Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 357-27 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2016 m. sausio 8 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 3 d. Į bausmės laiką įskaityta 4 mėnesiai 5 dienos.

2019 m. balandžio 3 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-27 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam D. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta bausmės dalis yra 3 metai 5 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Anksčiau buvo teistas 2 kartus. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka Pusiaukelės namuose. Dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistasis neturi nuobaudų, buvo tris kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Sieke keisti elgesį bei mąstymą, prasmingo užimtumo, dalyvavo projekte „Žalioji oazė“, tvarkė daugiabučių namų aplinką. Stengėsi dalyvauti ir kitose informacinio, mokomojo, meninio ir dvasinio pobūdžio veiklose. Atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose dirbo staliumi ir įgijo baldžiaus specialybę. Pusiaukelės namuose dirba statybininku. Yra darbštus, ramus, bendraujantis, nėra socialiai atsiskyręs. Palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi draugę, su kuria palaiko ryšius telefonu bei trumpalaikių išvykų metu, taip pat bendrauja su broliais, kas tikėtina padėtų lengviau nuteistajam integruotis į visuomenę. Apie ateitį kalba optimistiškai. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas planuoja gyventi jam priklausančiame bute. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis neturi ieškinių, jo vardu vykdomųjų raštų negauta. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žemėjo nuo 78 balų iki 71 balo, statiniai balai sudaro 45, kintamieji 26 balai. Komisija visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis D. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį D. B. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 357-27 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamu atveju D. B. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti tam tikri teigiami D. B. nusikalstamo elgesio pokyčiai. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įkalinimo įstaigoje dirba, už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu išviso skatintas tris kartus, nuobaudų neturi, o jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka Pusiaukelės namuose. Taigi nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, turi būti vertinama visų D. B. asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kurie neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo D. B. nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė – 71 balas pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 45 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 26 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų rizikos balų sumažėjimą, kadangi pirmojo vertinimo metu rizikos vertinimo rezultatas buvo 78 balai, antrojo vertinimo – 76 balai, trečiojo vertinimo – 71 balas. Iš to galima spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu mažėjo, tačiau nežymiai – tik 7 balais.

Nors Komisijos nutarime nurodyta, kad D. B. yra teistas 2 kartus, tačiau iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad išviso jis anksčiau buvo teistas net 7 kartus, iš kurių pirmąjį – tebūdamas vos 15 metų. Šiuo metu nuteistasis atlieka 7 metų laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis už prieš tai buvusius. Taigi vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų ir padarytų didelę įtaką nuteistajam bei jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiais kriminogeniniais veiksniais išlieka D. B. mąstymas ir elgesys, bei nuostatos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nėra linkęs apie save atvirauti, sudaro užsisklendusio savyje žmogaus įspūdį. Linkęs kartoti tas pačias klaidas. Austrijoje, po sankcijos paskyrimo praėjus keletui mėnesių jis įvykdė planuotą nusikalstamą veiką, kurioje atliko tą patį (vairuotojo) vaidmenį. Atsakomybę daugiau linkęs perkelti kitiems, savo kaltę nusikaltimuose minimalizuoja. Stokoja veiksnių, lėmusių nusikalstamumą įžvalgos. Apie pasekmes, teigia, dažniausiai pagalvojęs, tačiau orientuodavosi daugiau į galimas teigiamas nei neigiamas pasekmes, siekdamas tiesioginio atlygio. Nusikaltimų ar gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresyvaus elgesio naudojimo apraiškų, tačiau tai ne pirmas D. B. smurtinio pobūdžio nusikaltimas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad savitvardą jis praranda retai, tačiau pats paminėjo vieną pykčio atvejį, kai neblaivus dalyvavo muštynėse. Akivaizdu, kad asmuo, kuris minimalizuoja savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir yra linkęs ją perkelti kitiems dar negali pilnai suvokti savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, ko pasėkoje negali ir teigiamai pakeisti savo elgesio modelio, dėl ko laisvėje kartoja tas pačias klaidas. D. B. ir dabar pilnai nesuvokia savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, nevisiškai prisiima kaltę, dėl padarytų nusikalstamų veikų save teisina net ir būdamas pataisos įstaigoje, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis tai suvoks laisvėje ir vėl nenusikals. Apie savo daromų veikų pasekmes D. B. taip pat pagalvodavo ne visada, kaip pats teigia dažniausiai, tačiau jei ir pagalvodavo, orientuodavosi daugiau į teigiamas, t. y., kad už tai gaus atlygį, nei į neigiamas pasekmes. Tai taip pat įrodo, kad jis pilnai nesuvokia neigiamų savo elgesio pasekmių. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju D. B. pažanga koreguojant savo mąstymą ir elgesį yra nepakankama, ką pabrėžia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad rizikos balai nuteistojo mąstymo ir elgesio srityje ne tik, kad nesumažėjo, bet netgi padidėjo.

Toks pat D. B. požiūris į padarytą nusikaltimą atsispindi ir jo nuostatose. Savo kaltę dėl nusikaltimo jis sumenkina, save apgina, pateisina. Tokios nuteistojo nuostatos lemia tai, kad nors priežiūrą jis ir vertina teigiamai, tačiau ankščiau yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, jis jau ne kartą yra paleistas lygtinai prieš terminą, tačiau išvadų nepadarydavo, kadangi neilgai trukus po paleidimo vėl padarydavo naujus nusikaltimus. Tai rodo, jog nuteistasis nesugeba pateisinti jam parodyto pasitikėjimo bei suteiktų galimybių. Tai, kad D. B. ir toliau nekeičia savo nuostatų ir neanalizuoja savo veiksmų kelia pagrįstą abejonę, kad asmuo jau padarė būtinas išvadas, kurios lemtų tai, kad laisvėje jis laikytųsi lygtinio paleidimo sąlygų ir nenusikalstų.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis anksčiau laisvalaikiu bendraudavo su nusikaltimus darančiais, nusikalstamą gyvenimo būdą vedančiais žmonėmis, tad susidarydavo sąlygos įsitraukti į nusikaltimus. Suvokia, kad draugų įtaka buvo vienas iš veiksnių susijusių su nusikaltimo padarymu. Nusikaltimą už kurį jis šiuo metu atlieka bausmę įvykdė su bendrininkais, nors šiuo metu D. B. tvirtina, kad nuo neigiamos draugų įtakos yra atsiribojęs. Anksčiau nuteistasis buvo padaręs nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau šį nusikaltimą padarė būdamas blaivus.

Jau minėta, jog sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, būtina nuodugniai įvertinti jo elgesį viso bausmės atlikimu laiku. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo paskatintas 3 kartus. Tačiau teismas pažymi, jog aplinkybė dėl nuteistojo turimų paskatinimų bei jų skaičius, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme nėra pakankama, o tą patvirtina ir aplinkybės, jog nuteistasis vis dar nesugeba pilnai suvokti savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, minimalizuoja savo kaltę, ją sumenkina, nepakankamai įvertina galimas pasekmes, nedaro išvadų, kas lemia tai, kad išėjęs į laisvę jis ir toliau darydavo nusikaltimus. Socialinio tyrimo išvadoje tai vis dar išlieka opiais kriminogeniniais veiksniais. Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė – 3 metai ir 5 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Iš 2019 m. balandžio 3 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-25 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą taip pat turėjo pagrįstų abejonių dėl D. B. lygtinio paleidimo, kadangi ji nebuvo vieninga. Komisiją sudarė 7 nariai, iš kurių 5 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą ir 2 nariai pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 357-27 dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 357-27 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. B..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.