Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno teritorinei muitinei, „Rondexon Vehicle LTD“, A. L., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, jog Kauno teritorinė muitinė (toliau – ir Muitinė) 2022 m. liepos 21 d. pateikė pareiškėjai L. O. komercinei firmai 2022 m. birželio 20 d. Nr. 2KM190495S supaprastinto patikrinimo ataskaitą (toliau – ir Patikrinimo ataskaita) ir pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad Muitinė įtraukė į apskaitą Patikrinimo ataskaita apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y. Muitinė įpareigojo pareiškėją įvykdyti 3295,00 Eur mokestinę prievolę. Muitinė Patikrinimo ataskaitoje padarė išvadą, kad pareiškėja yra tikrinamo automobilio Muitinėje deklarantas, kuris Kipro įmonės „Rondexon Vehicle LTD“ vardu, užpildė deklaraciją. Ši išvada yra padaryta vadovaujantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 - osios valdybos 3-iojo skyriaus raštu Nr. IBPS-S-332832-22. Patikrinimo ataskaitoje Muitinė nusprendė, jog pareiškėjai, Kipro įmonei „Rondexon Vehicle LTD“ ir A. L. solidariai buvo apskaičiuota mokestinė nepriemoka: importo muito – 863 Eur ir importo PVM – 1994 Eur.

Vertina, jog šiuo atveju, susiklosčiusi situacija leidžia pagrįstai kelti abejonę dėl tikrųjų supaprastinto patikrinimo tikslų, t. y. leidžia pagrįstai abejoti, ar Muitinė tikrai siekė atlikti supaprastintą patikrinimą ir nustatyti mokestinę nepriemoką, ar visgi veikė siekdama labiau padėti ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai surinkti naujus duomenis ikiteisminio tyrimo byloje. Pareiškėja mano, jog Muitinės departamentas, sustabdydamas jos skundo nagrinėjimą, iš esmės prisideda prie šių veiksmų ir pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Pažymi, jog Patikrinimo ataskaitos pagrindu, pareiškėjai šio skundo pateikimo dieną jau yra atsiradus prievolė sumokėti 863 Eur importo muito mokestį, taip pat yra skaičiuojami delspinigiai už šios prievolės neįvykdymą. Taigi, net ir sustabdžius pareiškėjo skundo nagrinėjimą, pareiškėjas turi pareigą sumokėti 863 Eur importo muito mokestį ir delspinigius akivaizdžiai nepagrįsto Patikrinimo ataskaitos pagrindu.

Remiasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. Pažymi, kad Muitinės departamentui kartu su mokestinio ginčo medžiaga pateiktame 2022 m. birželio 17 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikaltimo tyrimo 4-osios valdybos 3-ojo skyriaus rašte Nr. IBPS-S-332832-22 nurodyta, jog Kriminalinė policija atlieka ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (Sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Minėtame Kriminalinės policijos dokumente, be kita ko, nurodoma, jog organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo – pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo/eksporto deklaracijas), juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs ir su galimu pareiškėjos dalyvavimu atliekant nusikalstamą veiką, siekiant objektyvaus mokestinio ginčo išnagrinėjimo, Muitinės departamentas, pasinaudodamas Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas minėtoje baudžiamojoje byloje.

Muitinės departamentas taip pat pažymi, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas tikslingas ir dėl tos priežasties, kad muitinė, kaip mokesčių administratorius, neturi galimybės susipažinti su visais dokumentais bei duomenimis, esančiais ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei turinčiais tiesioginę įtaką solidarių skolininkų rato bei mokestinės nepriemokos nustatymui. Taigi, tik išnagrinėjus minėtą baudžiamąją bylą, bus nustatytos aplinkybės, turinčios įtakos sprendimo priėmimui.

Vertina, jog skundas nepagrįstas dėl to, kad nors pareiškėja skundžia Muitinės departamento sprendimą, tačiau skundą teismui iš esmės pateikė dėl supaprastinto patikrinimo ataskaitos pagrįstumo ir teisėtumo. Muitinės nuomone, pareiškėjos skundas nepagrįstas, nes ta apimtimi, dėl ko Muitinės departamentas priėmė Sprendimą, visiškai nenurodyti argumentai dėl netinkamo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymo.

