Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo I. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 d. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų, suinteresuoti asmens AB DNB bankas, T. Š.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Teismas, konstatuodamas, kad laidavimo sandorio sudarymo metu butas nebuvo įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas, todėl buto, kaip šeimos turto faktą galima panaudoti tik paneigus išieškotojo sąžiningumo prezumpciją, vertino pernelyg formaliai. AB ,,NORD/LB LIETUVA“ bankas, sudarant 2003 m. birželio 20 d. laidavimo sutartį žinojo, jog T. Š. susituokęs, šeima gyvena ginčo bute, kuris yra vienintelis šeimos būstas (butas pirktas 2001 m. gegužės 2 d., įkeistas SEB bankui, paskola grąžinama iš šeimos pajamų). Bankas taip pat žinojo, kad T. Š. laiduoja už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suteiktą kreditą kitos bendrovės akcijoms įsigyti. Gaunamas kreditas nebuvo susijęs su T. Š. šeimos poreikių tenkinimu (jis buvo minėtos įmonės direktoriumi). Banko žinojimą sąlygojo laidavimo sutarties 2.1.2 p., 3.2 p. bei Finansų įstaigų įstatymu apibrėžtos banko pareigos, susijusios su pareigomis prisiimti verslo riziką ir įgyvendinti riziką mažinančius veiksmus. Bankas veikia itin aukšto atidumo ir rūpestingumo laipsniu, todėl privalo įvertinti kliento finansinę ir ekonominę būklę, kliento sugebėjimus įvykdyti įsipareigojimus. Laidavimo sutartis buvo sudaryta įvertinus laiduotojo mokumo būklę ir įsitikinus jo ekonominėmis finansinėmis galimybėmis, tačiau sudarant laidavimo sutartį jau egzistavo sąlygos, turėjusios kelti kreditoriui pagrįstas abejones dėl prievolės įvykdymo. Teismas nepagrįstai neįvertino banko, kaip specifinio finansų paslaugų subjekto, kuriam teisės aktais priskirta pareiga ne tik pačiam imtis riziką mažinančių veiksmų, bet ir įspėti kitus sandorio dalyvius. Ginčo bute gyvena du nepilnamečiai vaikai, todėl išieškojimas iš buto pažeistų jų teises ir pakenktų jų interesams, t. y. būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės į gyvenamąjį būstą ir tinkamas gyvenimo sąlygas, kadangi ginčo butas yra vienintelis šeimos būstas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nurodytas aplinkybes ir esančius įrodymus, pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės skundą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartį.Laidavimo sutarties pasirašymo metu bankas buvo sąžiningas kreditorius, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad laiduotojui T. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra šeimos turtas. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad banko sąžiningumas buvo paneigtas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2284-658/2008, nes šioje byloje nebuvo paneigta banko sąžiningumo prezumpcija.Banko sąžiningumo nepaneigia ir tai, kad ginčo butas pirktas už SEB banko suteiktą paskolą. Kadangi paskola suteikta T. Š., AB DNB negalėjo ir neturėjo žinoti, iš kokių lėšų ši paskola dengiama. Laidavimo sutarties sudarymo metu butas viešajame registre nebuvo registruotas kaip šeimos turtas, tokį prašymą ieškovė pareiškė vykdymo proceso metu. Nepagrįsti argumentai, kad bankas, vertindamas laiduotojo T. Š. mokumą ir galimybę įvykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kadangi bankas teikiamo kredito negrąžinimo riziką įvertino atsakovo laidavimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Kilusio ginčo esmė – ar pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartis, kurioje konstatuotas antstolio R. B. veiksmų teisėtumas dėl varžytinių dėl buto, (duomenys neskelbtini), Kaunas, paskelbimo, teisėta ir pagrįsta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis R. B., 2004 m. spalio 14 d. bei 2007 m. gegužės 10 d. turto arešto aktų pagrindu areštavo T. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu 2008 m. gegužės 30 d. minėtas butas pripažintas šeimos turtu, todėl ieškovė prašė teismo panaikinti butui taikytą areštą, tačiau teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė (antstolio veiksmus dėl arešto aktų pripažino teisėtais). Toliau atlikdamas vykdymo proceso veiksmus antstolis ginčo butui paskelbė varžytines, I. Š. tokius antstolio veiksmus prašo pripažinti neteisėtais.

