Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L.i, nukentėjusiesiems – V. M. ir N. M.i, 2010 m. rugpjūčio 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2009-09-01 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog A. L. nuo 2009 m. liepos 14 iki 2009 m. rugpjūčio 11 d. Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) kaime, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė kliūtį kelių eismui, t,.y. užtvėrė kelią elektriniu piemeniu. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 10 punkto reikalavimus, veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) pareigūno 2009 m. rugsėjo 1 d. nutarimu A. L. pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį paskirta 600 litų bauda.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą, motyvuojant tuo, jog žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis kaltinamas sudaręs kliūtį eismui, kelias neegzistuoja, todėl jis negalėjo pažeisti KET reikalavimų (t. I, b.l. 4-5)

2009 m. spalio 30 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (t. I, b.l. 70-72) A. L. skundas patenkintas iš dalies. Panaikintas 2009 m. rugsėjo 1 d. skundžiamas nutarimas ir byla grąžinta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui nagrinėti iš naujo. 2009 m. gruodžio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi iš dalies patenkintas Institucijos apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutarties panaikinimo (t. I, b.l. 89-91). Minėta teismo nutartis panaikinta ir byla grąžinta teismui nagrinėti iš naujo.

2010 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimu A. L. skundas patenkintas iš dalies (t. I, b.l. 117-120). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 1 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas. A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. 2010 m. birželio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi A. L. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir 2010 m. vasario 12 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimas panaikintas, byla dar kartą grąžinta nagrinėti tam pačiam teismui (t. I, b.l. 140-145).

Teisminio nagrinėjimo metu A. L. skundą palaiko ir prašo naikinti skundžiamą nutarimą.

Nukentėjusieji N. M. ir V. M. teismo posėdžio metu ir pareiškimu (t. I, b.l. 108) prašo skundo reikalavimų netenkinti. Nurodo, kad pagal Šilutės rajono Ramučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą yra numatyta valstybės neprivatizuojamas žemės kelias Nr. 154-III-8 (R. B., S. L. žemėje). Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad A. L. savavališkai užtverė kelią esantį valstybinėje žemėje, dėl ko jie patyrė daug nepatogumų.

Institucija atsiliepimu į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, nes A. L. pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga. Teigia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (t. I, b.l. 61).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta ir įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 10 punkto reikalavimus (t. I, b.l. 10). KET 10 punktas numato, kad eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo ir kontrolės priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti kelio prie priešgaisrinio hidranto ar kitos pastate įrengtos gelbėjimo įrangos ar kitaip trukdyti prie jų privažiuoti, mėtyti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką. Minėtame KET punkte numatytos pareigos eismo dalyviams, kuriais pagal KET 3 punktą laikytini kelių eisme dalyvaujantys asmenys – vairuotojas, pėsčiasis, keleivis. Šiuo atveju, akivaizdu, kad A. L. nėra eismo dalyvis, o naudojasi žemės sklypu nuomos pagrindais, todėl jam negali būti taikomi KET 10 punkto reikalavimai. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Institucija netinkamai A. L. veiką kvalifikavo pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį, kuriuo administracinė atsakomybė numatyta būtent eismo dalyviams už automobilių kelių sugadinimą ar kliūčių kelių eismui sudarymą.

Teismas išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali skundžiamą nutarimą panaikinti ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas byloje aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad Institucija nepagrįstai ir neteisėtai A. L. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį, nustačiusi, jog jis pažeidė KET 10 punkto reikalavimus, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas. Nustatytų byloje faktinių duomenų pagrindu, spręstina dėl A. L. administracinės atsakomybės pagal ATPK 188 straipsnį. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo įspėtas apie galimą jo veikos (už kelio užtvėrimą elektriniu piemeniu) perkvalifikavimą iš ATPK 145 straipsnio 1 dalies į ATPK 188 straipsnį (t.II, b.l. 3).

