- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- 1-179-240/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13787-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- J. V.
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities medžiotojų klubo „P.“
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius, Evaldas Liutkevičius, Kęstutis Dobilas, Egidijus Blažys, Egidijus Jonas Grigaravičius
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamiesiems: J. V., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, L. V., jo gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui, G. Š., jo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, V. K., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,
civilinio ieškovo – Kauno apskrities medžiotojų klubo „P.“ – atstovui advokatui Egidijui Blažiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Joniškyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „P.“ pardavimų vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas;
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį,
L. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, MB „L.“ vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
Žemesnės instancijos teismas
- kaltinamas pagal BK 272 straipsnio 1 dalį,
G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, A. Stulginskio universiteto studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, UAB „E.“ direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. V. 2016-03-23, laikotarpiu nuo 03.30 val. iki 06.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, Pajiesio k., Garliavos sen., Kauno r. sav. svetimuose, medžiotojų būrelio „P.“ medžioklės plotuose, panaudodamas jam išduotą graižtvinį šautuvą „Mauser Mod.98“ Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) su optiniu taikikliu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį – „teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-17 įsakymu Nr. 258 (2010-09-15 įsakymo Nr. D1-768 redakcija) patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2 punkto reikalavimą – „tauriuosius elnius: patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); pateles – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.; jauniklius, antrametes ir bergždžias pateles – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 15 d.; antramečius patinus – nuo vasario 1 d. iki vasario 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams)“, 16.2 punkto reikalavimą – „medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus – galiojantį medžioklės lapą“, 22. punkto reikalavimą – „privaloma turėti galiojančią licenciją medžiojamam gyvūnui sumedžioti“, 58.2. punkto reikalavimą – „draudžiama medžioklės plotuose būti su į dėklą neįdėtu ginklu, kitais medžioklės įrankiais, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turimiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų“, 58.3 punkto reikalavimą – „draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose“, 74.3 punkto reikalavimą, kuriame šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikoma, kai „neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete arba, sumedžiojus gyvūną, kuriam sumedžioti reikia licencijos, ši licencija ar jos atkarpa nepildoma, medžiojama be medžioklės lapo arba su negaliojančiu medžioklės lapu“; nušovė du tauriuosius elnius – patiną ir patelę; po to kaltinamasis J. V. įkėlė sumedžiotus tauriuosius elnius į J. V. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę bei parvežė į kitam asmeniui priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) bei nunešė į ūkinio pastato rūsio patalpas, kur gyvūnus išdarinėjo, ir tokiu būdu padarė gyvajai gamtai didelę 8880,45 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 272 straipsnio 1 dalyje.
Be to, kaltinamasis J. V., neturėdamas leidimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus – „leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenis tik tam ginklui ir juos nešiotis“, nuo 2008 metų iki 2016-03-23 atliktos kratos, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), laikė šaudmenis – 28 (dvidešimt aštuonis) vienetus 22-ojo (5,6 mm) kalibro šovinių, 4 (keturis) vienetus 16-ojo kalibro šovinių, 1 (vieną) 300WSM (7,62x53) kalibro šovinį, 1 (vieną) 6,5x55 SE kalibro šovinį, 1 (vieną) 7x65R kalibro šovinį, 1 (vieną) 7x64 kalibro šovinį, 1 (vieną) 7,62x54R kalibro šovinį, 2 (du) vienetus 17 HMR (4,3x27) kalibro šovinių, 6 (šešis) vienetus 7,62x39 kalibro šovinių, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis L. V. kaltinamas tuo, kad bendrai veikdamas su J. V., V. K. ir G. Š., 2016-03-23, laikotarpiu nuo 03.30 val. iki 06.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pajiesio k., Garliavos sen., Kauno r. sav., svetimuose, medžiotojų būrelio „P.“ medžioklės plotuose J. V. panaudojus jam išduotą graižtvinį šautuvą „Mauser Mod.98“ Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) su optiniu taikikliu, pažeidus Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį – „teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-17 įsakymu Nr. 258 (2010-09-15 įsakymo Nr. D1-768 redakcija) patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2 punkto reikalavimą – „tauriuosius elnius: patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); pateles – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.; jauniklius, antrametes ir bergždžias pateles – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 15 d.; antramečius patinus – nuo vasario 1 d. iki vasario 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams)“, 16.2 punkto reikalavimą – „medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus – galiojantį medžioklės lapą“, 22. punkto reikalavimą – „privaloma turėti galiojančią licenciją medžiojamam gyvūnui sumedžioti“, 58.2. punkto reikalavimą – „draudžiama medžioklės plotuose būti su į dėklą neįdėtu ginklu, kitais medžioklės įrankiais, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turimiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų“, 58.3 punkto reikalavimą – „draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose“, 74.3 punkto reikalavimą, kuriame šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikoma, kai „neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete arba, sumedžiojus gyvūną, kuriam sumedžioti reikia licencijos, ši licencija ar jos atkarpa nepildoma, medžiojama be medžioklės lapo arba su negaliojančiu medžioklės lapu“; nušovė vieną taurųjį elnią, o kitą sužeidus; po to V. K. iš jo vardu registruoto 38 modelio revolverio „Smith&Wesson“ Nr. (duomenys neskelbtini) vieną iš gyvūnų pribaigus, L. V. kartu su G. Š. atliko žvalgybą automobiliu „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėdami po aplinkines vietoves ir žiūrėdami, ar saugu nušautus gyvūnus pervežti į jų dorojimo vietą, ir įsitikinus, kad tai daryti saugu, L. V. kartu su J. V., V. K. ir G. Š. įkėlė sumedžiotus tauriuosius elnius į J. V. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę bei parvežė į L. V. artimam giminaičiui priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nunešė į ūkinio pastato rūsio patalpas, kur gyvūnus išdarinėjo, ir tokiu būdu padarė gyvajai gamtai didelę 8880,45 Eur žalą, t. y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis L. V. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).
Kaltinamasis G. Š. kaltinamas tuo, kad bendrai veikdamas su J. V., L. V. ir V. K., 2016-03-23, laikotarpiu nuo 03.30 val. iki 06.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pajiesio k., Garliavos sen., Kauno r. sav., svetimuose, medžiotojų būrelio „P.“ medžioklės plotuose J. V. panaudojus jam išduotą graižtvinį šautuvą „Mauser Mod.98“ Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) su optiniu taikikliu, pažeidus Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį – „teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-17 įsakymu Nr. 258 (2010-09-15 įsakymo Nr. D1-768 redakcija) patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2 punkto reikalavimą – „tauriuosius elnius: patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); pateles – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.; jauniklius, antrametes ir bergždžias pateles – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 15 d.; antramečius patinus – nuo vasario 1 d. iki vasario 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams)“, 16.2 punkto reikalavimą – „medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus – galiojantį medžioklės lapą“, 22. punkto reikalavimą – „privaloma turėti galiojančią licenciją medžiojamam gyvūnui sumedžioti“, 58.2. punkto reikalavimą – „draudžiama medžioklės plotuose būti su į dėklą neįdėtu ginklu, kitais medžioklės įrankiais, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turimiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų“, 58.3 punkto reikalavimą – „draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose“, 74.3 punkto reikalavimą, kuriame šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikoma, kai „neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete arba, sumedžiojus gyvūną, kuriam sumedžioti reikia licencijos, ši licencija ar jos atkarpa nepildoma, medžiojama be medžioklės lapo arba su negaliojančiu medžioklės lapu“; nušovė vieną taurųjį elnią, o kitą sužeidus; po to V. K. iš jo vardu registruoto 38 modelio revolverio „Smith&Wesson“ Nr. (duomenys neskelbtini) vieną iš gyvūnų pribaigus, G. Š. kartu su L. V. atliko žvalgybą automobiliu „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėdami po aplinkines vietoves ir žiūrėdami, ar saugu nušautus gyvūnus pervežti į jų dorojimo vietą, ir įsitikinus, kad tai daryti saugu, G. Š. kartu su J. V., V. K. ir L. V. įkėlė sumedžiotus tauriuosius elnius į J. V. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę bei parvežė į L. V. artimam giminaičiui priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nunešė į ūkinio pastato rūsio patalpas, kur gyvūnus išdarinėjo, ir tokiu būdu padarė gyvajai gamtai didelę 8880,45 Eur žalą, t. y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Kaltinamasis G. Š. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).