Ieškovė atskirąjį skundą dėl antstolio veiksmų grindžia AB DNB banko veiksmų nesąžiningumu sudarant laidavimo sutartį, nurodydama, kad sudarymas su T. Š. laidavimo sutartį bankas žinojo jos T. Š. yra susituokęs, gyvena minėtame bute, kuris yra vienintelis šeimos būstas, būsto kreditas grąžinamas iš šeimos pajamų, todėl išieškojimas nesąžiningo AB DNB banko atžvilgiu negalimas, nepriklausomai nuo to, kad VĮ Registrų centre šeimos turtu įregistruotas tik 2009 metais.

Apeliacinės instancijos teismas sistemiškai analizuoja CK 3.84 straipsnio 4 dalies ir 3.85 straipsnio 3 dalies normas, reglamentuojančias tam tikrus sutuoktinių turtinio režimo klausimus, vertindamas, ar šeimos turto faktą galima panaudoti prieš kreditorius. Pagal įstatymą šeimos turto teisinį režimą sutuoktiniai gali panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 str. 4 d.). Šeimos turto faktas prieš kreditorių gali būti panaudotas tik tuo atveju, jei civilinių teisinių santykių tarp AB DNB banko ir T. Š. atsiradimo momentu t. y. sudarant laidavimo sutartį, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo įregistruotas kaip šeimos turtas. Iš bylos duomenų viseto matyti, kad ginčo objektas VĮ Registrų centre kaip šeimos turtas įregistruotas tik 2009 m. vasario 5 d. (šeimos turtu pripažintas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu). Sudarant 2003 m. birželio 20 d. laidavimo sutartį Nr. 1472 kreditorius AB DNB bankas rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis, kuriuose buvo nurodyta tik tai, kad T. Š. yra vienintelis buto savininkas, kuris laiduodamas jam priklausančiu turtu, turėjo taip pat būti apdairus, rūpestingas bei sąžiningas ir įvertinti galimą būsimų turtinių santykių riziką (galimas pasekmes). Ieškovė, ginčydama kreditoriaus sąžiningumą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad bankas žinojo aplinkybes apie laiduotojo santuoką, paskolos mokėjimą iš šeimos biudžeto (tokiu būdu nepaneigė kreditoriaus sąžiningumo prezumpcijos), todėl darytina išvada, kad laidavimo sutarties sudarymo metu kreditorius apie ginčo buto – kaip šeimos turto statusą – nežinojo ir negalėjo žinoti. Be to, pastebėtina, kad ieškovė šioje byloje kreditoriaus veiksmų nesąžiningumą grindžia tais pačiai motyvais kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-2598-151/2009 dėl arešto aktų neteisėtumo.

Atskirojo skundo motyvas, kad ginčijami antstolio veiksmai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, nepagrįstas, kadangi sudarant laidavimo sutartį (galimai pažeidžiančią vaikų interesus) laiduotojas T. Š. su pareiškėja I. Š. vaikų neturėjo (vaikai gimė 2004 m. ir 2011 m.), todėl vaikų gimimo faktas vykdymo proceso metu negali įtakoti kreditoriaus AB DNB laidavimo sutarties pagrindu įgytų teisių.

CK 3.85 straipsnio 3 dalyje reglamentuota papildoma garantija siekiant apsaugoti šeimos turtą nuo kreditorių išieškojimų, t. y. iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Kadangi apeliantė neįrodė, kad AB DNB bankas yra nesąžininga šalis, todėl jis laikytinas sąžiningai veikusiu kreditoriumi, kurio galimybės išieškoti iš gyvenamosios patalpos (pripažįstamos šeimos turtu ir viešame registre įregistruotos šeimos turtu 2009 m. vasario 5 d. pradėjus vykdymo procedūrą), neriboja CK 3.85 straipsnio 3 dalis.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis atlikdamas teisėtai areštuoto turto realizavimo veiksmus (skelbdamas varžytines), elgėsi teisėtai ir pagrįstai, nes kreditoriaus, kaip sąžiningai veikusio subjekto veiksmai šioje byloje, nenuginčyti (tik nustačius kreditoriaus nesąžiningumą, negalimas išieškojimas į šeimos turtą).

Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės skundą.

Dėl nurodytų priežasčių kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.