- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2-8599-151/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Atsakovas
- A. I., M. B.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Ninai Linartienei, dalyvaujant atsakovei A. I. (buvusi B.), nedalyvaujant ieškovo atstovui ir atsakovui M. B., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. I. ir M. B. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo: priteisti solidariai iš bendraatsakovių 3853,42 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, priteisti iš bendraatsakovių visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 116,00 Lt žyminį mokestį bei priteisti solidariai iš bendraatsakovių penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008-02-22 dėl M. B., vairavusio A. I. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta D. S. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Minėto eismo įvykio metu M. B. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau Draudimo įstatymas), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo D. S. kreipėsi į ieškovą.
UAB DK „PZU LIETUVA", vykdydama 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 nuostatas (1.1. p.) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino D. transporto priemone (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, išmokėdama 3853,42 Lt dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, UAB DK „PZU LIETUVA" kompensavo išmokėtą 3853,42 Lt draudimo išmoką. Pagal Draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba jos savininką. Ieškovas kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, pretenzijomis kreipėsi į bendraatsakovius dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Bendraatsakoviai ieškovui padarytų nuostolių neatlygino iki pat šio ieškinio pateikimo teismui dienos ir šiuo metu ieškovui solidariai yra skolingi 3853,42 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepdama į ieškovo ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Bei nurodė, kad 2007 m. kovo mėnesį, atsakovei priklausančią transporto priemone (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė ir perleido naudotis pil. R. K., gyvenančiam Alytuje, (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus jo adreso nežinau. Automobilį pardavė nenuėmusi jo nuo įskaitos, todėl jis liko registruotas jos vardu, tačiau apdraustą privalomuoju transporto priemonių draudimu. Tai gali patvirtinti jos kaimynas V. P., gyv. (duomenys neskelbtini). R. K. vėliau dingo ir jo negalėjau surasti. Vienu metu ruošėsi kreiptis į policiją dėl jo paieškos. R. K. pasiėmė automobilį naudojimui ir valdymui, atsakovei sumokėdamas už jį sutartą kainą. Sutarė, jog jis aytvyks sekančią dieną dėl jo perrašymo, tačiau išvažiavęs su automobiliu, sutartu laiku į VĮ „Regitra" Alytaus filialą neatvyko. Dėl šios aplinkybės neturėjo galimybės automobilio išregistruoti VĮ „Regitra. o taip pat sudaryti raštiškos pirkimo-pardavimo sutarties. Aš neleidau ir nesuteikiau R. K. man priklausančio automobilio perleisti naudot tretiesiems asmenims, todėl R. K. jį bendaatsakovui perleido neteisėtai. Man buvo išeliminuota teisė žinoti kada pasibaigia transporto priemonės privalomasis apdraudimas, todėl niekaip negalėjau pasirūpinti man priklausančio automobiliu privalomuoju apdraudimu. 2008 m. man priklausančią transporto priemonė nuėmiau nuo Įskaitos, kai pas mane atvyko iš Kauno man nežinomas asmuo, kuris pareiškė, jog mano parduotas automobilis pateko Kaune į eismo įvykį jis jį perpirko iš kito asmens ir atseit man priklausančią transporto priemonę parduoda užsieniečiui, kuris ruošiasi išgabenti į Kazachstaną. Žadėjęs atvykti pas mane sekančią po automobilio nupirkimo. kadangi jo pardavimo metu, R. K. pas mane buvo atvykęs vakare, sekančią dieną neatvyko. Vėliau jį susiradau Alytaus mieste dirbantį garažuose ir paklausiau kur tas automobilis. R. K. aiškino, kad mano automobilį kažkur paliko Marijampolėje, vėliau palikęs dar kitur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Eismo įvykio protokolu Nr. E948184 (b.l.5), pranešimais apie eismo įvykį ir žalos bylos eismo įvykio schema (b.l. 7,8), Transporto priemonės techninės apžiūros protokolu (b.l. 12-14), UAB DK PZU Lietuva žalos sąmatomis (b.l. 15-19) ir 2008-04-03 mokėjimo nurodymu Nr. 82855 (b.l. 20), nustatyta, kad 2008-02-22 dėl M. B., vairavusio A. B. vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta D. S. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Atsakovės ir liudytojo V. P. (b.l. 110) paaiškinimais teismo posėdžio metu (b.l. 110), nustatyta, kad 2007m. kovo mėnesį automobilis buvo parduotas R. K.. Pirkėjui buvo perduotas ir automobilio techninis pasas.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės ir liudytojo V. P. paaiškinimais, kurie yra įrodymais byloje (CPK 177 str.). Ieškovo atstovas posėdžiuose nedalyvavo, taip pat nepaneigė ir neįrodė, kad atsakovė A. I. 2008 02 22 eismo įvykio metu buvo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktinė valdytoja (CPK 178 str.). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama sandoriu (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Automobilis gali būti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų – ir pirkimo–pardavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas nustato ne visų, bet tik tam tikrų sandorių privalomą registraciją. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas viešajame eisme leidžiama dalyvauti nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms. Šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas – veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymą, jų duomenų įrašymą į Kelių transporto priemonių registrą, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento išdavimą. Šioje normoje nenustatyta reikalavimo privalomai įregistruoti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, keičiantis jos savininkams. Saugaus eismo automobilių keliais 25 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 1, 3 dalys nustato atitinkamos transporto priemonės registravimą, bet ne jos įsigijimo pagrindą ? pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 3K-3-448/2010). Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Dėl to netaikytina CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais. Vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją.
Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-78/2010). Byloje nustatyta, kad 2008-02-22 autoįvykio metu automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo atsakovas M. B., jis buvo automobilio valdytojas, automobilį eksploatavo jo neapdraudęs civiline atsakomybe, būtent atsakovo kalti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala, todėl jam, o ne kam kitam tenka neigiamų padarinių rizika ir pareiga vienasmeniškai atlyginti padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007-05-17 Nr. X-1137) 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo. Iš byloje Esančių ir jau paminėtų rašytinių įrodymų ieškovas atlygino 3853,42 Lt žalą D. S., todėl ieškovas turi regreso teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.1015 straipsnis).
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnis).
Žalos dydis byloje įrodytas rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog ieškovas patyrė 3853,42 Lt žalą. Žalos dydis byloje nebuvo ginčijamas, teismas, ištyręs byloje esančius žalos paskaičiavimo įrodymus, mano, jog žalos dydis yra pagrįstas ir įrodytas CPK 178 straipsnio tvarka.
Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnis).
Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismui nustačius, jog autoįvykio metu transporto priemonės valdytoju buvo M. B. ir dėl jo kaltų veiksmų atsirado žala, todėl ieškinys A. I. dalyje atmestinas.
Teismui tenkinant ieškinį dėl žalos atlyginimo, tenkintinas ir ieškovo reikalavimas priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, 6. 210 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo M. B. ieškovui priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (nuo 3853,42) nuo bylos iškėlimo teisme 2011-04-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo M. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 116,00 Lt, valstybei – 21,80 Lt pašto išlaidų (CPK 88, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259 str,. 263-270 str.
nusprendžia:
1. Ieškinį tenkinti iš dalies.
2. Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, buveinė – Algirdo g. 38, Vilniuje, iš M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3.853,42 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris litus 42 Lt) žalos atlyginimo regreso teise; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2011-04-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 116 Lt (vieną šimtą šešiolika litų) bylinėjimosi išlaidų.
3. Priteisti valstybei iš M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 21,80 Lt (dvidešimt vieną litą 80 ct.) pašto išlaidų. Išieškotojas: (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
4. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.