- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- 2-3375-728/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07486-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Eltermanienė
- Ieškovas
- L. U.
- Atsakovas
- J. U., J. U.-R.
- Kategorijos
- 32.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. U. ieškinį atsakovei J. U.-R. dėl uzufrukto į gyvenamąjį plotą nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (b.l. 1-3) prašo nustatyti ieškovei L. U. uzufruktą atsakovei J. U.- R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį, nustatant teisę ieškovei L. U. naudotis 11,81 kv.m. kambariu, inv. žym. 29-6, sandėliuku, inv. žym. Nr.29-5, teisę bendrai naudotis virtuve ir sanitariniais mazgais. Nurodė, kad nuo 1980 m. gyvena 3 kambarių bute (duomenys neskelbtini), į kurį persikraustė gyventi su vyru ir dukra Julija - atsakove. Išsiskyrusi su vyru, ieškovė bute gyveno su dukra, kuri 2003 metais ištekėjo. Žentas J. R. atsikraustė gyventi kartu, 2003 m. gimė anūkė. Nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio atsakovė ėmė reikalauti, kad ieškovė išsikraustytų iš buto ir išeitų gyventi pas gimines, kadangi ji yra vienintelė buto savininkė. Ieškovei neišsikrausčius, atsakovė su sutuoktiniu ėmė engti ieškovę, dirbtinai kelti konfliktus, terorizuoti: nukirpo televizijos kabelį, einantį iš ieškovės kambario, slepia nuo ieškovės jai skirtą spaudą ir korespondenciją, sugadino įėjimo durų skambutį. Dėl konfliktų su atsakove ieškovė yra kreipusis į policiją. Atsakovė nuolat žada iškraustyti ieškovę, todėl ši bijo išeiti iš namų, kad sugrįžusi nebepateks į butą. Ieškovei nustatytas II grupės neįgalumas, vartoja vaistus, jai reikalinga ramybė. Butas (duomenys neskelbtini), yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta. Jis apstatytas ieškovei priklausančiais baldais, dauguma bute esančių ir naudojamų daiktų bei įrenginių yra ieškovės. Ieškovės pajamos per mažos nuomotis atskirą būstą, patenkinti kitus būtinus poreikius, užtikrinti ieškovės priežiūrą. Ieškovė moka komunalinius mokesčius už savo naudojamą buto dalį, išlaikymo neprašo. Butą kartu su sutuoktiniu ieškovė išpirko iš valstybės už savo vienkartines išmokas pagal tuo metų galiojusį Butų privatizavimo įstatymą. Pagal 1991 12 30 susitarimą vienintele buto savininke buvo nurodyta ieškovės dukra – atsakovė, kuriai tuo metu buvo 15 metų.1992 01 27 sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis tarp Šeškinės seniūnijos ir atsakovės. Šios sutarties pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teisę į butą.1995 03 20 atsakovė pasirašė pasižadėjimą padovanoti butą ieškovei, kai tik sulauks pilnametystės ir galės savarankiškai disponuoti turimu turtu. Ieškovė yra senatvės pensininkė, yra iškilusi grėsmė vienam iš gyvybiškai svarbių poreikių – galimybės turėti būstą – užtikrinimui. Jeigu nebus užtikrinta teisė į gyvenamąjį plotą, iškiltų poreikis papildomam materialiniam išlaikymui, kuris būtų lygus nuomojamo būsto kainai. Ieškovė prašo nustatyti uzufruktą, kuris iš esmės reiškia teisės naudotis šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto dalimi, esančiu (duomenys neskelbtini), pripažinimą ieškovei iki jos mirties. Mano, kad tai padėtų iš dalies išspręsti kylančius nesutarimus su atsakove. Dublike (b.l.45) ieškovė palaiko ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad galimi variantai yra nustatyti ieškovės teisę gyventi ieškinyje nurodytose patalpose (naudotis šiomis patalpomis iki gyvos galvos), nurodant sąlygas naudotis bendro naudojimo patalpomis (virtuve, vonia, nustatant ieškovei naudojimosi laiką, kad šalys rečiau susitiktų ir viena kitai netrukdytų) arba suteikti ieškovei kitas patalpas (nupirkti vieno kambario butą), perduodant butą ieškovei su teise juo naudotis iki gyvos galvos. Teismui netenkinus ieškinio dėl uzufrukto nustatymo, ieškovei tektų prašyti teismo nustatyti atsakovei išlaikymą pinigine forma periodinėmis išmokomis, dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į pragyvenimo kaštus ir slaugos poreikius. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais, prašė tenkinti, išimties tvarka nustatyti uzufruktą kaip dalį išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovė nesutinka su ieškiniu, prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovės reikalavimų patenkinimas – daugiau teisių į atsakovės gyvenamąjį plotą suteikimas ieškovei dar labiau padidintų įtampą tarp ieškovės ir atsakovės, kas neigiamai atsilieptų ieškovės, atsakovės ir jos šeimos narių interesams. Uzufrukto nustatymas teismo sprendimu įmanomas tik tada, kai tai numatyta įstatymu. Kitomis aplinkybėmis uzufruktas nustatomas tik sandoriu, t.y. esant tiek uzufruktoriumi tampančio asmens, tiek ir daikto savininko tarpusavyje suderintoms valioms. Ieškovė uzufruktą į atsakovės buto dalį prašo nustatyti kaip išlaikymo formą. Nė viena iš ieškovės nurodytų aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio reikalavimą, nėra numatyta įstatymuose kaip pagrindas uzufrukto nustatymui. Atsakovė sutiko, kad uzufruktas gali būti nustatytas kaip išlaikymas (gali būti viena iš išlaikymo formų), tačiau toks atvejis, nenumatytas įstatyme, gali būti nustatytas tik sandoriu, o ne teismo sprendimu prieš daikto savininko valią. Nors ieškovė nurodo, kad atitinka kriterijų išlaikymui iš pilnamečių vaikų gauti – yra senatvės pensininkė, tačiau nėra duomenų, kad jai reikalinga parama (kitas būtinas kriterijus), nes ieškovė apmoka 1/3 visų sąskaitų už būstą, ir jos prašomo priteisti ploto (apie 14 m³ – kambarys ir sandėliukas) būsto nuoma, įskaitant komunalines paslaugas, kainuotų panašiai, todėl parama ieškovei nereikalinga. Atsakovė su sutuoktiniu augina nepilnametę dukrą, šeimos pajamos apie 2300 Lt per mėnesį, apie 350 Lt sumoka už butą, 180 Lt už vaikų darželį, 100 Lt dukros ugdymo prekėms ir drabužiams, dar 250 Lt – dukros maistui. Ieškovė gi išlaikytinių neturi, per mėnesį gauna apie 800 Lt pensiją, neturi judėjimo ar kitokių negalių, nėra jokių kitų požymių, rodančių, kad jai reikalinga parama. Priešingai, ieškovė daug keliauja, bendrauja su savo giminėmis Latvijoje ir Baltarusijoje. Ieškovė, neva pasitikėdama ir labai mylėdama savo dukrą, tikėjosi, kad dukra ją senatvėje parems ir padės gyventi. 1995 03 20 pasižadėjimas įrodo, kad ieškovė nepasitikėjo savo dukra (atsakove) – nepilnametį, neturintį civilinio teisinio veiksnumo savo vaiką privertė pasirašyti teisiškai niekinį dokumentą, tuo patvirtindama, kad ieškovės tikslas užvaldyti atsakovės būstą egzistavo dar tuo metu (1995 m.), o ne kilo dabar, neva nulėmus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. Tarp ginčo šalių susiklostę santykiai konfliktiški ir nėra normalūs, todėl kyla abejonė, ar dvi šeimos (ieškovė ir atsakovės šeima) sugebės tinkamai gyventi viename bute, naudotis bendromis patalpomis (virtuve ir sanitariniais mazgais), butą prižiūrėti, tvarkyti, remontuoti, proporcingai apmokėti išlaidas (būtent toks yra uzufrukto turinys – tokios yra uzufruktoriaus ir daikto savininko pareigos). Nuolatiniai konfliktai, barniai negali neigiamai neatsiliepti atsakovės mažametės dukros psichikai, todėl būtina atsižvelgti į jos interesus. Triplike (b.l.5052) atsakovė su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja teise, nes siekia ne tų tikslų, kurie pasiekiami priteisiant išlaikymą, o tik bando spręsti konfliktinę situaciją. Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais, pašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovės sutuoktinis stipriai susirgo, jam nutrauktas peties raištis, todėl aplinkybės atsakovę verčia atsisakyti pasiūlymo nupirkti butą. Siūlo ieškovei išsinuomoti butą, maksimaliai gali pasiūlyti 400 Lt per mėnesį. Atsakovė nurodė, kad su ieškove santykiai niekada nebuvo geri, ieškovė nuo 1993 m. nedirba. Bandė surasti ieškovei butą, tačiau niekas motinai netinka. Atsakovė negali nupirkti buto gerame rajone. Dukra bijo močiutės.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2011 04 13 Aktą Nr.A175-1750 (b.l.75-78), kuriame nurodė, kad nepilnametė atsakovė dukra norėtų, kad ieškovė negyventų su jais, nes ji viską vagia, atsiveda į namus „bomžus“, kviečia policiją, barasi su tėvais, kai būna viena, nepilnametė užsirakina kambaryje, kad neužeitų ieškovė, o savaitgaliais su tėvais išeina iš namų, kad nesusitiktų su ieškove, tėvai nepilnametei nedraudžia bendrauti su senele. Skyrius neturi duomenų apie atsakovės netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą, į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą šeima neįrašyta. Šiuo metu vykstantys nesutarimai tarp ieškovės ir atsakovės, kai vaikas yra įtraukiamas į suaugusiųjų konfliktus, artimųjų giminaičių ginčus, neatitinka vaiko teisės harmoningai vystytis.