Kaltinamasis V. K. kaltinamas tuo, kad bendrai veikdamas su J. V., L. V. ir G. Š., 2016-03-23, laikotarpiu nuo 03.30 val. iki 06.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pajiesio k., Garliavos sen., Kauno r. sav., svetimuose, medžiotojų būrelio „P.“ medžioklės plotuose J. V. panaudojus jam išduotą graižtvinį šautuvą „Mauser Mod.98“ Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) su optiniu taikikliu, pažeidus Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį – „teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-17 įsakymu Nr. 258 (2010-09-15 įsakymo Nr. D1-768 redakcija) patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2 punkto reikalavimą – „tauriuosius elnius: patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); pateles – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.; jauniklius, antrametes ir bergždžias pateles – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 15 d.; antramečius patinus – nuo vasario 1 d. iki vasario 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams)“, 16.2 punkto reikalavimą – „medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus – galiojantį medžioklės lapą“, 22. punkto reikalavimą – „privaloma turėti galiojančią licenciją medžiojamam gyvūnui sumedžioti“, 58.2. punkto reikalavimą – „draudžiama medžioklės plotuose būti su į dėklą neįdėtu ginklu, kitais medžioklės įrankiais, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turimiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų“, 58.3 punkto reikalavimą – „draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose“, 74.3 punkto reikalavimą, kuriame šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikoma, kai „neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete arba, sumedžiojus gyvūną, kuriam sumedžioti reikia licencijos, ši licencija ar jos atkarpa nepildoma, medžiojama be medžioklės lapo arba su negaliojančiu medžioklės lapu“; nušovė vieną taurųjį elnią, o kitą sužeidus; po to V. K. iš jo vardu registruoto 38 modelio revolverio „Smith&Wesson“ Nr. (duomenys neskelbtini) vieną iš gyvūnų pribaigė, G. Š. kartu su L. V. atliko žvalgybą automobiliu „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėdami po aplinkines vietoves ir žiūrėdami, ar saugu nušautus gyvūnus pervežti į jų dorojimo vietą, ir įsitikinus, kad tai daryti saugu, V. K. kartu su J. V., L. V. ir G. Š. įkėlė sumedžiotus tauriuosius elnius į J. V. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę bei parvežė į L. V. artimam giminaičiui priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nunešė į ūkinio pastato rūsio patalpas, kur gyvūnus išdarinėjo, ir tokiu būdu padarė gyvajai gamtai didelę 8880,45 Eur žalą, t. y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Kaltinamasis V. K. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).
Kaltinamasis J. V. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino ir parodė, kad pažįsta kaltinamuosius L. V., G. Š. ir V. K.. Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis dirbo vadybininku, taip pat buvo neetatinis gamtos apsaugos inspektorius. Turėjo leidimus dviems ginklams. Vienas iš jų buvo graižtvinis. Tą dieną jam paskambino kažkuris iš kaltinamųjų ir pasiūlė vakare susitikti pirtyje. Į pirtį nuvyko vienas savo automobiliu „Audi A6“. Įvykio dieną dirbo neetatiniu gamtos apsaugos inspektoriumi, vykdė žvalgybą, todėl ant galinės automobilio sėdynės buvo paliktas graižtvinis šautuvas. Pirtyje buvo V., L., kažkoks V.. Jie keturiese sėdėjo pirtyje, buvo vartojamas alkoholis. Nepamena, kada išvyko namo. Lauke jau buvo tamsu. Nuvažiavo prie upelio, nes norėjo pabūti vienas. Pavažinėjęs pamatė du elnius. Pasiėmė ginklą ir juos abu nušovė trimis šūviais. Jie krito vienas nuo kito maždaug 20-30 metrų atstumu. Pavažiavęs nuo kelio prie pamiškės sustojo apsidairyti. Matė važiuojančius automobilius, tolumoje girdėjo šūvius. Mažesnį elnią atitempė prie didesnio ir paskambino draugams. Su jais susikalbėti nepavyko, nes jie visi buvo stipriai apgirtę. Jis vienas įrideno elnią į automobilio bagažinę, po to įkėlė kitą elnią. Elniai buvo jauni, maždaug 1 metų ir 2 metų, nedideli. Nuvažiavo prie pirties, bet ten jau nieko nerado. Savo šautuvą padėjo sofoje, name prie pirties. Apėjo visus pastatus. Ant stalo pirtyje rado raktus. Pavyko atrakinti vieną iš pastatų. Privažiavęs automobiliu arčiau į tą pastatą įrideno elnius. Vieną elnią išmėsinėjo, kitą elnią paliko kaboti ant virvės. Elnią kabino ant storos virvės, o ją pakabino ant kablio. Vėl ieškojo draugų, tačiau ir vėl su jais nepavyko susisiekti. Peilius turėjo, indus rado pastate. Viską užrakinęs išvažiavo į Kauną. Kitą dieną, apie 14.00 val., į jo darbą atvažiavo pareigūnai ir jį išsivežė. Be to, jam skambino L. ir klausė, kas ten pas jį padaryta. Pareigūnams parodė savo namus. Balkone jie rado šaudmenis, apie kuriuos kaltinamasis buvo pamiršęs. Tai buvo pavieniai šaudmenys. Kadangi kaltinamasis yra medžiotojas, žinojo, kaip vienam tuos elnius įtempti į automobilį, įkelti sverto principu, išmėsinėti, nes yra tai daręs. Kailį nudyrė vienas. Nesutinka su specialisto išvada, nes jokio kito asmens su juo nebuvo. Kelnių kišenėje nešiodavosi suvenyrinę kulką. Gali būti, kad ją paliko ant stalo, tačiau gyvūne negalėjo rasti tokios kulkos. Anksčiau buvo medžiojęs su kitais kaltinamaisiais, daugiausia su L. Nežino, kiek laiko užtruko, kraudamas į automobilį elnius. Pažįsta A., jam skambino daug kartų, galbūt norėdamas pranešti, kad jis yra pirtyje. Skambino ne vienam iš draugų, bet su jais nepavyko susikalbėti. Iš pirties buvo išvykęs porai valandų, po to planavo grįžti ir išvežti draugus namo. Niekas kitas negalėjo šauti į tuos elnius. Nesutinka su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Žalą valstybei atlygino. Gailisi nušovęs elnius. Ginklą su savimi turėjo todėl, kad neturėjo jo laikymui tinkamo seifo, nenorėjo jo palikti namuose. Medžioti tą dieną nesiruošė. Nemano, kad medžiotojų klubas patyrė žalą. Prieš nušaunant elnius nebuvo atliekama jokia žvalgyba, niekas jam nepadėjo ir negalėjo padėti, kadangi visi pirtyje buvę asmenys buvo girti. Neprieštarauja, kad būtų atliktas eksperimentas, teigia galintis jo metu pademonstruoti, kaip jis gabeno jo sumedžiotus elnius.
