t. 3, b.l. 9-19). Tokiu būdu ir turėdamas piniginių lėšų, nuteistasis sąmoningai net iš dalies nepadengė jo skolos nukentėjusiajam M. S..

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad N. J., žinodamas apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą, vengė be pateisinamų priežasčių jį vykdyti.

Pažymėtina, jog N. J. darbo biržoje buvo registruotas tik nuo 2010-04-06 iki 2010-10-22 ir nuo 2011-12-29 iki 2012-05-03, t.y. 2011 metais darbo biržoje iš viso nebuvo registruotas. Be to, teismui pateikti Lietuvos darbo biržos duomenys tvirtina, jog N. J. 2012-05-03 iš Lietuvos darbo biržos išsiregistravo jo paties prašymu ir vėl prisiregistravo 2013-03-14, t.y. po skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžio priėmimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog iki 2009-03-16 teismo sprendimo priėmimo N. J. buvo darbingas, dirbo, gaudavo pajamas, tačiau po teismo sprendimo priėmimo praėjus keliems mėnesiams jis nutraukė darbo santykius ir daugiau jokios darbinės veiklos nevykdė. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis N. J. sąmoningai vengė įvykdyti teismo sprendimą ir nerodo jokių pastangų jo įvykdymui. Kolegijos nuomone, nuteistojo N. J. teisiamajame posėdyje bei apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis grindžia savo negalėjimą vykdyti teismo sprendimą dėl lėšų trūkumo, nelaikytini pagrįstais, jog būtų pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. N. J. apygardos teismui pateiktas 2013-01-30 išrašas iš medicininių dokumentų nepatvirtina, jog dėl turimų sveikatos problemų (hipertenzija, odos liga) jis negali dirbti ir vykdyti teismo sprendimo. Kolegija pažymi, jog darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir išduoda nustatytos formos darbingumo lygio pažymą. Tačiau šiuo atveju tokia pažyma teismams pateikta nebuvo.

Remiantis išdėstytu, apygardos teismo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.