Muitinė nesutinka su skunde išdėstytu argumentu, kad Muitinės departamentas sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą siekiant surinkti/gauti įrodymus pagrindžiančius akivaizdžiai nepagrįstą skundžiamą patikrinimo ataskaitą. Dėl ko, kokiu teisiniu bei faktiniu pagrindu buvo sustabdytas skundo nagrinėjimas, nurodyta tiek Muitinės departamento Sprendime, tiek ir atsiliepime. Nurodo, kad Muitinė supaprastinto patikrinimo ataskaitą priėmė patikrinimo metu surinkusi bei įvertinusi visumą įrodymų (tiek pateiktų teisėsaugos institucijų, tiek surinktų patikrinimo metu, be kita ko ir iš ginčui aktualaus automobilio pirkėjo). Muitinės nuomone, iš Muitinės departamento sprendimo turinio matyti, kad Muitinės departamentas vadovaudamasis konkrečiu teisiniu pagrindu skundo nagrinėjimą sustabdė todėl, kad galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime gali turėti įtakos Muitinės departamento sprendimo mokestiniame ginče priėmimui. Teigia, jog Muitinės departamentas veikė siekdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės galutiniame ikiteisminio tyrimo etape neturėtų įtakos Muitinės departamento sprendimo priėmimui Skundą išnagrinėjus iš esmės.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. L., „Rondexon Vehicle LTD“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą per nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje kilo dėl Muitinės departamento 2022 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 1AE, kuriuo sustabdytas pareiškėjos skundo nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog Kauno teritorinė muitinė 2022 m. birželio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2KM190495S nusprendė nepripažinti įmonės „Rondexon Vehicle LTD“ importuotos prekės (automobilis TOYOTA RAV4 XLE AWD), deklaruotos importo deklaracijoje Nr. EID 20LTKC0100IM0B2F71 (2020-08-10), deklaruotos muitinės vertės, pripažinti įmonę „Rondexon Vehicle LTD“, L. O. komercinę firmą bei Lietuvos Respublikos pilietį A. L. solidariais skolininkais už skolą muitinei, apskaičiuotą pagal minėtą importo deklaraciją, perskaičiuoti importuotos prekės muitinę vertę iš 5610,99 Eur į 14243,20 Eur bei atitinkamai perskaičiuoti importo mokesčius bei įregistruoti solidariems skolininkams mokestinę nepriemoką: 863 Eur importo muito, 1994 Eur PVM, 32 Eur muito delspinigių, 406 Eur PVM delspinigių.

Nesutikdama su Kauno teritorinės muitinės 2022 m. birželio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2KM190495S, pareiškėja, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2022 m. spalio 3 d. sprendime Nr. 1AE-116 konstatavęs, jog baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui, sustabdė pareiškėjos skundo dėl Kauno teritorinės muitinės 2022 m. birželio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2KM190495S nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmiau minėtu Muitinės departamento sprendimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pagal MAĮ 147 straipsnio nuostatą, Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (toliau – ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas. Pagal MAĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostatą, Muitinės departamentas yra centrinis mokesčių administratorius.

MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

Taigi, MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti. Nuoroda apie juridinio fakto nustatymą reiškia tam tikrų turinčių juridinę reikšmę faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006). Be to, tam tikro juridinio fakto buvimas ar nebuvimas turi būti nustatytas ne bet kurios kitos institucijos, tačiau tik minėtoje teisės normoje nurodytos institucijos (teismo, teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos). Tik esant šių sąlygų visumai ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1214/2013).

Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, Muitinės departamentas taip pat priskirtinas prie institucijų, kurioms pripažįstami įgaliojimai pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį stabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-932/2008).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2022 m. birželio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2KM190495S nusprendė nepripažinti įmonės „Rondexon Vehicle LTD“ importuotos prekės (automobilis TOYOTA RAV4 XLE AWD), deklaruotos importo deklaracijoje Nr. EID 20LTKC0100IM0B2F71 (2020-08-10), deklaruotos muitinės vertės, pripažinti įmonę „Rondexon Vehicle LTD“, L. O. komercinę firmą bei Lietuvos Respublikos pilietį A. L. solidariais skolininkais už skolą muitinei, apskaičiuotą pagal minėtą importo deklaraciją, perskaičiuoti importuotos prekės muitinę vertę iš 5610,99 Eur į 14243,20 Eur bei atitinkamai perskaičiuoti importo mokesčius bei įregistruoti solidariems skolininkams mokestinę nepriemoką: 863 Eur importo muito, 1994 Eur PVM, 32 Eur muito delspinigių, 406 Eur PVM delspinigių.

Nesutiktina su pareiškėjos nuomone, jog minimame susijusiame ikiteisminiame tyrime nėra nustatinėjami faktai ar aplinkybės, galintys turėti įtakos mokestiniam ginčui, susijusiam su pareiškėja. Teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje taip pat yra susijęs ir su galimu pareiškėjos dalyvavimu atliekant nusikalstamą veiką, susijusią su ginčo automobilio įsigijimu bei importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją.

Muitinės departamentui kartu su mokestinio ginčo medžiaga pateiktame 2022 m. birželio 17 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikaltimo tyrimo 4-osios valdybos 3-ojo skyriaus rašte Nr. IBPS-S-332832-22 nurodyta, jog Kriminalinė policija atlieka ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (Sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Rašte Nr. IBPS-S-332832-22, be kita ko, nurodoma, jog organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus, juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

Taigi, kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs ir su galimu pareiškėjos dalyvavimu atliekant nusikalstamą veiką, susijusią su automobilio „TOYOTA RAV4 XLE AWD“ įsigijimu bei importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją, todėl siekiant objektyvaus mokestinio ginčo išnagrinėjimo, Muitinės departamentas pagrįstai pasinaudodamas Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise ir sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

Pareiškėja, be kita ko, nurodo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, kadangi skundžiamas Sprendimas grindžiamas spėjimais ar įtarimais.

Pažymėtina, jog Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Taigi, ginčijamas sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis. Ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinė- je byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Susipažinus su ginčijamo sprendimo turiniu, matyti, kad jis yra pakankamai motyvuotas – jame aiškiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, kuriais remiantis priimtas ginčijamas sprendimas. Pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje keliamų reikalavimų, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Muitinės departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas. Netenkinus pagrindinio pareiškėjos reikalavimo – panaikinti Muitinės departamento 2022 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 1AE, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2022 m. birželio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2KM190495S.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.