Kaltinamasis L. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J. V., G. Š. ir V. K.. Jie kartais susitikdavo kaltinamojo tėvo pirtyje. Įvykio dieną į kaltinamojo tėvo sodybą atvyko kaltinamieji. Sodyboje taip pat buvo ir V.. Visi nuėjo į pirtį, ten vartojo alkoholį. Jau sutemus J. išvyko. Jie toliau vartojo alkoholį, po to miegojo. Naktį girdėjo šūvius. Kur tuo metu buvo kiti kaltinamieji, kai jis girdėjo šūvius – nežino. Kaltinamasis G. Š. alkoholio nevartojo, todėl sėdo į automobilį ir važiavo pažiūrėti, kas šaudo. Išvažiavus iš sodybos pro juos pravažiavo kažkoks automobilis. Jie važiavo link Prienų rajono. Pamatę kitą automobilį sustojo, pasikalbėjo su jo vairuotoju. Žiūrėjo, ar šis automobilyje neturi ginklo. To automobilio vairuotojas matė, kad kaltinamasis yra neblaivus, sakė jam važiuoti namo. Vairuotojas minėjo, kad jis taip pat girdėjo šūvius. Po to jie grįžo į sodybą ir nuėjo miegoti. Po kiek laiko kažkuris iš kompanijos skambino G. Š. ir prašė atvežti dar alkoholio. Kaltinamieji vartojo alkoholį, vaikščiojo po sodybą, ėjo į rūsį. Visi sumigo ten, kur rado vietos. L. V. nuėjo miegoti į namą. Jis buvo labai neblaivus. Nežino, kur po to dingo V. Ryte nubudęs važiavo į darbą. Vykstant pietauti pamatė po laukus vaikštantį pažįstamą R. Šis pasakė, kad rado kraujo, buvo gautas pranešimas dėl šūvių. Po to jie ant kelio rado gilzes. Kadangi J. ginklo gilzės buvo išskirtinės, jas atpažino. Tada kaltinamasis, R. ir T. nuvyko į sodybą. Kaltinamasis viską aprodė, atrakino ir tą pastatą, kuriame rado išdorotus elnius. Nežino, kada iš sodybos išvyko J., nes jie buvo neblaivūs. Po to nuvyko į įvykio vietą, atvyko kriminalistai, prasidėjo tyrimas, vyko apklausa. Skambino J. ir pasakė, kad atvyko pareigūnai. Tą vakarą kaltinamieji neatliko jokios žvalgybos, galbūt ją atliko vakare jų sutiktas asmuo. Medžioklės bokštelis yra atviroje vietoje, maždaug 500 metrų nuo įvykio vietos. Jis rakinamas spyna. Tą vakarą bokštelyje nieko nebuvo. Telefonu tą vakarą bandė bendrauti su Ju., tačiau nepavyko, galbūt dėl to, kad L. V. buvo labai neblaivus. G. tą vakarą buvo blaivus, alkoholį vartojo V. ir V. Tą dieną klubas medžioklės neorganizavo. J. neinformavo apie paliktus elnius. Medžioklės metu jie alkoholio nevartoja. Po įvykio buvo išmestas iš medžiotojų klubo. Klubas gaudavo licencijas sumedžioti 8 elnius, po įvykio kvota buvo sumažinta, nors visų licencijų klubas neišnaudodavo. Anksčiau buvo medžiojęs su J. V.. Jis labai patyręs medžiotojas, moka išdarinėti gyvūnus.
Kaltinamasis G. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J. V., L. V. ir V. K.. Įvykio dieną su kaltinamaisiais buvo L. V. tėvo sodyboje, nes kažkuris iš jų paskambino ir paprašė atvežti jiems alkoholio. Toje sodyboje jis yra buvęs ir anksčiau. Nupirko alkoholinių gėrimų ir jų nuvežė kaltinamiesiems. Pirtyje – atskirame pastate – buvo L. V., V. K. ir iš matymo pažįstamas V.. Kitų asmenų nebuvo. Pabendravo su jais. Po kurio laiko L. paprašė jį pavežti. V. ir V. liko pirtyje. L. rodė, kur važiuoti. Kiek pavažiavus pamatė priešpriešais atvažiuojantį automobilį ir sustojo. L. išlipo ir nuėjo pakalbėti su to automobilio vairuotoju. Grįžus L. jie pasuko atgal. Nežino, apie ką su tuo vairuotoju kalbėjo L. V.. Grįžę vėl nuėjo į pirtį. Po kiek laiko kažkuris iš vyrų paprašė juos parvežti namo. Nuvežė juos į Šilainių mikrorajoną ir ten išleido. Jie buvo labai neblaivūs. J. V. tą naktį nematė. Nepamena, ar su juo bendravo telefonu, juo labiau, kad telefoną buvo palikęs pirtyje. Jokioje žvalgyboje nebuvo, jokių elnių su juo nenešė. Tos sodybos kiemas nebuvo aklinai tamsus, buvo galima matyti, kur eiti, kur yra pastatai. Jokių vilkimo žeme požymių nepastebėjo. Nuvežęs V. K. ir V. į namus, grįžo atgal į sodybą, kur ant stalo pirtyje buvo palikęs savo mobilųjį telefoną. L. V. sodyboje nematė. Sodybos kieme stovėjo tie patys automobiliai. Skambino L., tačiau jis neatsiliepė, todėl sodybos raktus paliko saugioje vietoje, viename iš automobilių. Kitą dieną internete skaitė naujienas, pamatė, kad kažkas įvyko (duomenys neskelbtini). Nebuvo nurodyta, kad tai įvyko L. tėvo sodyboje. Vėliau su juo susisiekė tyrėja ir paprašė atvykti apklausai. G. Š. yra medžiotojas. Jam yra tekę medžioti ir vienam, teko vienam gyvūną įsikelti. Mano, kad jis vienas taip pat įkeltų į automobilį tokio dydžio elnią kaip nušautieji, nes žino, kaip tai padaryti. Važiuodamas į sodybą su savimi neturėjo jokių medžioklės reikmenų. Nors sodyboje buvo susirinkę medžiotojai, kurie turi ginklus, tačiau tą naktį jokių ginklų nematė. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.
Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J. V., L. V. ir G. Š.. Į sodybą važiavo su V. E.. Sodyboje buvo pirmą kartą. Su savimi ginklo neturėjo. Sodyboje jau buvo L. V. ir G. Š.. Vėliau į sodybą atvyko J. V.. G. Š. atvyko dar vėliau – tam, kad parvežti juos namo. J. V. netrukus išvažiavo. Sodyboje jie vartojo alkoholinius gėrimus, pasėdėjo pirtyje. L. aprodė sodybą. Kalbėjosi įvairiomis temomis, taip pat ir apie medžioklę. Kaltinamasis visą laiką buvo pirtyje ir vartojo alkoholį. Apie nušautus gyvūnus sužinojo kitą dieną iš J. V.. Kaltinamasis tą dieną medžioti nesiruošė, nes vartojo alkoholį. Su savimi turėjo keturias skirtingų kalibrų kulkas. Jas padėjo pirtyje ant stalo, norėdamas jomis pasigirti. Kulkos buvo jau iššautos, deformuotos, išimtos iš taikinių. Nesutinka su civiliniu ieškiniu. Negirdėjo jokių šūvių. Peiliu pjaustė užkandą, jokių elnių neišdarinėjo ir nemoka tai daryti.
Kaltinamųjų J. V., L. V., G. Š., V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, argumentuoti, juose nėra esminių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Medžioja tik svečio teisėmis. Įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Tą naktį nubudo nuo kažkokio poškėjimo. Pamanęs, kad šaudo kariškiai, nuvyko jų įspėti, kad nešaudytų naktį. Matė važiuojančio automobilio šviesas, bet po to automobilis dingo. Grįžęs namo pro langą pamatė kitą automobilį, kuris pavažiavęs apsisuko, kažkas nuėjo į mišką. Jis vėl ten nuvažiavo, bet vėl nieko nerado. Po to važiavo dar kartą, prasilenkė su kitu automobiliu, sustojo. Iš kito automobilio keleivio pusės išlipo L. V. ir paklausė, ką jis čia veikia, prisistatė gamtos apsaugos inspektoriumi. Liudytojas paaiškino, kad girdėjo šūvius. L. V. taip pat minėjo, kad būnant pirtyje išgirdo šūvius, todėl atvažiavo. Nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Pamanė, kad jis praneš apie šūvius tam, kam reikia, t. y. atitinkamiems pareigūnams. Liudytojas skambino R. K., norėdamas įsitikinti, ar jam jau pranešta, po to skambino gamtos apsaugos atstovams. Ryte paskambinęs R. K. pasakė, kad matė L. V., apibūdino jo išvaizdą, taip pat pasakė, kad dar miške matė vyriškį bei sedano tipo šviesios spalvos automobilį neuždaryta bagažine. Šūvių garsus girdėjo apie 5 kartus, dėl to ir nubudo iš miego. Šūviai buvo vienas paskui kitą. Ryte važiuodamas į darbą pastebėjo šovinių tūteles. Po įvykio anksti rytais matė įtartinus automobilius, pravažiuojančius pro jo namą bei sustojančius prie jo sodybos.