ATPK 188 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Bylos rašytine medžiaga nustatyta ir įrodyta, kad A. L. kelią Nr. 154-III-8, einantį per žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Šilutės r. sav., užtverė elektriniu piemeniu (t. I, b.l. 47). Ginčo kelias yra pažymėtas Šilutės rajono savivaldybės Ramučių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, patvirtintame 1998 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2010 bei Šilutės rajono savivaldybės Ramučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 m. liepos 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1775. Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sąvade, kelias Juškaičiai – Juškaičiai Nr. 154-III-8 pažymėtas kaip valstybės išperkamos ir neprivatizuotinas žemės objektas (t. I, b.l. 36-38). Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo Šilutės rajono gyventojų aptarnavimo biuro pažymėjimo matyti, kad žemės sklype, esančiame Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini)., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame Rozalijai Bagdonienei, įregistruotas kitų žemės sklypų (žemės sklypo naudotojų) servitutas: teisė naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus keliu (t. I, b.l. 29, 30). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma apie ginčo žemės sklype įregistruotą kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) (t. I, b.l. 48).

Pagrindo netikėti tuo, kad A. L., pagal žodinį susitarimą, nuomojasi ginčo žemės sklypą neatlygintinai iš R. B., teismas neturi, nes A. L. tai patvirtina skunde ir bylos nagrinėjimo teisme metu, be to, ir pripažįsta, kad buvo aptvėręs ginčo žemės sklypą elektriniu piemeniu, šį žemės sklypą naudojo gyvulių ganymui. Atsižvelgiant į tai, kad servitutinis kelias Nr. 154-III-8 egzistuoja, teismas konstatuoja, kad A. L. savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatyta tvarkos, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, užtvėrė elektriniu piemeniu bendro naudojimo kelią, taip pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus, ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (žr. Valstybės žinios, 1994, Nr. 34-620).

Akcentuotina, kad naudotis keliais bei jų infrastruktūra turi teisę visi juridiniai ir fiziniai asmenys vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos kelių įstatymu (toliau – ir Kelių įstatymas) ir kitais teisės aktais; teisę naudotis keliais, nuosavybės teise priklausančiais juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, reglamentuoja Civilinis kodeksas (Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Civilinio kodekso 4.117 straipsnyje nustatyta, kad kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti; 4.113 straipsnio 2 punkte – servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių; 4.118 straipsnio 1 punkte – kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu pėsčiųjų taku gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiai, neturintys variklių, ir gali būti vedami už pasaito galvijai; 4.119 straipsnio 1 punkte – kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku; 4.120 straipsnio 1 punkte – kai kelio servitutu suteikiama teisė varyti galvijus, papildomai nenustatant galimybės naudotis juo kitais tikslais bei nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu (taku) galima tik varyti galvijus bei servituto turėtojui naudotis juo kaip pėsčiųjų taku. Be to, Civilinio kodekso 4.121 straipsnyje nustatyta, kad kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ar taku galvijams varyti, nenustatant kelio (tako) vietos ir krypties, laikoma, kad suteikiama teisė naudotis esamu keliu (taku), o jei jo nėra, - anksčiau buvusiu keliu (taku), o jei jo nebuvo arba negalima nustatyti jo vietos ir krypties, kelio (tako) vietą ir kryptį turi teisę parinkti daikto savininkas, esant galimybei laikydamasis nuostatos, kad parenkama vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio (tako) reikalavimus.

Sistemiškai aiškinant aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas, vertinant nustatytus faktinius bylos duomenis, atmestini kaip nepagrįsti A. L. skundo argumentai dėl ginčo kelio ir (ar) šio kelio požymių jo naudojamoje ganykloje nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, pagrįstais laikytini nukentėjusiųjų – V. M. ir N. M. argumentai dėl jų turėtų nepatogumų norint patekti į jiems priklausančius žemės sklypus vykdyti ūkinės veiklos bei jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

A. L. veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 188 straipsnį, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda. Administracinė nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad A. L. anksčiau administracine tvarka už tokios rūšies pažeidimą ir (ar) kitus teisės pažeidimus nebaustas (t. I, b.l. 56, 57), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, todėl A. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje padarymą, skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas. Teismo nuomone, tokia administracinė nuobauda atitinka administracinės nuobaudos tikslus – nubaudimo ir prevencinį, numatytus ATPK 20 straipsnyje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti 2009 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimą, kuriuo A. L. pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį paskirta 600 litų bauda.

A. L. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį, ir už šį pažeidimą A. L. paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.