Liudytoja S.L. J. paaiškino, kad mano, jog dėl ieškovės varymo iš namų kaltas atsakovės vyras(b.l. 98).
Liudytoja K. L. paaiškino, kad po santuokos atsakovė pasikeitė į blogąją pusę. (b.l. 98).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė pagal 1992 01 27 pirkimo-pardavimo sutartį yra trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Minėtame bute nuo 1980metų gyvena ir jos motina ieškovė L. U.. 2003m. atsakovė ištekėjo, jos vyras V. U. apsigyveno minėtame bute, nuo 2009m. rugsėjo tarp ieškovės ir atsakovės su jos vyru prasidėjo konfliktai. Nuo 2009m. atsakovė pradėjo reikalauti ieškovę išsikelti iš josios buto, todėl ieškovė pareiškė ieškinį CK 4.141str. pagrindu, prašydama nustatyti uzufruktą į atsakovės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį, nustatant teisę ieškovei naudotis 11,81kv. m. kambariu ir sandėliuku bei teisę bendrai naudotis virtuve ir sanitariniais mazgais. Ieškovė savo reikalavimą grindžia kaip atsakovės pareigą išlaikyti savo motiną CK 3.205str. pagrindu.
Teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą vadovavosi CK 4.141str. bei CK 3.205str.
Pagal CK 4.141str. uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai bei sandoriais. Teismas konstatuoja, kad pagal minėto straipsnio reglamentavimą uzufrukto nustatymas teismo sprendimu galimas tik tada, kai tai numatyta įstatymu. Įstatymai konkrečiai numato uzufrukto nustatymo ir/ arba jį reglamentuojančių teisės normų taikymo atvejus, į kurių sąrašą nepatenka reikalavimas nustatyti uzufruktą kaip išlaikymo formą, ko prašo ieškovė. Nė viena iš ieškovės nurodytų aplinkybių, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą, nėra numatyta įstatymuose kaip pagrindas uzufrukto nustatymui. Uzufruktas gali būti nustatytas kaip išlaikymas (jo forma), tačiau jis gali būti nustatytas tik sandoriu, o ne teismo sprendimu prieš atsakovės valią. Šiuo gi atveju teismas neturi įstatyminio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą CK 4.141str. pagrindu.
Teismas konstatuoja, kad pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus pagal CK 3.205str. -3.208str. reglamentuoja kaip turtinius teisinius santykius tarp specialių subjektų bei tik esant tam tikroms sąlygoms, t.y. vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus(CK 3.205str. 1d). Minėtas teisės institutas įtvirtina vienintelę galimą išlaikymo formą, t.y. kas mėnesį mokamą nustatytą pinigų sumą(CK 3.205str. 3d.), ir nustatant išlaikymo dydį reikia atsižvelgti į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį (CK 3.205str. 4d. ). Ieškovė gi nepateikia įrodymų, jog jai reikalinga parama, t.y. vienas iš būtinų kriterijų nustatant išlaikymą. Vertinant byloje pateiktus įrodymus teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog jai reikalinga parama, šioje dalyje teismas sutinka su atsakovės argumentais, t.y. ieškovė neturi išlaikytinių, kas mėnesį gauna 800Lt pensiją(b.l. 24,25), atsakovės gi pajamos atsižvelgiant į jos ir sutuoktinio pajamas bei tai, kad jie turi nepilnametę dukrą ir apmoka buto komunalines paslaugas bei už vaiko darželį ir vaiko ugdymą yra mažesnės nei ieškovės. Dėl virš nurodytų argumentų ieškovės ieškinys atmestinas ir dėl to, jog ji neįrodė savo poreikio į išlaikymą. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad tenkinti ieškovės reikalavimą prieštarautų ir atsakovės mažametės dukters interesams, nes pagal byloje esančią 2011 04 11 Psichologinio tyrimo išvadą Nr. 8 darytina išvada, kad konfliktinės situacijos namuose blogina mergaitės sveikatos būklę, sukelia vaikui psichologines problemas.(b.l. 84-85).
Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 04 13 akte nurodyta, kad nepilnametė mergaitė pokalbio metu teigė, kad norėtų, jog Leokadija (taip vadina senelę) negyventų su jais, nurodė senelės konfliktiškumą (b.l. 77-78).
Teismas, sutikdamas su atsakovės argumentais, kuriais rėmėsi atmesdamas ieškinį tuo pačiu metu nesutinka su atsakovės argumentais, ir kaip nepagrįstus juos atmeta(CPK 178str. ).
Atmetus ieškinį atmestini ir kiti ieškovės reikalavimai.
Teismas iš ieškovės L. U., a.k(duomenys neskelbtini) priteisia 15,44Lt turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą(CPK 92str. ).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 259str., 270str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Priteisti iš ieškovės L. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,,44Lt turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.