Liudytojas R. K. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius. Jie dalyvavo ir medžiotojų klubo šventėje. Tą vakarą savo mobilųjį telefoną paliko automobilyje. Tik ryte paskambino telefone užfiksuotu praleistu skambučiu. Atsiliepė pažįstamas A. M.. Šis papasakojo, kad matė Lauryną, ką dar matė, girdėjo, kad kelyje rado šovinių tūteles. Tada liudytojas iškvietė pagalbą, nuėjo į mišką, kur rado sumedžioto elnio kraują ir šerius. Atvyko T. B. ir L. V.. L. V. paklausė, ar tai ne jis brakonieriavo naktį, tačiau L. tai paneigė, minėdamas, kad jis nieko nedarė, buvo pirtyje su draugais, nors negali atsakyti už savo draugus. Jiems bekalbant L. V. pasidarė bloga, apsvaigo galva, jis pabalo ir nualpo. Pajudinus jis atsigavo. Nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Visi kartu nuvažiavo į Lauryno tėvo sodybą, kurią jis aprodė. Apžiūrėdami pamatė kraujo žymes, vedančias link rūsio. L. visur ieškojo rūsio raktų, visiems skambinėjo, po to raktus rado automobilyje. Patekę į rūsį pamatė vieną pilnai išdarinėtą elnią, kurio mėsa buvo sudėta į statines, o kitas elnias dar kabojo ant virvės. L. sakė, kad jis buvo neblaivus, nieko nežino ir ėmė skambinti visiems savo draugams, su kuriais vakare vartojo alkoholį. Skambino ir J. V.. Vėliau atvyko į sodybą kiti gamtos apsaugos atstovai, liudytojas išvyko. Elniai buvo išvežti tyrimui. Ragus paėmė liudytojas. Po rūsio apžiūros dar kartą nuvyko į įvykio vietą. Kitas elnias buvo nušautas rapsų lauke. Jis buvo vilktas žeme. Automobilio vėžių nerado. Medžiotojų klube dėl šio įvykio susipyko su kitais nariais, buvo nutarta pašalinti iš klubo narių L. V.. Elniai buvo labai išnykę, metams gaudavo po vieną licenciją patelei ir patinui sumedžioti. Kauno rajono kanopinių žvėrių sumedžiojimo limitų nustatymo komisija skirsto limitus klubams. Kadangi du elniai buvo nušauti brakonierių, licenciją klubas prarado. L. V. žinojo kelią, kuriuo galima privažiuoti prie vietos, kurioje buvo nušautas elnias. Tą kelią apžiūrėjo liudytojas su T. B.. Mano, kad juo dar gali važinėti tik to lauko savininkai. Daugiau niekas kitas, liudytojo nuomone, išskyrus Lauryną, to keliuko nežino. L. skambino tiems, su kuriais, liudytojo manymu, tą naktį jis brakonieriavo. Girdėjo, kaip L. telefonu kažkam pasakė, jog juos pagavo. Liudytojo manymu L. V. skambino J. V.. Suprato, kad šaudė J. V.. Iš vėžių ir paliktų žymių buvo matyti, kad prie vieno elnio buvo privažiuota automobiliu, o kitas elnias buvo atvilktas. Liudytojo nuomone tokio elnio vienas asmuo nepavilktų. Aplink buvo pilna žmogaus pėdsakų. Komisijos sprendimu medžiotojų klubui nebuvo išduotos licencijos, nes klubo teritorijoje buvo neteisėtai sumedžioti du elniai. Įvykio metu buvo ne medžioklės metas, medžiotojų būrelis dėl neteisėtos medžioklės patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Liudytojas T. B. parodė, kad dirba Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku. L. V. ir J. V. nagrinėjamo įvykio metu buvo neetatiniai gamtos apsaugos inspektoriai. G. Š. tuo metu jau nebuvo neetatiniu inspektoriumi. 2016 metų kovo mėnesio pabaigoje telefonu R. K. jį informavo, kad miške girdėjo šūvius. Kai ten nuvyko, R. K. jau buvo vietoje. Pranešė, kad rastos šovinių tūtelės. Su R. K. buvo ir L. V.. Įvykio vietoje matėsi automobilio provėžos, žmogaus batų atspaudai, mėtėsi šovinių tūtelės. T. B. šovinių tūteles surinko ir sudėjo į maišelį. R. K. pasakė, kad netoliese gyvena asmuo, kuris jam pranešė apie girdėtus šūvius. Vėliau paaiškėjo, kad R. K. apie tai pranešė A. M.. Taip pat paaiškėjo, kad A. M. buvo susitikęs ir su L. V.. L. V. T. B. ir R. K. papasakojo, kad naktį jis su savo draugais jo tėvo sodyboje vartojo alkoholį ir jie naktį taip pat išgirdo kažkokius šūvius. L. V. paminėjo kelias savo draugų pavardes, keletą jų liudytojas pažinojo kaip neetatinius inspektorius. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, L. V. apalpo. Jam atsipeikėjus, visi trys nuvyko į L. V. tėvo sodybą, kur jis su draugais visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus. Apžiūrint sodybą matėsi, kad automobiliu buvo nuvažiuota iki vieno sodybos pastato. Prie jo buvo rasta kraujo dėmių ir šerių. Pastato durys buvo užrakintos. L. V. visur ieškojo raktų, kažkam skambino, tada raktus rado. Nulipę į pastato rūsį pamatė kraują, vieną elnią rado jau išdorotą, o kitas elnias dar kabojo. Po to atvyko policijos pareigūnai, viską fotografavo. Vienas elnias buvo jau nuluptu kailiu ir išimtais viduriais, bet dar nesupjaustytas, o kitas elnias buvo jau supjaustytas, ten taip pat buvo jų galvos ir ragai. Ant stalo buvo padėta kruvina kulka. Ji buvo jau iššauta, ant jos matėsi mėsos likučių. Atvyko D. J. su reikiama fiksavimo įranga. Su juo liudytojas, R. K. ir L. V. nuvyko į laukus. Ten atvykę policijos pareigūnai taip pat viską fiksavo. L. V. sakė, kad jis nežino, kas tai buvo. Matėsi, kad buvo daug vaikščiota, tačiau sunku pasakyti, ar ten vaikščiojo daug žmonių, ar vienas. Kadangi gyvūno šerių mėtėsi nedaug, liudytojo nuomone gyvūnas iš automobilio į rūsį buvo neštas, o ne vilktas. Toks elnio patinas, T. B. manymu, galėjo sverti iki 200 kg, tokį gyvūną nešti vienam yra labai sunku. Kriminalistai prašė pabūti kratos metu, kad darant kratą liudytojas atpažintų medžioklės reikmenis. Po lova patalynės dėžėje buvo rastas medžioklinis šautuvas. Prie jo buvo pritaisytas naktinio matymo prietaisas.
Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamuosius J. V. ir Lauryną pažinojo kaip neetatinius inspektorius, o kitus kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Apie įvykį sužinojo kitą dieną. Įvykio naktį jam skambino J. V., bet neprisiskambino. Kitą dieną jis taip pat skambino ir sakė, kad miške matė kažką įtartino, siūlė susitikti. Liudytojas jam pasakė, kad jis turi teisę sulaikyti ir patikrinti įtartiną miške esantį asmenį. Ryte darbe sužinojo, kad miške buvo brakonieriaujama, kad ten buvo J. V.. Nevyko susitikti su juo, nes sužinojo, kad jis ten galimai ir brakonieriavo.
