Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Akmenės rajono 2-ojo biuro notarė S. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškėjo R. D. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad pareiškėjo pareiškime minimi žemės sklypai, kurių Nekilnojamo turto registro (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), registruoti V. D. nuosavybe ir gali būti paveldimi. Tarnyba neturi duomenų, kad šių žemės sklypų paveldėjimo valstybės vardu procesas būtų pradėtas.

Suinteresuotas asmuo Akmenės rajono 2-ojo biuro notarė S. M. atsiliepimo į pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo pareiškime pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo R. D. motina V. D.. Palikėjos V. D. sutuoktinis J. D. mirė (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono Naujosios Akmenės kaimiškosios seniūnijos 1980 m. kovo 28 d. išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pareiškėjo R. D. motina yra V. D., tėvas – J. D.. Pareiškėjas R. D. po motinos mirties palikimo nepriėmė, tai patvirtina Akmenės rajono 2-iojo notaro biuro notarės S. M. išduotas liudijimas. Paveldėjimo byla nėra užvesta. V. D. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: 0,6600 ha žemės sklypas, registro (duomenys neskelbtini), ir 0,2100 ha žemės sklypas, registro (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neturi duomenų, kad šių žemės sklypų paveldėjimo valstybės vardu procesas būtų pradėtas.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po motinos V. D. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi manė, jog palikimo priėmimo dokumentus tvarkėsi jo tėvas J. D.. Jeigu būtų žinojęs, kad palikimas po motinos mirties nepriimtas, pareiškėjas būtų kreipęsis į notarą. Be to, pareiškėjas liko gyventi tame pačiame būste ir palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą matyti, kad pareiškėjas į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams po motinos mirties. Pareiškėjas palikimo nepriėmė, klaidingai manęs, kad dėl motinos palikimo priėmimo kreipėsi jo tėvas ir jis yra priėmęs po sutuoktinės mirties likusį palikimą.

Atsižvelgiant į šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjui apie nepriimtą motinos vardu palikimą tapo žinoma tik kreipusis į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo, atsiradus galimybei pareiškėjas iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti savo paveldėjimo teisę, įvertinus tai, kad suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neturi duomenų, jog šių žemės sklypų paveldėjimo valstybės vardu procedūra būtų pradėta, taip pat į tai, kad dėl V. D. palikimo priėmimo į notarų biurą daugiau niekas nesikreipė, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti.

Vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į tai, jog neatnaujinus praleisto termino būtų neproporcingai pažeisti pareiškėjo interesai, jo teisėti lūkesčiai bei būtų pa-daryta didelė žala pareiškėjo turtiniams interesams, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui, atsiradusiam po motinos V. D., priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jo motinos V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.