Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovams K. K., L. M. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir kitų klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovė ieškinį grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: 2016 m. birželio 11 d. buvo sudaryta santuoka tarp ieškovės Ž. K. ir atsakovo K. K.. Per kelerius metus jų santuoka su sutuoktiniu iširo, todėl nusprendė ją nutraukti ir pradėti gyvenimą atskirai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2259- 1157/2022 patenkino prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas 2022 m. vasario 21 d. santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad pradėjusi gyventi atskirą gyvenimą sutiko kitą žmogų – L. M. su kuriuo pradėjo gyventi kartu ir bendrai kurti šeimyninį gyvenimą. Nurodė, kad jau beveik metus gyvena kartu, rūpinasi bendra buitimi, kuria savo šeimyninę aplinką. Nurodė, kad su L. M. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnus, kurį kartu prižiūri ir augina savo naujoje šeimoje. 2022 m. (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodytas ne biologinis vaiko tėvas, o tėvas pagal įstatyminę prezumpciją. Dėl šios priežasties atsirado poreikis teikti teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovės teigimu, buvęs sutuoktinis K. K. žino apie ieškovės naujos šeimos sukūrimą ir sūnaus gimimą. K. K. negali būti vaiko tėvu, kadangi po santuokos nutraukimo ieškovė su juo negyveno, neturėjo jokių artimų ryšių ar santykių, gyvena visiškai atskirus gyvenimus. Nors pagal dokumentuose įrašytus duomenis ir įstatyminę prezumpciją teisine prasme vaiko tėvu laikomas K. K., tačiau nuo pat nėštumo pradžios, net kūdikėlio buvimo motinos įsčiose, ir gimimo sūnaus socialinis ir emocinis ryšys susiformavo tik su biologiniu tėvu L. M.. Ieškinį grindė teismų praktika ir įstatymų nuostatomis (2022 m. lapkričio 14 d. CBP-22499).

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nereiškė prieštaravimų ieškinio reikalavimams. Apie bylos nagrinėjimą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

6. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečio G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše, padarytame 2022 m. lapkričio 11 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad vaiko motina yra Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas – K. K., gim. (duomenys neskelbtini)

I. Dėl tėvystės nuginčijimo.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, o duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

8. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2022 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. e2YT-2259-1157/2022 buvo nutraukta K. K. ir Ž. K. santuoka, teismo sprendimas įsiteisėjęs. Remiantis šalių rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas K. K. negyvena kartu su ieškovei Ž. K. (duomenys neskelbtini) gimusiu vaiku, tarp atsakovo ir vaiko nėra užsimezgęs emocinis, socialinis ryšys, atsakovas nelaiko berniuko savo vaiku, neteikia jam išlaikymo, nedalyvauja jo gyvenime ir ugdyme. K. K. tvirtino, kad negali būti gimusio vaiko tėvas, nes su ieškove artimai nebendravo nuo 2021 m. vidurio. Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad K. K. nėra ir negali būti nepilnamečio berniuko tėvas. Teismas vertina, kad vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

II. Dėl tėvystės nustatymo

9. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos A. T. 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.). Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsniai, CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

11. Kaip šiame sprendime jau konstatuota, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas K. K. negali būti G. K. biologinis tėvas, taip pat nėra nustatyta socialinė šio atsakovo tėvystė naujagimio atžvilgiu. Ieškovė tvirtino, kad vaiko tėvas yra atsakovas L. M.. Iš ieškovės ir atsakovo L. M. procesinių dokumentų nustatyta, kad atsakovas L. M. gyveno kartu su ieškove iki jai pastojant ir laukiantis vaikelio, dalyvavo gimdyme, rūpinasi (duomenys neskelbtini) gimusius vaiku, jį augina, tarp jo ir vaiko yra užsimezgęs artimas socialinis ir emocinis tėvo bei sūnaus ryšys. Atsakovas nurodė, kad yra pasirengęs rūpintis savo naujagimiu sūnumi, suteikti jam savo pavardę. Nori būti įrašytas jo biologiniu tėvu, nes toks ir yra. Teismo vertinimu, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko tėvas yra atsakovas L. M.. Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

12. Pažymėtina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl šalims išaiškinama, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo L. M. tėvystę nepilnamečio G. K. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.

III. Dėl pavardės suteikimo

13. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių.

14. Ieškovė prašė suteikti nepilnamečiam vaikui atsakovo L. M. pavardę, atsakovas L. M. sutiko su šiuo reikalavimu. Atsakovas K. K. šiam reikalavimui neprieštaravo. Teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių poziciją, ieškovės prašymą dėl pavardės vaikui suteikimo tenkina, suteikdamas vaikui pavardę „M.“.

IV. Dėl kitų klausimų

15. Baigus bylą nagrinėti teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (atlyginimo) klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė nekėlė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl teismas ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir kt.) iš atsakovų nepriteisia.

16. Byloje nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

1. Nustatyti, kad atsakovas K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

2. Nustatyti, kad atsakovas L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

3. Pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. vasario 21 d. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra L. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

4. Suteikti (duomenys neskelbtini) gimusiam G. K. jo tėvo pavardę „M.” pakeičiant 2022 m. lapkričio 11 d. vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančią vaiko pavardę iš „K.“ – į „M.“.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti vaiko gimimą registravusiam Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.