Liudytoja J. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 102-103) ir parodė, kad kaltinamasis L. V. yra jos vaikinas. Su juo bendrauja kiekvieną dieną. 2016 metų kovo mėnesio pabaigoje L. su draugais buvo savo tėvo sodyboje, kur kaitinosi pirtyje. Prieš išvykdamas jis pasakė, kad gal tuo pačiu ir pamedžios, o gal to ir nedarys, nes viskas priklausys nuo aplinkybių. L. V. yra medžiotojas. Jis pirtyje turėjo susitikti su J. V. bei kažkokiu vyriškiu, dirbančiu ginklų parduotuvėje. Įvykio dieną laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 24.00 val. ji susirašinėjo su Laurynu socialiniame tinkle „Facebook“. Jis rašė, kad pirtyje yra ne tik Justinas ir vyriškis iš ginklų parduotuvės, bet ir dar keletas draugų. Prašė Lauryno, kad jis jai parašytų, kai visi išsiskirstys. Apie 06.00 val. L. parašė, kad prisidirbo, nieko daugiau neaiškindamas. Po dviejų ar trijų dienų L. jai papasakojo, kad pirtyje iš viso su juo buvo penki žmonės, jie visi vartojo alkoholį, vienu metu jis užmigo. Kažkas iš jo kompanijos išvažiavo medžioti. L. taip pat sakė, kad buvo nušauti du elniai ar briedžiai, kurių medžioklė tuo metu buvo negalima. Lauryno žodžio „prisidirbau“ nesureikšmino. Liudytoja medžiokle nesidomi, mėsos nevalgo. Ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu buvo gana susijaudinusi, todėl tyrėjos surašyto teksto įdėmiai nepaskaitė, prieš jį pasirašant.
Liudytojas V. E. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 91-92) ir parodė, kad 2016-03-22, apie 21.00 val., su V. K. nuvažiavo pas jo klientą L. V. į pirtį, esančią Pajiesio kaime, Kauno rajone. Iš pradžių pirtyje kaitinosi trise – jis, L. ir V., po to atvažiavo jo pažįstamas ir klientas J. V.. Jie vartojo alkoholį, buvo gerokai apsvaigę. J. V. alkoholio nevartojo. Kurį laiką liudytojas miegojo, nes pirtyje jam pasidarė bloga. Prabudo tik paryčiais. Pamatė, kad į sodybą taip pat buvo atvažiavęs pažįstamas G. Š.. Kuriuo metu jis atvažiavo – nematė. J. V. iš pirties išėjo dar prieš jam užmiegant. Jam pabudus prie stalo sėdėjo V. K. ir L. V.. Kadangi labai blogai jautėsi, jis paprašė G. Š., kad parvežtų jį namo. G. Š. atrodė blaivus. Kartu panoro važiuoti ir V. K.. Buvo dar neišaušę, kai jie trise išvažiavo iš L. V. sodybos. G. Š. vairavo savo sidabro spalvos „Opel“ markės automobilį. Jokių įtartinų garsų ar šūvių būdamas pirtyje jis negirdėjo, nes ilgą laiką miegojo. Nematė, ar miegojo kiti kompanijos dalyviai – V. K. ir L. V.. Jis yra medžiotojas, turi medžiotojo pažymėjimą. Savo vardu turi registruotus tris medžioklinius ginklus ir papildomą vamzdį. Medžioklei skirtus ginklus naudoja tik tam tikslui ir tik medžioklės sezono metu. Važiuodamas pas L. V. į sodybą jokio ginklo nesivežė, tik turėjo peilį medine rankena maistui pjaustyti. Peilį paliko pirtyje ant stalo, nes pamiršo pasiimti. Apie tą naktį, kai buvo pas L. V., vykdytą brakonieriavimą sužinojo internete. Pirtyje būnant nematė, kad kas nors būtų turėjęs kokį nors ginklą. G. Š. juos vežant namo nebuvo jokios kalbos apie medžioklę.
Liudytojas D. J. parodė, kad jam paskambino Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas ir nurodė atvykti į tą sodybą. Kai nuvyko, ten buvo T. B., kuris paaiškino situaciją. Sodyboje buvo rasti du išdoroti elniai. Tyrė įvykio aplinkybes, rado elnių sumedžiojimo vietas, atvežimo vietą. Gamtai buvo padaryta žala. Kartu su jais visur buvo L. V. ir R. K.. Jokie asmenys, galėję dalyvauti neteisėtoje medžioklėje, nebuvo įvardinti. Laukuose matėsi automobilio vėžės, dviejų elnių gulėjimo vietos, buvo rasta kraujo, kailio. Buvo privažiuota prie vieno elnio, po to vėžės sukosi ir buvo privažiuota prie kito elnio. Nusprendė, kad vienas elnias iš karto buvo nušautas, o kitas dar kažkiek bėgo, nes matėsi kraujo pėdsakai. Rūsyje vienas elnias buvo dar pakabintas ir neišdalintas į gabalus, tačiau buvo jau išskrostas, odos nebuvo. Kitas elnias buvo jau išdorotas ir supjaustytas gabalais, sudėtas į indus. Patalpoje dar rado du ar tris kruvinus peilius. Šone ant staliuko buvo padėta kruvina kulka. Į rūsį buvo du įėjimai, prie vieno iš jų rado tempimo pėdsakų. Ant laiptų irgi buvo kraujo pėdsakų. Kieme ant žolės kraujo nematė.
Liudytojas A. P. parodė, kad yra veterinaras. Pažįsta kaltinamąjį J. V.. Liudytojas taip pat yra medžiotojas, tačiau medžioklėse nedalyvauja. Nėra laukinių gyvūnų ekspertas. Jo supratimu, suaugęs elnio patinas gali sverti iki 200-230 kg. Yra skrodęs keletą patelių. Patinų svoris vidutiniškai būna apie 100-140 kg. Surašė aktą ir jį pasirašė. Pateikti duomenys teisingi, visa tai, kas surašyta akte, buvo nustatyta. Skerdiena supakuota į 11 talpų – sintetinius ir plastikinius maišus, vieną vonelę. Objektai buvo užrišti, užantspauduoti inspekcijos atstovo T. B.. Buvo pateiktos tirti 1 metų 10 mėnesių amžiaus elnio kūno dalys. Buvo pasverta, identifikuota, kuri skerdiena kurio gyvūno. Talpos buvo sveriamos atskirai, tada viskas sumuojama. Vidaus organai buvo pateikti sumaišytai, jie juos atrinko. Atskirai svėrė kiekvieną gyvūną, abu gyvūnai bendrai svėrė virš 200 kg. Svarstyklės nesertifikuotos, jų paklaida iki 200 g. Viskas buvo fiksuojama. Patelę identifikuoti buvo lengviau, buvo jos galva ir kailis. Tai tikrai buvo patelė. Kitas gyvūnas buvo patinas, nes jo galva buvo su rageliais. Mažesni organai buvo priskirti patelei. Gyvūno svoris priklauso nuo pašaro. Patinas buvo nušautas, rastas svetimkūnis. Pas kitą gyvūną rasti kiauriniai sužalojimai. Pas patiną buvo du sužeidimai, viena kiaurinė žaizda galvoje. Kitas gyvūnas sužeistas į blužnį, kur rado svetimkūnį. Svetimkūnį perdavė policijai. Vėliau su gyvūnų galvomis važiavo pas K. P., kuris yra tokių gyvūnų specialistas, prašė padėti nustatyti šių gyvūnų amžių. Liudytojui yra tekę transportuoti gyvūną, sveriantį iki 200 kg. Turi specialius vežimėlius, su kuriais viską paveža ir vienas asmuo. Apie 100 kg svorio gyvūną vienam žmogui kelti sunku. Posėdžio metu apžiūrint tyrimo metu darytas nuotraukas liudytojas parodė, kad jose matyti talpos su gyvūnų kūnų dalimis. Patino kepenys didesnės, patelės kepenys buvo mažesnės. Patino galva yra su ragais, būdingais antramečiam gyvūnui. Ant patino kailio esančių sužalojimų vieta matoma nuotraukoje, vienas jų buvo kiauryminis. Patinui priskirtos storesnės kojos. Jiems viskas buvo pateikta sumaišytai. Patino skerdenos dalys sudėtos ant stalo. Kitose nuotraukose užfiksuota patelės skerdena. Viskas aprašyta akte. Negali atsakyti, ar gyvūnus skerdė vienas asmuo, nors skerdimo stilius panašus. Elniai buvo pilni pašaro. Pašaro svorio masė gali būti apie 30-40 kg, bet to pašaro jie nesvėrė. Pašaro svoris įeina į bendrą gyvūno svorį.
Liudytojas J. G. parodė, kad yra veterinaras. Tyrimui buvo pristatytos dviejų elnių gaišenos. Viskas buvo pasverta, tačiau jie viską išėmė ir persvėrė. Tai buvo patelė ir patinas. Jų organų dydis aiškiai skyrėsi, be to, buvo lytiniai organai. Viską atrinkę ir pasvėrę nustatė, kad gyvūnai svėrė 75 kg ir 180 kg. Atsakė į policijos pateiktus klausimus. Gyvūnų amžiaus neišmano, todėl vyko į A. Stulginskio universitetą, kur dirba specialistas. Specialistas įvertino gyvūnų amžių. Gyvūnams padarytos šautinės žaizdos, jie nušauti panašiu laiku, nes lavoniniai pokyčiai buvo panašūs.
Liudytojų A. M., R. K., T. B., A. M., J. N., V. E., D. J., A. P., J. G. parodymuose nėra kaltinamųjų L. V., G. Š. ir V. K. kaltės įrodymų.
Specialistas V. K. patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, kad suaugusių elnių patinų svoris būna apie 142-162 kg be vidaus organų, patelių svoris mažesnis. Voljeruose gyvenantys elniai yra mažesni. Sumedžioto elnio svoris nuo išdoroto elnio svorio gali skirtis apie 60 kg. Sumedžiotas elnias gali būti antrametis ar trečiametis. Įraše matomas jau negyvas gyvūnas, nežinoma, kokio jis buvo ūgio ir svorio. Nuo vietos, kur elnias gyvena, priklauso elnio svoris ir ūgis. 2 metų amžiaus elnio svoris gali būti virš 100-140 kg. Nėra nustatytų taisyklių, kaip į automobilį pakrauti sumedžiotą elnią. Šiuo atveju vienam žmogui per 10 minučių tą padaryti nerealu, per tokį laiką tai galėtų padaryti 2-3 žmonės. Jei nėra šliūžės, tai elnią nešė, bet tam reikėjo daugiau žmonių. Ant tento 180-190 kg svorio gyvūno vienas žmogus pakelti negalėtų. Įraše matomas elnias yra mažiukas, jį išdorojo per 12 minučių. Didelį gyvūną neskubant galima taip išdoroti per 1 valandą. Kadangi specialistas yra Kaišiadorių rajono komisijos narys, supranta, kaip skaičiuojami elnių sumedžiojimo limitai. Komisija nustato limitus kiekvienam medžiotojų būreliui. Leidžiama sumedžioti iki 25% žvėrių. Jei žvėrių žūsta keliuose ar jie sumedžiojami nelegaliai, kitam sezonui licencija mažinama. Išvadoje atsakė, ko jo buvo klausta.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu jo versijai patikrinti neprieštaravo, jog būtų atliktas eksperimentas. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokios praktinės galimybės atlikti tokį procesinį veiksmą, t. y. reikiamus bandymus, kadangi neįmanoma surasti analogišką gyvūną, be to, išnaudojus visas procesines galimybes, nebuvo nustatytas tikslus tauriojo elnio patino svoris. Pabrėžtina ir tai, kad toks eksperimentas, kurio metu gali kilti realus pavojus asmens sveikatai, kriminalistinės taktikos požiūriu negali būti atliekamas.
Vertinant įrodymus itin svarbiu pripažįstamas nuoseklus nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų laikymasis. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 str. 4 d.). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kt.).
Dėl kaltinamųjų L. V. ir G. Š. išteisinimo
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinimai šiems kaltinamiesiems buvo grindžiami iš esmės tik liudytojų A. M. ir R. K. parodymais. Pirmasis iš jų teigė, jog nakties metu netoli neteisėtos medžioklės vietos jis sutiko automobiliu važiuojančius L. V. ir G. Š., kurie klausė A. M., ar pastarasis negirdėjo šūvių. Iš šio liudytojo parodymų buvo padaryta išvada, kad L. V. ir G. Š. atliko neteisėtos medžioklės žvalgybą. Kaltinamieji L. V. ir G. Š., neneigdami liudytojo A. M. teiginių, patvirtino, kad jie tikrai nakties metu, būdami pirtyje, išgirdę šūvius, važiavo laukais, turėdami tikslą nustatyti, ar nėra brakonieriaujama. Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų L. V. ir G. Š. buvimas netoli neteisėtos medžioklės vietos negali būti laikomas įrodymu, kad šie kaltinamieji, kaip bendravykdytojai, bendrininkavo su kaltinamuoju J. V. ar kokiu nors būdu padėjo pastarajam padaryti nusikalstamą veiką.
Liudytojas R. K., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, teigė, kad kelias, kuriuo galima privažiuoti prie nušautų elnių, buvo žinomas tik kaltinamajam L. V.. Iš kokio šaltinio jam gali būti žinoma ši aplinkybė – liudytojas teismui nurodyti negalėjo. Be to, šis liudytojas teigė, kad ryte L. V. skambino tiems, su kuriais pastarasis naktį brakonieriavo, tačiau liudytojas nenurodė jokių aplinkybių, rodančių, jog jam tikrai žinomi asmenys, kurie naktį, kaip bendrininkai, galėjo dalyvauti neteisėtoje medžioklėje.
Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojo A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau šie parodymai nėra pagrindas išvadai, kad L. V. ir G. Š. bendrininkavo su J. V..
Liudytojo R. K. parodymus teismas vertina kaip jo asmeninę nuomonę bei prielaidas, jog L. V. ir G. Š. galėjo dalyvauti neteisėtoje medžioklėje.
Specialistas V. K. teisiamojo posėdžio metu, patvirtindamas duotą išvadą, paaiškino, kad nėra nustatytų taisyklių, kaip pakrauti į automobilį sumedžiotą elnią. Jo manymu, per trumpą laiką (10 minučių) vienas žmogus to padaryti negalėtų, tą padaryti galėtų 2-3 asmenys. Teismas konstatuoja, kad specialisto V. K. išvada yra teorinio pobūdžio. Jokios procesinės reikšmės, įvardinant asmenis, galėjusius dalyvauti neteisėtoje medžioklėje, ši išvada neturi. Pabrėžtina ir tai, kad specialisto teigimu 2 metų amžiaus elnio patino svoris gali būti virš 100-140 kg, tačiau vėliau specialistas nurodo, jog ant tento 180-190 kg svorio gyvūno vienas žmogus pakelti negalėtų. Šių išvados prieštaravimų pašalinti neįmanoma, kadangi tinkamomis priemonėmis (sertifikuota svėrimo įranga) nebuvo nustatytas tikslus tauriojo elnio patino svoris. Atitinkamus šios išvados teiginius paneigia ir specialistas V. K., kuris paaiškino, kad daugiau kaip per 30 metų jam, kaip veterinarijos gydytojui ir medžiotojui, neteko Lietuvoje matyti elnių, sveriančių apie 180 kg. Vidutinis elnio svoris yra apie 140 kg, jį pakeltų ir vienas patyręs medžiotojas. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, specialistas teigia, kad J. V. profesionaliai dirba „su peiliu“ bei „moka kelti elnią“.
Teismo manymu, skirti dar vieną specialų tyrimą tam, kad pašalinti specialistų išvadų prieštaravimus, nėra jokios galimybės, kadangi elnių gaišenos yra sunaikintos ir, kaip buvo minėta anksčiau, negali būti atliekamas eksperimentas.
Dėl kaltinamojo V. K. išteisinimo
Kaltinamasis V. K. kaltinamas tuo, kad jis, kaip bendrininkas, dalyvaudamas neteisėtoje medžioklėje, iš legaliai laikomo šaunamojo ginklo – jo vardu registruoto 38 modelio revolverio „Smith&Wesson“ Nr. (duomenys neskelbtini) – nušovė (pribaigė) vieną iš gyvūnų.
Teismas konstatuoja, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nesurinkta jokių duomenų, rodančių, jog nagrinėjamo įvykio metu V. K. su savimi turėjo kokį nors šaunamąjį ginklą – tokios aplinkybės nenurodė nei kiti kaltinamieji, nei liudytojai. Atvirkščiai, pats kaltinamasis kategoriškai teigia ne tik neturėjęs su savimi šaunamojo ginklo, bet ir negalėjęs jo turėti, kadangi jis vyko į pažįstamo asmens pirtį ne medžioti, o vartoti alkoholį, linksmintis. Neneigia prie savęs turėjęs kelias iššautas deformuotas kulkas ir jas demonstravęs draugams, viena iš kurių galimai buvo rasta pirtyje ant stalo. V. K. taip pat neneigia pokylio metu pjaustęs užkandą, tačiau kas dar iš buvusių pirtyje asmenų galėjo naudotis jo peiliu – nežino. Pats jokių gyvūnų neišdarinėjo, kadangi nemoka to daryti.
Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu negauta duomenų, kad iš V. K. priskirto šaunamojo ginklo įvykio metu buvo nušautas kuris nors gyvūnas. Nagrinėjamu atveju galima daryti tik prielaidą, kad kulka, kuri buvo rasta pirtyje ant stalo, galėjo būti išimta iš kurio nors nušauto gyvūno. Paminėtina ir tai, kad liudytojai T. B. ir D. J. apie matytą pirtyje ant stalo kulką parodymus davė tik praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio – T. B. – 2016-10-25, o D. J. – 2016-05-11. Ši aplinkybė taip pat teismui kelia pagrįstas abejones šių liudytojų parodymų patikimumu.
Be to, pabrėžtina, kad pagal BPK 20 straipsnio prasmę kaltinamųjų parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (nevaržomi priesaikos ir atsakomybės už melagingų parodymų davimą, gali laisvai rinktis gynybos taktiką, visada byloje turi interesų), taip pat yra įrodymai. Norint juos atmesti, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nustatyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia kaltinamųjų parodymus. Išanalizavus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, jog tokių įrodymų byloje nėra, o nesant kitų objektyvių ir tiesioginių įrodymų, neįmanoma paneigti kaltinamųjų L. V., G. Š. ir V. K. parodymų, kad jie nepadarė jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
Netikėti kaltinamųjų L. V., G. Š. ir V. K. parodymais teismas neturi pagrindo, jie nėra paneigti jokiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, o nesant kitų objektyvių ir tiesioginių įrodymų, taip pat neįmanoma paneigti kaltinamųjų L. V., G. Š. ir V. K. parodymų, kad jie nepadarė jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Kaltinamajame akte esantys teiginiai apie tai, kad kaltinamieji L. V., G. Š. ir V. K., veikdami bendrai su kaltinamuoju J. V., padarė L. V., G. Š. ir V. K. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad toks susitarimas buvo ir kad kaltinamieji L. V., G. Š. ir V. K. veikė bendrai, kaip bendravykdytojai.
Teismas, išsamiai išanalizavęs visas bylos aplinkybes bei byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamųjų L. V., G. Š. ir V. K. kaltė nėra įrodyta tvirtais ir neginčijamais įrodymais. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinimai neteisėta medžiokle, pareikšti kaltinamiesiems L. V., G. Š. ir V. K. tėra tik prielaidos, o prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžiama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, būtina vadovautis ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2013).
Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino gyvajai gamtai padarytą žalą.
Kaltinamojo J. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kadangi nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu nesurinkta jokių duomenų, rodančių, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe.
Skiriant bausmę kaltinamajam J. V., vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, padarytų nusikaltimų motyvus, tikslus, dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam J. V. skiriant bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą, yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. paskirti jam už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta šio straipsnio sankcijoje. Ši išvada grindžiama tuo, kad kaltinamasis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. J. V. kaltinamas neteisėtai laikęs 45 vnt. šaudmenų, neturėdamas leidimo laikyti būtent tokios rūšies šovinius, tačiau turėdamas leidimą įsigyti ir turėti šaudmenis tik jo turimam ginklui, todėl toks šaudmenų laikymas nėra itin pavojinga visuomenei veika. Teismas, taikydamas kaltinamojo J. V. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat atsižvelgia į tai, kad nėra J. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, todėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatyto arešto paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Padaryto nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, pavojingumas yra žymiai mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Dėl to už šios nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam J. V. skirtina švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta sankcijoje – bauda. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes kaltinamajam J. V. už nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 1 dalyje, padarymą taip pat skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda (BK 47 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017-10-06, TAR Nr. 2017-15859). Atsižvelgiant į kaltinamojo J. V. turtinę padėtį bei į tai, kad jis atlygino visą gyvajai gamtai padarytą žalą, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį J. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise laikyti ir nešioti ginklą bei medžioti (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.).
Civilinis ieškovas Kauno apskrities medžiotojų klubas „P.“ pareiškė civilinius ieškinius dėl 2000 Eur turtinės (2 t., b. l. 182) ir 10000 Eur neturtinės (4 t., b. l. 59-62) žalos atlyginimo. Ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškovas nurodė, kad medžiotojų klubo „P.“ naudojamuose medžioklės plotuose laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2016 m. ganėsi 12 elnių banda, kurią klubas prižiūrėdavo, papildomai šerdavo, saugojo nuo neteisėto sumedžiojimo, vien pašarams per šiuos du metus buvo išleista 3000 Eur. Klubas už medžiojamų išteklių naudojimą mokėjo mokestį, kuris 2015 m. sudarė 1392,00 Eur, 2016 m. – 706,29 Eur. Gausėjant elnių bandai medžiotojų klubas gaudavo vis didesnį sumedžiojamų gyvūnų licencijų skaičių, tačiau nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui neteisėtai sumedžiojus du elnius klubas neteko dviejų licencijų. Civilinio ieškovo nuomone, atsižvelgiant į už naudojimąsi medžioklės plotais kasmet mokamą mokestį, išlaidas elnių pašarams ir prarastą licencijų kiekį, dėl nusikalstamos veikos MK „P.“ padaryta 2000 Eur dydžio turtinė žala. Ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinis ieškovas nurodė, kad MK „P.“ vienija 40 narių, nusikalstama veika sutrikdė klubo veiklą, pažemino ir pablogino jo reputaciją, nes kaltinami asmenys tiesiogiai siejami su šiuo klubu. Dėl nusikaltimo išviešinimo pablogėjo požiūris į MK „P.“, Medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos sprendimu nebuvo suteiktos dvi leidžiančios sumedžioti elnius licencijos 2016-2017 metų sezonui, dėl ko klubo nariai neteko galimybės sumedžioti elnių, įvykiai dėl nusikalstamos veikos buvo plačiai aprašyti žiniasklaidoje ir internetinėje erdvėje. Dėl minėto įvykio medžiotojų klubui padidėjo nepageidautinas dėmesys iš medžioklių organizavimą kontroliuojančių institucijų. Kadangi nusikaltimas buvo organizuotas ir padarytas dalyvaujant klubo nariui L. V., atsirado nepasitikėjimas į medžioklę kviečiamais asmenimis, be to, L. V. išsilavinimas, profesija ir visuomeninės pareigos aplinkiniams kėlė poreikį kelti kvalifikaciją, po nusikalstamos veikos padarymo visa MK „P.“ vykdoma medžioklės veikla abejojama iki šiol, reiškiamas nepasitikėjimas klubo nariais, vadovais, klube prasidėjo nesutarimai. Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti 300 Eur proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Civilinio ieškovo MK „P.“ ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, kadangi įsiteisėjusiu atitinkamos institucijos sprendimu civiliniam ieškovui yra sumažinta sumedžiojamų laukinių gyvūnų kvota, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo J. V. MK „P.“ 2000,00 Eur turtinės nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu gali būti pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tokiu būdu akivaizdu, kad civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamajame procese gali pateikti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo. Civilinio ieškovo – Kauno apskrities medžiotojų klubo „P.“ – tikslai yra siejami su klubo narių interesų ir poreikių tenkinimu. Praktikos, kai neturtinė žala dėl įtariamojo ar kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atlyginama juridiniam asmeniui laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1-244/2014, 1A-599/2015, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-243-135/2011 ir kt.).
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui, tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos atsiradimo galimybės ir juridiniam asmeniui. Tokia žala paprastai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad tyčinė nusikalstama veika medžiotojų klubui nesukėlė negrįžtamų pasekmių. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl kaltinamojo J. V. veiksmų ženkliai pasikeitė medžiotojų klubo, kaip juridinio asmens, vertinimas (minėti veiksmai didelio rezonanso visuomenėje nesukėlė, kaip nurodyta ieškinyje, – tai „sukėlė padidintą dėmesį iš kitų medžiotojų klubų“), nėra jokių duomenų ir apie tai, kad šio juridinio asmens (ne pavienių jos narių) vertinimas visuomenėje sumažėjo ar pasikeitė neigiama linkme, taip pat, kad medžiotojų klubo vertinimas visuomenėje lyginant jį su kitais medžiotojų klubais, pasikeitė (į neigiamą pusę), kas turi ypatingą reikšmę apsprendžiant juridiniam asmeniui padarytos neturtinės žalos faktą. Pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškovas patirtą neturtinę žalą grindžia neteisėtais kaltinamojo L. V. veiksmais, kuris išteisintinas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Be to, įvertintinas ir asmens, padariusio žalą, požiūris į padarytą veiką. J. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai dėl jų gailisi, atlygino gyvajai gamtai padarytą žalą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes civilinio ieškovo MK „P.“ civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamojo J. V. MK „P.“ priteistina 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
naktinio matymo prietaisas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis prie bylos, perduotinas Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakultetui;savadarbis naktinio matymo monokuliaras, esantis prie bylos, sunaikintinas;CD su BPC garso įrašu, esantis prie bylos, paliktinas prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;CD su garso įrašu dėl pranešimo bendruoju pagalbos telefonu, esantis prie bylos, paliktinas prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;2 CD prie įvykio vietos apžiūros protokolų, esantys prie bylos, paliktini prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;CD su fotolentele prie įvykio vietos apžiūros protokolo, esantis prie bylos, paliktinas prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;CD su liudytojo T. B. užfiksuota brakonieriavimo vietos apžiūra, esantis prie bylos, paliktinas prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;2 CD su mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis, esantys prie bylos, perduotini Kauno AVPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybai; 4 peiliai, esantys prie bylos, konfiskuotini ir sunaikintini;J. V. priklausantis graižtvinis šautuvas „Mauser Mod.98“ Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) su optiniu taikikliu, 19 vnt. 12-ojo kalibro šovinių, dėžutė su 35 šoviniais, saugomi Kauno AVPK ginklų saugykloje, konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; J. V. priklausantis medžioklinis šautuvas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), medžiaginiame dėkle, saugomas Kauno AVPK ginklų saugykloje, perduotinas Kauno AVPK Licencijavimo skyriui; 38 kalibro revolveris „SMITH&WESSON“, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Kauno AVPK ginklų saugykloje, grąžintinas V. K.;Automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Kauno apskrities VPK automobilių saugojimo aikštelėje, konfiskuotinas;Automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, esantis byloje, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;J. V. neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui;J. V. medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai;3 vnt. vokų su daktiloskopinėmis plokštelėmis ir 1 vokas su vatos tamponu, saugomi UAB „Aleksoto prekyba“, sunaikintini;CD su nuotraukomis prie gaišenos patologinių anatominių tyrimų aktų, esantis byloje, paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;CD prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, esantis byloje, sunaikintinas;1 vokas su šaudmenimis ir tūtelėmis po balistinės ekspertizės, šaudmenų dalys (tūtelės ir kulka), šaudmens dalis (kulka 38 special), 1 vnt., saugomi Kauno AVPK Licencijavimo skyriuje, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 304, 305, 307, 308 straipsniais,
nusprendžia:
J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:
pagal BK 272 straipsnio 1 dalį – bauda 40 MGL dydžio. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, – bauda 70 MGL dydžio;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės – 70 MGL dydžio baudos pridedant dalį švelnesnės bausmės – 20 MGL baudos – ir paskirti subendrintą bausmę – baudą 90 MGL dydžio.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į J. V. skirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-03-23 19.40 val. iki 2016-03-25 10.15 val. (2 dienas) ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra bauda 86 MGL, t.y. 3238,76 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 76 ct) dydžio.
Įpareigoti J. V. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti jam, kad sumokėjęs baudą, jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
J. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje, – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise laikyti ir nešioti ginklą bei medžioti 2 (dvejus) metus.
Priteisti iš J. V. MK „P.“ 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) turtinės nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų) proceso išlaidų.
L. V. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
G. Š. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
V. K. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
L. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
G. Š. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus G. Š. grąžinti asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
naktinio matymo prietaisą Nr. 22107, esantį prie bylos, perduoti Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakultetui;savadarbį naktinio matymo monokuliarą, esantį prie bylos, sunaikinti;CD su BPC garso įrašu, esantį prie bylos, palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;CD su garso įrašu dėl pranešimo bendruoju pagalbos telefonu, esantį prie bylos, palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;2 CD prie įvykio vietos apžiūros protokolų, esančius prie bylos, palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;CD su fotolentele prie įvykio vietos apžiūros protokolo, esantį prie bylos, palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;CD su liudytojo T. B. užfiksuota brakonieriavimo vietos apžiūra, esantį prie bylos, palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;2 CD su mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis, esančius prie bylos, perduoti Kauno AVPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybai; 4 peilius, esančius prie bylos, konfiskuoti ir sunaikinti;J. V. priklausantį graižtvinį šautuvą „Mauser Mod.98“ Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) su optiniu taikikliu, 19 vnt. 12-ojo kalibro šovinių, dėžutę su 35 šoviniais, saugomus Kauno AVPK ginklų saugykloje, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; J. V. priklausantį medžioklinį šautuvą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), medžiaginiame dėkle, saugomą Kauno AVPK ginklų saugykloje, perduoti Kauno AVPK Licencijavimo skyriui; 38 kalibro revolverį „SMITH&WESSON“, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno AVPK ginklų saugykloje, grąžinti V. K.;Automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Kauno apskrities VPK automobilių saugojimo aikštelėje, konfiskuoti;Automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, esantį byloje, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;J. V. neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui;J. V. medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai;3 vnt. vokų su daktiloskopinėmis plokštelėmis ir 1 vokas su vatos tamponu, saugomus UAB „Aleksoto prekyba“, sunaikinti;CD su nuotraukomis prie gaišenos patologinių anatominių tyrimų aktų, esantį byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;CD prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, esantį byloje, sunaikinti;1 voką su šaudmenimis ir tūtelėmis po balistinės ekspertizės, šaudmenų dalis (tūteles ir kulką), šaudmens dalį (kulką 38 special), 1 vnt., saugomus Kauno AVPK Licencijavimo skyriuje, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.