Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-02-27 · Administracinė byla Nr. eI2-4369-566/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI2-4027-566/2024Sprendimas · 2024-02-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. eI2-4369-566/2024Sprendimas · 2024-02-27Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2024-04-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-27
Bylos Nr.
eI2-4369-566/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09789-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
Pareiškėjas
N. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4369-566/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09789-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 27 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio28 d. sprendimą Nr. 23S212423 (toliau ir - Sprendimas) dėl leidimo panaikinimo laikinai gyventi.

2. Pareiškėjas nurodo, kad jis ketino dirbti elektriku UAB „Liunetė“( toliau – ir Bendrovė), kuri atsakovui pateikė tarpininkavimo raštą. Pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje 2022 m. rugpjūčio 23 d. Nurodo, kad pradėjus dirbti bendrovėje UAB „Liunetė“, paaiškėjo, kad jis neturi tam tikrų žinių bei gebėjimų, susijusių su elektriko darbo specifika, todėl jam darbdavys pasiūlė išeiti nemokamų atostogų, siekiant įgyti trūkstamą kvalifikaciją. Pareiškėjas išvyko pirma į Lenkiją, vėliau į Kirgiziją, kur įgijo papildomų žinių bei trūkstamą kvalifikaciją, kurios darbdavys Lietuvoje reikalavo. Grįžęs į Lietuvą, jis tęsė darbą Bendrovėje, 2023 m. rugsėjo bei spalio mėnesiais jis gavo darbo užmokestį, už spalį darbo užmokesčio mokėjimas numatytas gruodžio mėnesį. Pareiškėjas nurodo, kad jis grįžo į darbą ir šiuo metu dirba, tęsia darbo santykius, kurie niekad nebuvo nutrūkę. Pareiškėjas pažymi, kad individualią veiklą (pavėžėjimo paslaugas) vykdo tik laisvu nuo pagrindinio darbo metu, tokiu būdu uždirbdamas papildomas lėšas, kurios viršija 1 MMA dydį ir kurių kartu su pagrindiniu gaunamu darbo užmokesčiu jam užtenka pragyvenimui Lietuvoje. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Sprendimas yra neproporcingas, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) nustatytu pagrindu.

4. Atsakovas nurodo, kad vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau ir – VSDFV). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbdavys įsipareigojo mokėti mėnesinį darbo užmokestį 1240 Eur. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Per visą darbo Bendrovėje laikotarpį pareiškėjui tik už 2023 m. rugsėjo ir spalio mėn. buvo išmokėtas 679,41 ir 436,55 Eur darbo užmokestis. Pareiškėjui per visą darbo laikotarpį tik 2 mėnesius buvo mokėtas darbo užmokestis ir jis buvo mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau - MMA), todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

5. Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 23S212423, kuriuo panaikintas pareiškėjui N. A. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 15 d., ketindamas dirbti Bendrovėje elektriku (profesija kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760166306galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 3 d.

8. Byloje pateiktas Bendrovės tarpininkavimo raštas, kuriame Bendrovė įsipareigojo mokėti pareiškėjui 1240,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Iš byloje pateiktų VSDFV duomenų matyti, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. jam buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2023 m. rugsėjo 679,41 Eur ir spalio mėn. 436,55 Eur. Byloje pateiktas Bendrovės paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad N. A. darbo kokybė neatitiko reikalavimų, todėl jam buvo pasiūlyta kreiptis dėl darbo įgijus daugiau patirties. Užsienietis išvyko į Kirgiziją, o grįžus 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo įdarbintas Bendrovėje. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 29 d. užsiregistravo vykdantis individualią veiklą, jam 2022m. rugpjūčio 31 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

9. Departamentas, išnagrinėjęs surinktus duomenis 2023 m. lapkričio28 d. sprendimą Nr. 23S212423panaikino pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti sprendimą.

10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, (toliau - Aprašas).

11. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės pareiškėjas bei nustačius, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

12. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

13. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

14. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

15. Įstatymo (administracinio Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto imperatyvius reikalavimus, Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

16. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12d. įsakymu Nr. 1V-329 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

17. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA (pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 840 Eur).

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, kadangi pareiškėjas įsidarbino Bendrovėje. Iš byloje pateiktos VSDFV pažymos, matyti, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo sumokėtas tik du kartus (už 2023 m. rugsėjo 679,41 Eur ir spalio mėn. 436,55 Eur), be to Bendrovė tarpininkavimo rašte įsipareigojo mokėti pareiškėjui 1240,00 Eur darbo užmokestį. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad ginčijamo Sprendimo metu pareiškėjas faktiškai dirbo Bendrovėje ir gavo tarpininkavimo rašte nurodyta darbo užmokestį. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 29 d. užsiregistravo vykdantis individualią veiklą, jam 2022m. rugpjūčio 31 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Taigi, pareiškėjas teikė pavėžėjimo paslaugas, nors prašyme išduoti leidimą deklaravo, kad jo tikslas yra darbas Bendrovėje elektriku. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas prašyme Migracijos departamentui nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis bus Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu, t. y. 2023 m. MMA buvo 840 Eur. Į bylą pateikti VSDFV duomenys patvirtina, kad pareiškėjui, darbo užmokestis buvo sumokėtas du kartus (už 2023 m. rugsėjo 679,41 Eur ir spalio mėn. 436,55 Eur). Pareiškėjas duomenų apie kitas gaunamas pajamas nei atsakovui, nei teismui nepateikė. Darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas neturi pakankamai pajamų pragyventi Lietuvoje. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi. Be to, pareiškėjas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu.

19. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio bylose LVAT yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ( LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023).

20. Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtų Įstatymo nuostatų. Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija (šiuo atveju – Migracijos departamentas) neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

21. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad Migracijos departamentas nustatęs, jog pareiškėjui darbo užmokestis visus darbo Bendrovėje mėnesius buvo mokamas mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA bei įvertinęs visas faktines aplinkybes ir visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjo skundo, remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

22. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. A. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Diana ButrimienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė