Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. V. 2016-03-23, laikotarpiu nuo 03.30 val. iki 06.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, Pajiesio k., Garliavos sen., Kauno r. sav. svetimuose, medžiotojų būrelio „P.“ medžioklės plotuose, panaudodamas jam išduotą graižtvinį šautuvą „Mauser Mod.98“ Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) su optiniu taikikliu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį – „teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-17 įsakymu Nr. 258 (2010-09-15 įsakymo Nr. D1-768 redakcija) patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2 punkto reikalavimą – „tauriuosius elnius: patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); pateles – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.; jauniklius, antrametes ir bergždžias pateles – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 15 d.; antramečius patinus – nuo vasario 1 d. iki vasario 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams)“, 16.2 punkto reikalavimą – „medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus – galiojantį medžioklės lapą“, 22. punkto reikalavimą – „privaloma turėti galiojančią licenciją medžiojamam gyvūnui sumedžioti“, 58.2. punkto reikalavimą – „draudžiama medžioklės plotuose būti su į dėklą neįdėtu ginklu, kitais medžioklės įrankiais, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turimiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų“, 58.3 punkto reikalavimą – „draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose“, 74.3 punkto reikalavimą, kuriame šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikoma, kai „neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete arba, sumedžiojus gyvūną, kuriam sumedžioti reikia licencijos, ši licencija ar jos atkarpa nepildoma, medžiojama be medžioklės lapo arba su negaliojančiu medžioklės lapu“; nušovė du tauriuosius elnius – patiną ir patelę; po to kaltinamasis J. V. įkėlė sumedžiotus tauriuosius elnius į J. V. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę bei parvežė į kitam asmeniui priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) bei nunešė į ūkinio pastato rūsio patalpas, kur gyvūnus išdarinėjo, ir tokiu būdu padarė gyvajai gamtai didelę 8880,45 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 272 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis J. V., neturėdamas leidimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus – „leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenis tik tam ginklui ir juos nešiotis“, nuo 2008 metų iki 2016-03-23 atliktos kratos, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), laikė šaudmenis – 28 (dvidešimt aštuonis) vienetus 22-ojo (5,6 mm) kalibro šovinių, 4 (keturis) vienetus 16-ojo kalibro šovinių, 1 (vieną) 300WSM (7,62x53) kalibro šovinį, 1 (vieną) 6,5x55 SE kalibro šovinį, 1 (vieną) 7x65R kalibro šovinį, 1 (vieną) 7x64 kalibro šovinį, 1 (vieną) 7,62x54R kalibro šovinį, 2 (du) vienetus 17 HMR (4,3x27) kalibro šovinių, 6 (šešis) vienetus 7,62x39 kalibro šovinių, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. V. kaltinamas tuo, kad bendrai veikdamas su J. V., V. K. ir G. Š., 2016-03-23, laikotarpiu nuo 03.30 val. iki 06.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pajiesio k., Garliavos sen., Kauno r. sav., svetimuose, medžiotojų būrelio „P.“ medžioklės plotuose J. V. panaudojus jam išduotą graižtvinį šautuvą „Mauser Mod.98“ Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) su optiniu taikikliu, pažeidus Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį – „teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-17 įsakymu Nr. 258 (2010-09-15 įsakymo Nr. D1-768 redakcija) patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2 punkto reikalavimą – „tauriuosius elnius: patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); pateles – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.; jauniklius, antrametes ir bergždžias pateles – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 15 d.; antramečius patinus – nuo vasario 1 d. iki vasario 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams)“, 16.2 punkto reikalavimą – „medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus – galiojantį medžioklės lapą“, 22. punkto reikalavimą – „privaloma turėti galiojančią licenciją medžiojamam gyvūnui sumedžioti“, 58.2. punkto reikalavimą – „draudžiama medžioklės plotuose būti su į dėklą neįdėtu ginklu, kitais medžioklės įrankiais, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turimiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų“, 58.3 punkto reikalavimą – „draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose“, 74.3 punkto reikalavimą, kuriame šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikoma, kai „neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete arba, sumedžiojus gyvūną, kuriam sumedžioti reikia licencijos, ši licencija ar jos atkarpa nepildoma, medžiojama be medžioklės lapo arba su negaliojančiu medžioklės lapu“; nušovė vieną taurųjį elnią, o kitą sužeidus; po to V. K. iš jo vardu registruoto 38 modelio revolverio „Smith&Wesson“ Nr. (duomenys neskelbtini) vieną iš gyvūnų pribaigus, L. V. kartu su G. Š. atliko žvalgybą automobiliu „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėdami po aplinkines vietoves ir žiūrėdami, ar saugu nušautus gyvūnus pervežti į jų dorojimo vietą, ir įsitikinus, kad tai daryti saugu, L. V. kartu su J. V., V. K. ir G. Š. įkėlė sumedžiotus tauriuosius elnius į J. V. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę bei parvežė į L. V. artimam giminaičiui priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nunešė į ūkinio pastato rūsio patalpas, kur gyvūnus išdarinėjo, ir tokiu būdu padarė gyvajai gamtai didelę 8880,45 Eur žalą, t. y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Kaltinamasis L. V. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamasis G. Š. kaltinamas tuo, kad bendrai veikdamas su J. V., L. V. ir V. K., 2016-03-23, laikotarpiu nuo 03.30 val. iki 06.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pajiesio k., Garliavos sen., Kauno r. sav., svetimuose, medžiotojų būrelio „P.“ medžioklės plotuose J. V. panaudojus jam išduotą graižtvinį šautuvą „Mauser Mod.98“ Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) su optiniu taikikliu, pažeidus Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį – „teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-17 įsakymu Nr. 258 (2010-09-15 įsakymo Nr. D1-768 redakcija) patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2 punkto reikalavimą – „tauriuosius elnius: patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); pateles – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.; jauniklius, antrametes ir bergždžias pateles – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 15 d.; antramečius patinus – nuo vasario 1 d. iki vasario 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams)“, 16.2 punkto reikalavimą – „medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus – galiojantį medžioklės lapą“, 22. punkto reikalavimą – „privaloma turėti galiojančią licenciją medžiojamam gyvūnui sumedžioti“, 58.2. punkto reikalavimą – „draudžiama medžioklės plotuose būti su į dėklą neįdėtu ginklu, kitais medžioklės įrankiais, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turimiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų“, 58.3 punkto reikalavimą – „draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose“, 74.3 punkto reikalavimą, kuriame šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikoma, kai „neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete arba, sumedžiojus gyvūną, kuriam sumedžioti reikia licencijos, ši licencija ar jos atkarpa nepildoma, medžiojama be medžioklės lapo arba su negaliojančiu medžioklės lapu“; nušovė vieną taurųjį elnią, o kitą sužeidus; po to V. K. iš jo vardu registruoto 38 modelio revolverio „Smith&Wesson“ Nr. (duomenys neskelbtini) vieną iš gyvūnų pribaigus, G. Š. kartu su L. V. atliko žvalgybą automobiliu „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėdami po aplinkines vietoves ir žiūrėdami, ar saugu nušautus gyvūnus pervežti į jų dorojimo vietą, ir įsitikinus, kad tai daryti saugu, G. Š. kartu su J. V., V. K. ir L. V. įkėlė sumedžiotus tauriuosius elnius į J. V. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę bei parvežė į L. V. artimam giminaičiui priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nunešė į ūkinio pastato rūsio patalpas, kur gyvūnus išdarinėjo, ir tokiu būdu padarė gyvajai gamtai didelę 8880,45 Eur žalą, t. y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Kaltinamasis G. Š. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamasis V. K. kaltinamas tuo, kad bendrai veikdamas su J. V., L. V. ir G. Š., 2016-03-23, laikotarpiu nuo 03.30 val. iki 06.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pajiesio k., Garliavos sen., Kauno r. sav., svetimuose, medžiotojų būrelio „P.“ medžioklės plotuose J. V. panaudojus jam išduotą graižtvinį šautuvą „Mauser Mod.98“ Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) su optiniu taikikliu, pažeidus Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį – „teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-17 įsakymu Nr. 258 (2010-09-15 įsakymo Nr. D1-768 redakcija) patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2 punkto reikalavimą – „tauriuosius elnius: patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); pateles – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.; jauniklius, antrametes ir bergždžias pateles – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 15 d.; antramečius patinus – nuo vasario 1 d. iki vasario 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams)“, 16.2 punkto reikalavimą – „medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus – galiojantį medžioklės lapą“, 22. punkto reikalavimą – „privaloma turėti galiojančią licenciją medžiojamam gyvūnui sumedžioti“, 58.2. punkto reikalavimą – „draudžiama medžioklės plotuose būti su į dėklą neįdėtu ginklu, kitais medžioklės įrankiais, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turimiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų“, 58.3 punkto reikalavimą – „draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose“, 74.3 punkto reikalavimą, kuriame šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikoma, kai „neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete arba, sumedžiojus gyvūną, kuriam sumedžioti reikia licencijos, ši licencija ar jos atkarpa nepildoma, medžiojama be medžioklės lapo arba su negaliojančiu medžioklės lapu“; nušovė vieną taurųjį elnią, o kitą sužeidus; po to V. K. iš jo vardu registruoto 38 modelio revolverio „Smith&Wesson“ Nr. (duomenys neskelbtini) vieną iš gyvūnų pribaigė, G. Š. kartu su L. V. atliko žvalgybą automobiliu „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėdami po aplinkines vietoves ir žiūrėdami, ar saugu nušautus gyvūnus pervežti į jų dorojimo vietą, ir įsitikinus, kad tai daryti saugu, V. K. kartu su J. V., L. V. ir G. Š. įkėlė sumedžiotus tauriuosius elnius į J. V. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę bei parvežė į L. V. artimam giminaičiui priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nunešė į ūkinio pastato rūsio patalpas, kur gyvūnus išdarinėjo, ir tokiu būdu padarė gyvajai gamtai didelę 8880,45 Eur žalą, t. y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Kaltinamasis V. K. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamasis J. V. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino ir parodė, kad pažįsta kaltinamuosius L. V., G. Š. ir V. K.. Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis dirbo vadybininku, taip pat buvo neetatinis gamtos apsaugos inspektorius. Turėjo leidimus dviems ginklams. Vienas iš jų buvo graižtvinis. Tą dieną jam paskambino kažkuris iš kaltinamųjų ir pasiūlė vakare susitikti pirtyje. Į pirtį nuvyko vienas savo automobiliu „Audi A6“. Įvykio dieną dirbo neetatiniu gamtos apsaugos inspektoriumi, vykdė žvalgybą, todėl ant galinės automobilio sėdynės buvo paliktas graižtvinis šautuvas. Pirtyje buvo V., L., kažkoks V.. Jie keturiese sėdėjo pirtyje, buvo vartojamas alkoholis. Nepamena, kada išvyko namo. Lauke jau buvo tamsu. Nuvažiavo prie upelio, nes norėjo pabūti vienas. Pavažinėjęs pamatė du elnius. Pasiėmė ginklą ir juos abu nušovė trimis šūviais. Jie krito vienas nuo kito maždaug 20-30 metrų atstumu. Pavažiavęs nuo kelio prie pamiškės sustojo apsidairyti. Matė važiuojančius automobilius, tolumoje girdėjo šūvius. Mažesnį elnią atitempė prie didesnio ir paskambino draugams. Su jais susikalbėti nepavyko, nes jie visi buvo stipriai apgirtę. Jis vienas įrideno elnią į automobilio bagažinę, po to įkėlė kitą elnią. Elniai buvo jauni, maždaug 1 metų ir 2 metų, nedideli. Nuvažiavo prie pirties, bet ten jau nieko nerado. Savo šautuvą padėjo sofoje, name prie pirties. Apėjo visus pastatus. Ant stalo pirtyje rado raktus. Pavyko atrakinti vieną iš pastatų. Privažiavęs automobiliu arčiau į tą pastatą įrideno elnius. Vieną elnią išmėsinėjo, kitą elnią paliko kaboti ant virvės. Elnią kabino ant storos virvės, o ją pakabino ant kablio. Vėl ieškojo draugų, tačiau ir vėl su jais nepavyko susisiekti. Peilius turėjo, indus rado pastate. Viską užrakinęs išvažiavo į Kauną. Kitą dieną, apie 14.00 val., į jo darbą atvažiavo pareigūnai ir jį išsivežė. Be to, jam skambino L. ir klausė, kas ten pas jį padaryta. Pareigūnams parodė savo namus. Balkone jie rado šaudmenis, apie kuriuos kaltinamasis buvo pamiršęs. Tai buvo pavieniai šaudmenys. Kadangi kaltinamasis yra medžiotojas, žinojo, kaip vienam tuos elnius įtempti į automobilį, įkelti sverto principu, išmėsinėti, nes yra tai daręs. Kailį nudyrė vienas. Nesutinka su specialisto išvada, nes jokio kito asmens su juo nebuvo. Kelnių kišenėje nešiodavosi suvenyrinę kulką. Gali būti, kad ją paliko ant stalo, tačiau gyvūne negalėjo rasti tokios kulkos. Anksčiau buvo medžiojęs su kitais kaltinamaisiais, daugiausia su L. Nežino, kiek laiko užtruko, kraudamas į automobilį elnius. Pažįsta A., jam skambino daug kartų, galbūt norėdamas pranešti, kad jis yra pirtyje. Skambino ne vienam iš draugų, bet su jais nepavyko susikalbėti. Iš pirties buvo išvykęs porai valandų, po to planavo grįžti ir išvežti draugus namo. Niekas kitas negalėjo šauti į tuos elnius. Nesutinka su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Žalą valstybei atlygino. Gailisi nušovęs elnius. Ginklą su savimi turėjo todėl, kad neturėjo jo laikymui tinkamo seifo, nenorėjo jo palikti namuose. Medžioti tą dieną nesiruošė. Nemano, kad medžiotojų klubas patyrė žalą. Prieš nušaunant elnius nebuvo atliekama jokia žvalgyba, niekas jam nepadėjo ir negalėjo padėti, kadangi visi pirtyje buvę asmenys buvo girti. Neprieštarauja, kad būtų atliktas eksperimentas, teigia galintis jo metu pademonstruoti, kaip jis gabeno jo sumedžiotus elnius.

Kaltinamasis L. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J. V., G. Š. ir V. K.. Jie kartais susitikdavo kaltinamojo tėvo pirtyje. Įvykio dieną į kaltinamojo tėvo sodybą atvyko kaltinamieji. Sodyboje taip pat buvo ir V.. Visi nuėjo į pirtį, ten vartojo alkoholį. Jau sutemus J. išvyko. Jie toliau vartojo alkoholį, po to miegojo. Naktį girdėjo šūvius. Kur tuo metu buvo kiti kaltinamieji, kai jis girdėjo šūvius – nežino. Kaltinamasis G. Š. alkoholio nevartojo, todėl sėdo į automobilį ir važiavo pažiūrėti, kas šaudo. Išvažiavus iš sodybos pro juos pravažiavo kažkoks automobilis. Jie važiavo link Prienų rajono. Pamatę kitą automobilį sustojo, pasikalbėjo su jo vairuotoju. Žiūrėjo, ar šis automobilyje neturi ginklo. To automobilio vairuotojas matė, kad kaltinamasis yra neblaivus, sakė jam važiuoti namo. Vairuotojas minėjo, kad jis taip pat girdėjo šūvius. Po to jie grįžo į sodybą ir nuėjo miegoti. Po kiek laiko kažkuris iš kompanijos skambino G. Š. ir prašė atvežti dar alkoholio. Kaltinamieji vartojo alkoholį, vaikščiojo po sodybą, ėjo į rūsį. Visi sumigo ten, kur rado vietos. L. V. nuėjo miegoti į namą. Jis buvo labai neblaivus. Nežino, kur po to dingo V. Ryte nubudęs važiavo į darbą. Vykstant pietauti pamatė po laukus vaikštantį pažįstamą R. Šis pasakė, kad rado kraujo, buvo gautas pranešimas dėl šūvių. Po to jie ant kelio rado gilzes. Kadangi J. ginklo gilzės buvo išskirtinės, jas atpažino. Tada kaltinamasis, R. ir T. nuvyko į sodybą. Kaltinamasis viską aprodė, atrakino ir tą pastatą, kuriame rado išdorotus elnius. Nežino, kada iš sodybos išvyko J., nes jie buvo neblaivūs. Po to nuvyko į įvykio vietą, atvyko kriminalistai, prasidėjo tyrimas, vyko apklausa. Skambino J. ir pasakė, kad atvyko pareigūnai. Tą vakarą kaltinamieji neatliko jokios žvalgybos, galbūt ją atliko vakare jų sutiktas asmuo. Medžioklės bokštelis yra atviroje vietoje, maždaug 500 metrų nuo įvykio vietos. Jis rakinamas spyna. Tą vakarą bokštelyje nieko nebuvo. Telefonu tą vakarą bandė bendrauti su Ju., tačiau nepavyko, galbūt dėl to, kad L. V. buvo labai neblaivus. G. tą vakarą buvo blaivus, alkoholį vartojo V. ir V. Tą dieną klubas medžioklės neorganizavo. J. neinformavo apie paliktus elnius. Medžioklės metu jie alkoholio nevartoja. Po įvykio buvo išmestas iš medžiotojų klubo. Klubas gaudavo licencijas sumedžioti 8 elnius, po įvykio kvota buvo sumažinta, nors visų licencijų klubas neišnaudodavo. Anksčiau buvo medžiojęs su J. V.. Jis labai patyręs medžiotojas, moka išdarinėti gyvūnus.

Kaltinamasis G. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J. V., L. V. ir V. K.. Įvykio dieną su kaltinamaisiais buvo L. V. tėvo sodyboje, nes kažkuris iš jų paskambino ir paprašė atvežti jiems alkoholio. Toje sodyboje jis yra buvęs ir anksčiau. Nupirko alkoholinių gėrimų ir jų nuvežė kaltinamiesiems. Pirtyje – atskirame pastate – buvo L. V., V. K. ir iš matymo pažįstamas V.. Kitų asmenų nebuvo. Pabendravo su jais. Po kurio laiko L. paprašė jį pavežti. V. ir V. liko pirtyje. L. rodė, kur važiuoti. Kiek pavažiavus pamatė priešpriešais atvažiuojantį automobilį ir sustojo. L. išlipo ir nuėjo pakalbėti su to automobilio vairuotoju. Grįžus L. jie pasuko atgal. Nežino, apie ką su tuo vairuotoju kalbėjo L. V.. Grįžę vėl nuėjo į pirtį. Po kiek laiko kažkuris iš vyrų paprašė juos parvežti namo. Nuvežė juos į Šilainių mikrorajoną ir ten išleido. Jie buvo labai neblaivūs. J. V. tą naktį nematė. Nepamena, ar su juo bendravo telefonu, juo labiau, kad telefoną buvo palikęs pirtyje. Jokioje žvalgyboje nebuvo, jokių elnių su juo nenešė. Tos sodybos kiemas nebuvo aklinai tamsus, buvo galima matyti, kur eiti, kur yra pastatai. Jokių vilkimo žeme požymių nepastebėjo. Nuvežęs V. K. ir V. į namus, grįžo atgal į sodybą, kur ant stalo pirtyje buvo palikęs savo mobilųjį telefoną. L. V. sodyboje nematė. Sodybos kieme stovėjo tie patys automobiliai. Skambino L., tačiau jis neatsiliepė, todėl sodybos raktus paliko saugioje vietoje, viename iš automobilių. Kitą dieną internete skaitė naujienas, pamatė, kad kažkas įvyko (duomenys neskelbtini). Nebuvo nurodyta, kad tai įvyko L. tėvo sodyboje. Vėliau su juo susisiekė tyrėja ir paprašė atvykti apklausai. G. Š. yra medžiotojas. Jam yra tekę medžioti ir vienam, teko vienam gyvūną įsikelti. Mano, kad jis vienas taip pat įkeltų į automobilį tokio dydžio elnią kaip nušautieji, nes žino, kaip tai padaryti. Važiuodamas į sodybą su savimi neturėjo jokių medžioklės reikmenų. Nors sodyboje buvo susirinkę medžiotojai, kurie turi ginklus, tačiau tą naktį jokių ginklų nematė. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.

Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J. V., L. V. ir G. Š.. Į sodybą važiavo su V. E.. Sodyboje buvo pirmą kartą. Su savimi ginklo neturėjo. Sodyboje jau buvo L. V. ir G. Š.. Vėliau į sodybą atvyko J. V.. G. Š. atvyko dar vėliau – tam, kad parvežti juos namo. J. V. netrukus išvažiavo. Sodyboje jie vartojo alkoholinius gėrimus, pasėdėjo pirtyje. L. aprodė sodybą. Kalbėjosi įvairiomis temomis, taip pat ir apie medžioklę. Kaltinamasis visą laiką buvo pirtyje ir vartojo alkoholį. Apie nušautus gyvūnus sužinojo kitą dieną iš J. V.. Kaltinamasis tą dieną medžioti nesiruošė, nes vartojo alkoholį. Su savimi turėjo keturias skirtingų kalibrų kulkas. Jas padėjo pirtyje ant stalo, norėdamas jomis pasigirti. Kulkos buvo jau iššautos, deformuotos, išimtos iš taikinių. Nesutinka su civiliniu ieškiniu. Negirdėjo jokių šūvių. Peiliu pjaustė užkandą, jokių elnių neišdarinėjo ir nemoka tai daryti.

Kaltinamųjų J. V., L. V., G. Š., V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, argumentuoti, juose nėra esminių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Medžioja tik svečio teisėmis. Įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Tą naktį nubudo nuo kažkokio poškėjimo. Pamanęs, kad šaudo kariškiai, nuvyko jų įspėti, kad nešaudytų naktį. Matė važiuojančio automobilio šviesas, bet po to automobilis dingo. Grįžęs namo pro langą pamatė kitą automobilį, kuris pavažiavęs apsisuko, kažkas nuėjo į mišką. Jis vėl ten nuvažiavo, bet vėl nieko nerado. Po to važiavo dar kartą, prasilenkė su kitu automobiliu, sustojo. Iš kito automobilio keleivio pusės išlipo L. V. ir paklausė, ką jis čia veikia, prisistatė gamtos apsaugos inspektoriumi. Liudytojas paaiškino, kad girdėjo šūvius. L. V. taip pat minėjo, kad būnant pirtyje išgirdo šūvius, todėl atvažiavo. Nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Pamanė, kad jis praneš apie šūvius tam, kam reikia, t. y. atitinkamiems pareigūnams. Liudytojas skambino R. K., norėdamas įsitikinti, ar jam jau pranešta, po to skambino gamtos apsaugos atstovams. Ryte paskambinęs R. K. pasakė, kad matė L. V., apibūdino jo išvaizdą, taip pat pasakė, kad dar miške matė vyriškį bei sedano tipo šviesios spalvos automobilį neuždaryta bagažine. Šūvių garsus girdėjo apie 5 kartus, dėl to ir nubudo iš miego. Šūviai buvo vienas paskui kitą. Ryte važiuodamas į darbą pastebėjo šovinių tūteles. Po įvykio anksti rytais matė įtartinus automobilius, pravažiuojančius pro jo namą bei sustojančius prie jo sodybos.

Liudytojas R. K. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius. Jie dalyvavo ir medžiotojų klubo šventėje. Tą vakarą savo mobilųjį telefoną paliko automobilyje. Tik ryte paskambino telefone užfiksuotu praleistu skambučiu. Atsiliepė pažįstamas A. M.. Šis papasakojo, kad matė Lauryną, ką dar matė, girdėjo, kad kelyje rado šovinių tūteles. Tada liudytojas iškvietė pagalbą, nuėjo į mišką, kur rado sumedžioto elnio kraują ir šerius. Atvyko T. B. ir L. V.. L. V. paklausė, ar tai ne jis brakonieriavo naktį, tačiau L. tai paneigė, minėdamas, kad jis nieko nedarė, buvo pirtyje su draugais, nors negali atsakyti už savo draugus. Jiems bekalbant L. V. pasidarė bloga, apsvaigo galva, jis pabalo ir nualpo. Pajudinus jis atsigavo. Nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Visi kartu nuvažiavo į Lauryno tėvo sodybą, kurią jis aprodė. Apžiūrėdami pamatė kraujo žymes, vedančias link rūsio. L. visur ieškojo rūsio raktų, visiems skambinėjo, po to raktus rado automobilyje. Patekę į rūsį pamatė vieną pilnai išdarinėtą elnią, kurio mėsa buvo sudėta į statines, o kitas elnias dar kabojo ant virvės. L. sakė, kad jis buvo neblaivus, nieko nežino ir ėmė skambinti visiems savo draugams, su kuriais vakare vartojo alkoholį. Skambino ir J. V.. Vėliau atvyko į sodybą kiti gamtos apsaugos atstovai, liudytojas išvyko. Elniai buvo išvežti tyrimui. Ragus paėmė liudytojas. Po rūsio apžiūros dar kartą nuvyko į įvykio vietą. Kitas elnias buvo nušautas rapsų lauke. Jis buvo vilktas žeme. Automobilio vėžių nerado. Medžiotojų klube dėl šio įvykio susipyko su kitais nariais, buvo nutarta pašalinti iš klubo narių L. V.. Elniai buvo labai išnykę, metams gaudavo po vieną licenciją patelei ir patinui sumedžioti. Kauno rajono kanopinių žvėrių sumedžiojimo limitų nustatymo komisija skirsto limitus klubams. Kadangi du elniai buvo nušauti brakonierių, licenciją klubas prarado. L. V. žinojo kelią, kuriuo galima privažiuoti prie vietos, kurioje buvo nušautas elnias. Tą kelią apžiūrėjo liudytojas su T. B.. Mano, kad juo dar gali važinėti tik to lauko savininkai. Daugiau niekas kitas, liudytojo nuomone, išskyrus Lauryną, to keliuko nežino. L. skambino tiems, su kuriais, liudytojo manymu, tą naktį jis brakonieriavo. Girdėjo, kaip L. telefonu kažkam pasakė, jog juos pagavo. Liudytojo manymu L. V. skambino J. V.. Suprato, kad šaudė J. V.. Iš vėžių ir paliktų žymių buvo matyti, kad prie vieno elnio buvo privažiuota automobiliu, o kitas elnias buvo atvilktas. Liudytojo nuomone tokio elnio vienas asmuo nepavilktų. Aplink buvo pilna žmogaus pėdsakų. Komisijos sprendimu medžiotojų klubui nebuvo išduotos licencijos, nes klubo teritorijoje buvo neteisėtai sumedžioti du elniai. Įvykio metu buvo ne medžioklės metas, medžiotojų būrelis dėl neteisėtos medžioklės patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Liudytojas T. B. parodė, kad dirba Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku. L. V. ir J. V. nagrinėjamo įvykio metu buvo neetatiniai gamtos apsaugos inspektoriai. G. Š. tuo metu jau nebuvo neetatiniu inspektoriumi. 2016 metų kovo mėnesio pabaigoje telefonu R. K. jį informavo, kad miške girdėjo šūvius. Kai ten nuvyko, R. K. jau buvo vietoje. Pranešė, kad rastos šovinių tūtelės. Su R. K. buvo ir L. V.. Įvykio vietoje matėsi automobilio provėžos, žmogaus batų atspaudai, mėtėsi šovinių tūtelės. T. B. šovinių tūteles surinko ir sudėjo į maišelį. R. K. pasakė, kad netoliese gyvena asmuo, kuris jam pranešė apie girdėtus šūvius. Vėliau paaiškėjo, kad R. K. apie tai pranešė A. M.. Taip pat paaiškėjo, kad A. M. buvo susitikęs ir su L. V.. L. V. T. B. ir R. K. papasakojo, kad naktį jis su savo draugais jo tėvo sodyboje vartojo alkoholį ir jie naktį taip pat išgirdo kažkokius šūvius. L. V. paminėjo kelias savo draugų pavardes, keletą jų liudytojas pažinojo kaip neetatinius inspektorius. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, L. V. apalpo. Jam atsipeikėjus, visi trys nuvyko į L. V. tėvo sodybą, kur jis su draugais visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus. Apžiūrint sodybą matėsi, kad automobiliu buvo nuvažiuota iki vieno sodybos pastato. Prie jo buvo rasta kraujo dėmių ir šerių. Pastato durys buvo užrakintos. L. V. visur ieškojo raktų, kažkam skambino, tada raktus rado. Nulipę į pastato rūsį pamatė kraują, vieną elnią rado jau išdorotą, o kitas elnias dar kabojo. Po to atvyko policijos pareigūnai, viską fotografavo. Vienas elnias buvo jau nuluptu kailiu ir išimtais viduriais, bet dar nesupjaustytas, o kitas elnias buvo jau supjaustytas, ten taip pat buvo jų galvos ir ragai. Ant stalo buvo padėta kruvina kulka. Ji buvo jau iššauta, ant jos matėsi mėsos likučių. Atvyko D. J. su reikiama fiksavimo įranga. Su juo liudytojas, R. K. ir L. V. nuvyko į laukus. Ten atvykę policijos pareigūnai taip pat viską fiksavo. L. V. sakė, kad jis nežino, kas tai buvo. Matėsi, kad buvo daug vaikščiota, tačiau sunku pasakyti, ar ten vaikščiojo daug žmonių, ar vienas. Kadangi gyvūno šerių mėtėsi nedaug, liudytojo nuomone gyvūnas iš automobilio į rūsį buvo neštas, o ne vilktas. Toks elnio patinas, T. B. manymu, galėjo sverti iki 200 kg, tokį gyvūną nešti vienam yra labai sunku. Kriminalistai prašė pabūti kratos metu, kad darant kratą liudytojas atpažintų medžioklės reikmenis. Po lova patalynės dėžėje buvo rastas medžioklinis šautuvas. Prie jo buvo pritaisytas naktinio matymo prietaisas.

Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamuosius J. V. ir Lauryną pažinojo kaip neetatinius inspektorius, o kitus kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Apie įvykį sužinojo kitą dieną. Įvykio naktį jam skambino J. V., bet neprisiskambino. Kitą dieną jis taip pat skambino ir sakė, kad miške matė kažką įtartino, siūlė susitikti. Liudytojas jam pasakė, kad jis turi teisę sulaikyti ir patikrinti įtartiną miške esantį asmenį. Ryte darbe sužinojo, kad miške buvo brakonieriaujama, kad ten buvo J. V.. Nevyko susitikti su juo, nes sužinojo, kad jis ten galimai ir brakonieriavo.

Liudytoja J. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 102-103) ir parodė, kad kaltinamasis L. V. yra jos vaikinas. Su juo bendrauja kiekvieną dieną. 2016 metų kovo mėnesio pabaigoje L. su draugais buvo savo tėvo sodyboje, kur kaitinosi pirtyje. Prieš išvykdamas jis pasakė, kad gal tuo pačiu ir pamedžios, o gal to ir nedarys, nes viskas priklausys nuo aplinkybių. L. V. yra medžiotojas. Jis pirtyje turėjo susitikti su J. V. bei kažkokiu vyriškiu, dirbančiu ginklų parduotuvėje. Įvykio dieną laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 24.00 val. ji susirašinėjo su Laurynu socialiniame tinkle „Facebook“. Jis rašė, kad pirtyje yra ne tik Justinas ir vyriškis iš ginklų parduotuvės, bet ir dar keletas draugų. Prašė Lauryno, kad jis jai parašytų, kai visi išsiskirstys. Apie 06.00 val. L. parašė, kad prisidirbo, nieko daugiau neaiškindamas. Po dviejų ar trijų dienų L. jai papasakojo, kad pirtyje iš viso su juo buvo penki žmonės, jie visi vartojo alkoholį, vienu metu jis užmigo. Kažkas iš jo kompanijos išvažiavo medžioti. L. taip pat sakė, kad buvo nušauti du elniai ar briedžiai, kurių medžioklė tuo metu buvo negalima. Lauryno žodžio „prisidirbau“ nesureikšmino. Liudytoja medžiokle nesidomi, mėsos nevalgo. Ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu buvo gana susijaudinusi, todėl tyrėjos surašyto teksto įdėmiai nepaskaitė, prieš jį pasirašant.

Liudytojas V. E. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 91-92) ir parodė, kad 2016-03-22, apie 21.00 val., su V. K. nuvažiavo pas jo klientą L. V. į pirtį, esančią Pajiesio kaime, Kauno rajone. Iš pradžių pirtyje kaitinosi trise – jis, L. ir V., po to atvažiavo jo pažįstamas ir klientas J. V.. Jie vartojo alkoholį, buvo gerokai apsvaigę. J. V. alkoholio nevartojo. Kurį laiką liudytojas miegojo, nes pirtyje jam pasidarė bloga. Prabudo tik paryčiais. Pamatė, kad į sodybą taip pat buvo atvažiavęs pažįstamas G. Š.. Kuriuo metu jis atvažiavo – nematė. J. V. iš pirties išėjo dar prieš jam užmiegant. Jam pabudus prie stalo sėdėjo V. K. ir L. V.. Kadangi labai blogai jautėsi, jis paprašė G. Š., kad parvežtų jį namo. G. Š. atrodė blaivus. Kartu panoro važiuoti ir V. K.. Buvo dar neišaušę, kai jie trise išvažiavo iš L. V. sodybos. G. Š. vairavo savo sidabro spalvos „Opel“ markės automobilį. Jokių įtartinų garsų ar šūvių būdamas pirtyje jis negirdėjo, nes ilgą laiką miegojo. Nematė, ar miegojo kiti kompanijos dalyviai – V. K. ir L. V.. Jis yra medžiotojas, turi medžiotojo pažymėjimą. Savo vardu turi registruotus tris medžioklinius ginklus ir papildomą vamzdį. Medžioklei skirtus ginklus naudoja tik tam tikslui ir tik medžioklės sezono metu. Važiuodamas pas L. V. į sodybą jokio ginklo nesivežė, tik turėjo peilį medine rankena maistui pjaustyti. Peilį paliko pirtyje ant stalo, nes pamiršo pasiimti. Apie tą naktį, kai buvo pas L. V., vykdytą brakonieriavimą sužinojo internete. Pirtyje būnant nematė, kad kas nors būtų turėjęs kokį nors ginklą. G. Š. juos vežant namo nebuvo jokios kalbos apie medžioklę.

Liudytojas D. J. parodė, kad jam paskambino Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas ir nurodė atvykti į tą sodybą. Kai nuvyko, ten buvo T. B., kuris paaiškino situaciją. Sodyboje buvo rasti du išdoroti elniai. Tyrė įvykio aplinkybes, rado elnių sumedžiojimo vietas, atvežimo vietą. Gamtai buvo padaryta žala. Kartu su jais visur buvo L. V. ir R. K.. Jokie asmenys, galėję dalyvauti neteisėtoje medžioklėje, nebuvo įvardinti. Laukuose matėsi automobilio vėžės, dviejų elnių gulėjimo vietos, buvo rasta kraujo, kailio. Buvo privažiuota prie vieno elnio, po to vėžės sukosi ir buvo privažiuota prie kito elnio. Nusprendė, kad vienas elnias iš karto buvo nušautas, o kitas dar kažkiek bėgo, nes matėsi kraujo pėdsakai. Rūsyje vienas elnias buvo dar pakabintas ir neišdalintas į gabalus, tačiau buvo jau išskrostas, odos nebuvo. Kitas elnias buvo jau išdorotas ir supjaustytas gabalais, sudėtas į indus. Patalpoje dar rado du ar tris kruvinus peilius. Šone ant staliuko buvo padėta kruvina kulka. Į rūsį buvo du įėjimai, prie vieno iš jų rado tempimo pėdsakų. Ant laiptų irgi buvo kraujo pėdsakų. Kieme ant žolės kraujo nematė.

Liudytojas A. P. parodė, kad yra veterinaras. Pažįsta kaltinamąjį J. V.. Liudytojas taip pat yra medžiotojas, tačiau medžioklėse nedalyvauja. Nėra laukinių gyvūnų ekspertas. Jo supratimu, suaugęs elnio patinas gali sverti iki 200-230 kg. Yra skrodęs keletą patelių. Patinų svoris vidutiniškai būna apie 100-140 kg. Surašė aktą ir jį pasirašė. Pateikti duomenys teisingi, visa tai, kas surašyta akte, buvo nustatyta. Skerdiena supakuota į 11 talpų – sintetinius ir plastikinius maišus, vieną vonelę. Objektai buvo užrišti, užantspauduoti inspekcijos atstovo T. B.. Buvo pateiktos tirti 1 metų 10 mėnesių amžiaus elnio kūno dalys. Buvo pasverta, identifikuota, kuri skerdiena kurio gyvūno. Talpos buvo sveriamos atskirai, tada viskas sumuojama. Vidaus organai buvo pateikti sumaišytai, jie juos atrinko. Atskirai svėrė kiekvieną gyvūną, abu gyvūnai bendrai svėrė virš 200 kg. Svarstyklės nesertifikuotos, jų paklaida iki 200 g. Viskas buvo fiksuojama. Patelę identifikuoti buvo lengviau, buvo jos galva ir kailis. Tai tikrai buvo patelė. Kitas gyvūnas buvo patinas, nes jo galva buvo su rageliais. Mažesni organai buvo priskirti patelei. Gyvūno svoris priklauso nuo pašaro. Patinas buvo nušautas, rastas svetimkūnis. Pas kitą gyvūną rasti kiauriniai sužalojimai. Pas patiną buvo du sužeidimai, viena kiaurinė žaizda galvoje. Kitas gyvūnas sužeistas į blužnį, kur rado svetimkūnį. Svetimkūnį perdavė policijai. Vėliau su gyvūnų galvomis važiavo pas K. P., kuris yra tokių gyvūnų specialistas, prašė padėti nustatyti šių gyvūnų amžių. Liudytojui yra tekę transportuoti gyvūną, sveriantį iki 200 kg. Turi specialius vežimėlius, su kuriais viską paveža ir vienas asmuo. Apie 100 kg svorio gyvūną vienam žmogui kelti sunku. Posėdžio metu apžiūrint tyrimo metu darytas nuotraukas liudytojas parodė, kad jose matyti talpos su gyvūnų kūnų dalimis. Patino kepenys didesnės, patelės kepenys buvo mažesnės. Patino galva yra su ragais, būdingais antramečiam gyvūnui. Ant patino kailio esančių sužalojimų vieta matoma nuotraukoje, vienas jų buvo kiauryminis. Patinui priskirtos storesnės kojos. Jiems viskas buvo pateikta sumaišytai. Patino skerdenos dalys sudėtos ant stalo. Kitose nuotraukose užfiksuota patelės skerdena. Viskas aprašyta akte. Negali atsakyti, ar gyvūnus skerdė vienas asmuo, nors skerdimo stilius panašus. Elniai buvo pilni pašaro. Pašaro svorio masė gali būti apie 30-40 kg, bet to pašaro jie nesvėrė. Pašaro svoris įeina į bendrą gyvūno svorį.

Liudytojas J. G. parodė, kad yra veterinaras. Tyrimui buvo pristatytos dviejų elnių gaišenos. Viskas buvo pasverta, tačiau jie viską išėmė ir persvėrė. Tai buvo patelė ir patinas. Jų organų dydis aiškiai skyrėsi, be to, buvo lytiniai organai. Viską atrinkę ir pasvėrę nustatė, kad gyvūnai svėrė 75 kg ir 180 kg. Atsakė į policijos pateiktus klausimus. Gyvūnų amžiaus neišmano, todėl vyko į A. Stulginskio universitetą, kur dirba specialistas. Specialistas įvertino gyvūnų amžių. Gyvūnams padarytos šautinės žaizdos, jie nušauti panašiu laiku, nes lavoniniai pokyčiai buvo panašūs.

Liudytojų A. M., R. K., T. B., A. M., J. N., V. E., D. J., A. P., J. G. parodymuose nėra kaltinamųjų L. V., G. Š. ir V. K. kaltės įrodymų.

Specialistas V. K. patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, kad suaugusių elnių patinų svoris būna apie 142-162 kg be vidaus organų, patelių svoris mažesnis. Voljeruose gyvenantys elniai yra mažesni. Sumedžioto elnio svoris nuo išdoroto elnio svorio gali skirtis apie 60 kg. Sumedžiotas elnias gali būti antrametis ar trečiametis. Įraše matomas jau negyvas gyvūnas, nežinoma, kokio jis buvo ūgio ir svorio. Nuo vietos, kur elnias gyvena, priklauso elnio svoris ir ūgis. 2 metų amžiaus elnio svoris gali būti virš 100-140 kg. Nėra nustatytų taisyklių, kaip į automobilį pakrauti sumedžiotą elnią. Šiuo atveju vienam žmogui per 10 minučių tą padaryti nerealu, per tokį laiką tai galėtų padaryti 2-3 žmonės. Jei nėra šliūžės, tai elnią nešė, bet tam reikėjo daugiau žmonių. Ant tento 180-190 kg svorio gyvūno vienas žmogus pakelti negalėtų. Įraše matomas elnias yra mažiukas, jį išdorojo per 12 minučių. Didelį gyvūną neskubant galima taip išdoroti per 1 valandą. Kadangi specialistas yra Kaišiadorių rajono komisijos narys, supranta, kaip skaičiuojami elnių sumedžiojimo limitai. Komisija nustato limitus kiekvienam medžiotojų būreliui. Leidžiama sumedžioti iki 25% žvėrių. Jei žvėrių žūsta keliuose ar jie sumedžiojami nelegaliai, kitam sezonui licencija mažinama. Išvadoje atsakė, ko jo buvo klausta.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino gyvajai gamtai padarytą žalą.

Civilinis ieškovas Kauno apskrities medžiotojų klubas „P.“ pareiškė civilinius ieškinius dėl 2000 Eur turtinės (2 t., b. l. 182) ir 10000 Eur neturtinės (4 t., b. l. 59-62) žalos atlyginimo. Ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškovas nurodė, kad medžiotojų klubo „P.“ naudojamuose medžioklės plotuose laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2016 m. ganėsi 12 elnių banda, kurią klubas prižiūrėdavo, papildomai šerdavo, saugojo nuo neteisėto sumedžiojimo, vien pašarams per šiuos du metus buvo išleista 3000 Eur. Klubas už medžiojamų išteklių naudojimą mokėjo mokestį, kuris 2015 m. sudarė 1392,00 Eur, 2016 m. – 706,29 Eur. Gausėjant elnių bandai medžiotojų klubas gaudavo vis didesnį sumedžiojamų gyvūnų licencijų skaičių, tačiau nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui neteisėtai sumedžiojus du elnius klubas neteko dviejų licencijų. Civilinio ieškovo nuomone, atsižvelgiant į už naudojimąsi medžioklės plotais kasmet mokamą mokestį, išlaidas elnių pašarams ir prarastą licencijų kiekį, dėl nusikalstamos veikos MK „P.“ padaryta 2000 Eur dydžio turtinė žala. Ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinis ieškovas nurodė, kad MK „P.“ vienija 40 narių, nusikalstama veika sutrikdė klubo veiklą, pažemino ir pablogino jo reputaciją, nes kaltinami asmenys tiesiogiai siejami su šiuo klubu. Dėl nusikaltimo išviešinimo pablogėjo požiūris į MK „P.“, Medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos sprendimu nebuvo suteiktos dvi leidžiančios sumedžioti elnius licencijos 2016-2017 metų sezonui, dėl ko klubo nariai neteko galimybės sumedžioti elnių, įvykiai dėl nusikalstamos veikos buvo plačiai aprašyti žiniasklaidoje ir internetinėje erdvėje. Dėl minėto įvykio medžiotojų klubui padidėjo nepageidautinas dėmesys iš medžioklių organizavimą kontroliuojančių institucijų. Kadangi nusikaltimas buvo organizuotas ir padarytas dalyvaujant klubo nariui L. V., atsirado nepasitikėjimas į medžioklę kviečiamais asmenimis, be to, L. V. išsilavinimas, profesija ir visuomeninės pareigos aplinkiniams kėlė poreikį kelti kvalifikaciją, po nusikalstamos veikos padarymo visa MK „P.“ vykdoma medžioklės veikla abejojama iki šiol, reiškiamas nepasitikėjimas klubo nariais, vadovais, klube prasidėjo nesutarimai. Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti 300 Eur proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą.