- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 2A-1338-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-02167-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- I. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. B. patikslintu ieškiniu (2 t. b.l. 2-8) kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo I. B. (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės; iš atsakovo priteisti jai išlaikymą kas mėnesį mokant po 800 Lt. (buvo 1000 Lt) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki I. B. pilno darbingumo atgavimo dienos, o po to priteisti 1 MMA (vienos minimalios mėnesinės algos) dydžio išlaikymą, mokant jį kiekvieną mėnesį iki ieškovės gyvos galvos; santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) padalinti šalims lygiomis dalimis, atsakovui priteisiant minėtame bute esančius daiktus bei buitinę techniką, įpareigojant atsakovą kompensuoti ieškovei ½ dalį šių daiktų vertės pinigais; kreditinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011-03-07 sutartį šalims priteisti lygiomis dalimis; kreditinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-04-17 ir 2009-12-15 sutartis bei AB (duomenys neskelbtini) pagal 2008-05-20 sutartį pripažinti asmeniniais atsakovo I. B. įsipareigojimais; priteisti iš atsakovo I. B. 20000 Lt (buvo 50000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis piktnaudžiauja alkoholiu, naudoja prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl atsakovo fizinio smurto, smūgių į galvą, jai buvo atlikta sudėtinga galvos operacija, o bijodama atsakovo keršto, ji į policiją nesikreipė. Atsakovas visiškai neprisidėjo prie šeimos materialinių poreikių tenkinimo, prieš du metus paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutikdamas su ieškovės reikalavimais pateikė priešinius reikalavimus (priešieškinį) (2t. b.l. 52-57), prašydamas tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės kaltės; priteisti jam asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei visus kreditinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-04-17 ir 2009-12-15 sutartis ir AB (duomenys neskelbtini) pagal 2008-05-20 sutartį; priteisti ieškovei visus kreditinius įsipareigojimus AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-04-24 sutartį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-10-21 sutartį. Nurodo, kad sudarius santuoką, šalys apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame už jis savo lėšomis padarė remontą, pirko namų ūkio reikmėms reikalingus daiktus. Baigus remonto darbus ieškovė pareikalavo jo (atsakovo) raštiško sutikimo santuokos nutraukimo atveju nepretenduoti į dalį savo daiktų. Atsisakius tai padaryti, ieškovė pradėjo kelti konfliktus, todėl jis (atsakovas) buvo priverstas išeiti iš namų ir apsigyventi bute, (duomenys neskelbtini). Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, dėl jos elgesio šeimoje, nes ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas. 2006-08-18 pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių, esantį (duomenys neskelbtini), už gautus pinigus įsigijo mažesnį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame visą laiką gyveno jo motina, o vėliau kartu apsigyveno ir jis pats, kai buvo išvarytas iš ieškovės buto. Ieškovė nei asmeninėmis nei šalių bendromis lėšomis neprisidėjo įsigyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji minėtame bute niekada negyveno ir neprisidėjo prie jo išlaikymo. 2006-08-23 sutartyje nurodyta, kad butas, (duomenys neskelbtini), perkamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes ieškovė kategoriškai atsisakė raštu patvirtinti, kad butas perkamas kaip atsakovo nuosavybė. Nenorėdamas konflikto bei vengdamas, kad jo motina atsidurtų gatvėje iki spręsis ginčas, jis pasirašė ieškovės nurodytą 2006-08-23 sutarties formuluotę. Didesnę dalį santuokos metu įgyto turto už 32160 Lt., apmokėjo jis pats iš savo gaunamo darbo užmokesčio. Visi minėti daiktai liko ieškovės nuosavybei, todėl iš jos turi būti priteista 15080 Lt kompensacija. Santuokos metu prisiimti kreditiniai įsipareigojimai pagal 2008-04-17 lizingo kortelės su kredito limitu sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2008-05-20 kortelės sąskaitos sutartį su AB (duomenys neskelbtini) ir 2009-12-15 vartojimo kredito sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti priteisti jam, o ieškovei priteisti kreditiniai įsipareigojimai pagal 2007-04-24 vartojimo kredito sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2010-10-12 paskolos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, todėl jam nekyla prievolė išlaikyti ieškovę (2 t. b.l. 52-57).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas nusprendė patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką tarp ieškovės I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką ieškovei I. B. palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui I. B. – B.
Pripažinti atsakovo I. B. asmenine nuosavybe – (duomenys neskelbtini) butą, (duomenys neskelbtini).
Pripažinti atsakovo I. B. asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-04-17 lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T804031949 ir 2009-12-15 vartojimo kredito sutartį Nr. C912049785 bei AB (duomenys neskelbtini) pagal 2008-05-20 vartojimo kortelės sutartį Nr.124449940.
Pripažinti ieškovės asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimai pagal 2007-04-24 vartojimo kreditinę sutartį Nr.07-040104-GV AB (duomenys neskelbtini), pagal 2010-10-21 paskolos sutartį Nr.365907 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pagal 2011-03-07 paskolos sutartį Nr. VDE10307NLPA UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.
Atmesti ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo.
Priteisti iš ieškovės I. B. atsakovo I. B. naudai 15 080 Lt kompensaciją.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šeima faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui ieškovė nepateikė jokių neginčytinų jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Iš byloje esančiose pažymos apie asmens baustumą (2t. b.l. 73-74) matyti, kad atsakovas tik vieną kartą (2010-09-20) buvo įspėtas dėl buvimo neblaiviu viešoje vietoje, o kitų duomenų apie atsakovo priklausomybę nuo alkoholio ar tokio medicininio gydymo taikymo būtinybę bei įrodymų, patvirtinančių atsakovo agresyvų elgesį, teismui nebuvo pateikta. Atsakovo polinkio agresyviai elgtis nepatvirtino ir apklausta ieškovės kaimynė E. F., su kuria ieškovė dažnai bendraudavo. Teismas įvertindamas pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus daro išvadą, kad tarp šalių konfliktai kildavo abiejų sutuoktinių iniciatyva, tačiau jie nebuvo smurtinio pobūdžio. Nesant neginčytinų įrodymų apie atsakovo panaudotą fizinį smurtą prieš ieškovę, juolab, kad to teismui kategoriškai nepatvirtino nei vienas liudytojas, teismas šią aplinkybę laikė neįrodyta. Šalių pateikti įrodymai nėra pakankami neginčytinai nuspręsti, kad tik ieškovė arba tik atsakovas yra kaltas dėl nesutarimų tarp šalių ir jų šeimos iširimo, tačiau akivaizdu, kad šalys nebelaiko šeimos vertybe ir nesistengia jos išsaugoti, nemato ir neturi tikslo bendrai gyventi, yra susvetimėjusios, nebepuoselėjančios šeiminių ryšių, nesiekiančios abipusio supratimo, darnos ir toks šalių elgesys parodo, kad jų gyvenimas santuokoje negalimas. Teismui konstatavus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).
Teismas, išklausęs šalių paaiškinimų ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (1 t. b.l. 20-31, 129-130, 134-146, 2 t. b.l. 12-16, 81-90, 159) konstatavo, kad ieškovės reikalavimas ją išlaikyti iki gyvos galvos yra nepagrįstas ir atmestinas, nes atsakovo elgesys neturėjo įtakos ieškovės neįgalumui. Ieškovė serga įgimta (duomenys neskelbtini) liga, kuri netrukdė jai iki santuokos su atsakovu, dirbti ir gauti pajamų. Ieškovės turimą turtą ir gaunamas pajamas, teismas laikė pakankamais deramai gyventi, todėl aplinkybės, kad ieškovė yra iš dalies nedarbinga, nepripažintinos išlaikymo reikalingumo prezumpcija, juolab, kad turėtus darbo santykius ieškovė nutraukė iš karto sudariusi santuoką su atsakovu.
Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2006-08-16 pardavė savo asmeninį turtą – (duomenys neskelbtini) butą, adresu (duomenys neskelbtini) (už 1900000 Lt) (1 t. b.l. 63-65), o butas, adresu (duomenys neskelbtini) yra nupirktas 2006-08-23 (už 125000 Lt) (1 t. b.l. 66-68), teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina atsakovo teigimą, kad butas (duomenys neskelbtini) faktiškai yra įgytas už atsakovo lėšas, gautas pardavus asmeninį turtą. Ieškovė teismui nepateikė tokį atsakovo teigimą paneigiančių įrodymų, taip pat neįrodė, kad minėtame bute gyveno bei asmeninėmis lėšomis prisidėjo įsigyjant minėtą butą, todėl atmetė ieškinio reikalavimas santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) padalinti šalims lygiomis dalimis ir atsakovui priteisti minėtame bute esančius daiktus bei buitinę techniką, įpareigojant atsakovą kompensuoti ieškovei ½ dalį šių daiktų vertės pinigais, laikant jį nepagrįstu. Teismas priešieškinio reikalavimą dėl minėto buto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe laikė pagrįstu ir įrodytu, įvertinant tai, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) atsakovas savo lėšomis atliko buto pagerinimo darbus bei pirko buičiai reikalingus daiktus (1 t. b.l. 71-72), ką teismui patvirtino ir šalys, ir liudytojai. Laikytinas pagrįstu ir atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovės 15080 Lt kompensaciją, tuo pačiu tenkinant atsakovo priešieškinį šioje dalyje.
Nesant ginčo tarp šalių dėl kreditorinių įsipareigojimų pagal 2008-04-17 lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T804031949 ir 2009-12-15 vartojimo kredito sutartį Nr. C912049785 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. b.l. 100) bei pagal 2008-05-20 vartojimo kortelės sutartį Nr.124449940 AB (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.101-103), kreditoriniai įsipareigojimai laikytini atsakovo I. B. asmenine prievole, o ieškovės asmenine prievole laikytini kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2007-04-24 vartojimo kreditinę sutartį Nr.07-040104-GV AB „(duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 31-36) bei pagal 2010-10-21 paskolos sutartį Nr.365907 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. b.l. 37-38). Netenkintinas ieškovės reikalavimas dėl kreditinių įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011-03-07 sutartį Nr. VDE10307NLPA (2 t. b.l. 9-10) priteisimo šalims lygiomis dalimis, nes teikdama ieškinį ji nurodo, kad kreditas buvo gautas šalims jau gyvenant skyriumi, kai ieškovė neturėjo kitų pajamų ir todėl kreipėsi dėl kredito suteikimo. Šis kreditorinis įsipareigojimas laikytinas ieškovės I. B. asmenine prievole, nes kreditas buvo panaudotas ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindė argumentais, kad teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, apskritai neatsakė į ieškovės argumentus kodėl atsakovo I. B. pasišalinimas iš šeimos nelaikomas jo kaltės įrodymu, kodėl I. B. prisipažinimą dėl ieškovės sūnaus A. M. raktais sumušimo epizodo, nelaiko smurtiniu, kodėl neatsižvelgė į santuokos trukmę - 7 m., išlaikymo ieškovei reikalingumą, turtinę padėtį, ieškovės sveikatos būklę, darbingumą, atsakovo motinos, liudytojų parodymus, kad ieškovė negaudavo pinigų šeimos poreikiams tenkinti, o skundžiama procesinį sprendimą iš esmės grindė prielaidomis bei nepagrįstais atsakovo paaiškinimais, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, kas lėmė iš esmės neteisėto ir nepagristo procesinio sprendimo priėmimą.
Sprendimu pirmos instancijos teismas ignoravo ieškovės I. B. pateiktus rašytinius įrodymus, o būtent - neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ir kitus), pažymą apie gautas išmokas, išrašą iš medicininių dokumentų, klinikinę diagnozę, darbingumo lygio pažymą, 2009-05-04 išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent šie ieškovės dokumentai ir patvirtina kad atsakovo ir apylinkės teismo teiginiai neatitinka tikrovės, faktų. Atsižvelgiant į tai, absoliučia nepagrįstas yra Vilniaus m. 4 apylinkės teismo teiginys, kad "<...> butas adresu (duomenys neskelbtini) yra įgytas už atsakovo lėšas, gautas pardavus asmeninį turtą." Liudytojai ir pats atsakovas pripažino, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) nors ir gautas už atsakovo lėšas, tačiau jis iš esmės buvo pagerintas iš kito sutuoktinio asmeninių lėšų (CK 3.90 str.) - pakeisti langai, durys.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nepakanka įrodymų tam tikroms išvadoms padaryti, tačiau turėjo pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus arba juos išreikalauti savo iniciatyva, tačiau to nepadarė.
Teismas nevertino aplinkybių, kad įsiskolinimas kreditoriams pagal 2007-04-24 vartojimo kreditinę sutartį Nr. 07-040104-GV AB (duomenys neskelbtini) (t.1. b.1.31-36) bei pagal 2010-10-21 paskolos sutartį Nr. 365907 UAB „(duomenys neskelbtini)" (t.1, b.1.37-38) negali būti automatiškai priskirtas vien ieškovei. Tam nėra jokio pagrindo bei galioja bendra santuokinio turto prezumpcija. Bylą nagrinėjęs teismas ydingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmeninės nuosavybės sampratos nuostatas, o todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas I. B. prašė skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovės apeliaciniame skunde yra dėstomi bendro pobūdžio samprotavimai dėl neva pažeistų teisės normų, išvardinta visa eilė byloje esančių įrodymų, tačiau jokios detalesnės šių normų analizės, siejant jas su bylos aplinkybėmis ir minimais įrodymais nėra. Toks apeliacinis skundas yra nepagrįstas procesine prasme, todėl atmestinas vien šiuo pagrindu (CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Apeliaciniame skunde yra teigiama, kad šalių santuoka nepagrįstai buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė šios skundo dalies kaip ir kitų nemotyvuoja, tačiau atsakovas pažymi, kad teismo išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad 2009 m. lapkritį ieškovė išvarė atsakovą iš jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), pasiliko visus bendrai įgytus daiktus, grąžino tik atsakovo asmeninį kompiuterį už 1000 Lt išpirką. Tai įvyko atsakovui kategoriškai nesutikus pasirašyti ieškovės siūlomą raštą dėl atsisakymo pretenzijų į bendrai įgytą turtą. Po pirmų aktyvesnių bandymų atkurti bendrą gyvenimą, kuriuos ieškovė atmesdavo, atsakovas pripažino, kad santuoka iširo ir pasiliko gyventi savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad šalys neišsaugojo santuokos ir ji iširo dėl abiejų kaltės. Dėl to pagrįstai buvo atmestas ir ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurio ieškovė kaip ir kitų reikalavimų net nebandė grįsti įrodymais (CK 3.70 str. 2 d. ir CPK 178 str.). Apeliantė teigia, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nepagrįstai priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, atmetant ieškovės reikalavimą priteisti jai kompensaciją. Nors apeliantė nenurodo jokių nesutikimo su teismo sprendimu argumentų, pažymėtina, kad toks bylos išsprendimas visiškai atitinka bylos aplinkybes ir taikytinas teisės normas. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą priteisti iš atsakovo 1000 Lt išlaikymą. Ši apeliacinio skundo dalis taip pat nėra motyvuojama, todėl atmestina, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė savo išvadą. Apeliaciniame skunde yra teigiama, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui kompensaciją už bendrai įgytą turtą ir atliktus darbus, likusius ieškovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apeliantė teigia, kad atsakovas nepateikė šių daiktų įsigijimo ir darbų atlikimo įrodymų. Ši apeliacinio skundo dalis taip pat nėra grindžiama jokiais detalesniais argumentais, o apeliantės teiginys dėl įrodymų nebuvimo tiesiogiai prieštarauja bylos medžiagai. Esminę surinktų įrodymų dalį sudaro kaip tik atsako pateiktos sąskaitos, čekiai, sutartys, įrodantys, kad gyvendamas santuokoje su atsakove jos bute, atsakovas nusipirko priešieškinyje išdėstytus daiktus ir atliko kitų asmenų pagalba nurodytus remonto darbus. Apklausti liudytojai papildomai patvirtino daiktų buvimo ir darbų atlikimo faktą, paliudijo, kad ieškovė neleido pasiimti iš jos buto nieko, išskyrus asmeninį kompiuterį ir tai už vieno tūkstančio litų išpirką. Dėl išdėstyto teismo sprendimas priteisti atsakovui pusės bendro turto vertės kompensaciją yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas vertina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai padalino šalių turimas skolas, tris atsakovo prisiimtas prievoles paskirdamas atsakovui, o tris ieškovės - jai. Kadangi atsakovo prievolių suma yra didesnė už ieškovės, kreditoriams buvo išsiųstas atsakovo priešieškinis, tačiau jie prieštaravimų dėl prievolių padalijimo nepareiškė, manytina, kad pilnas pasyvų padalijimas, nepaliekant solidarių įsipareigojimų visiškai atitinka santuokos nutraukimo paskirtį ir yra pagrįstas. Atskirai pažymėtina, kad 2011 m. kovo 7 d. vartojimo paskola iš UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo apeliantės gauta šalims pusantrų metų negyvenant kartu, jau po priešieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo nurodomus rašytinius įrodymus ir jų nevertino, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimo dėl išlaikymo ieškovei pagrįstumo klausimą, vadovavosi CK 3.72 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalingumo pagrindus. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji niekur nedirba, jos darbingumo lygis siekia 50 procentų, gyvena dviejų kambarių bute su mama ir nepilnamečiu sūnumi. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra nustatyti CK 3.72 straipsnio 1-3 dalyse numatyti pagrindai. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių paaiškinimų ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (1 t. b.l. 20-31, 129-130, 134-146, 2 t. b.l. 12-16, 81-90, 159) pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas ją išlaikyti iki gyvos galvos yra nepagrįstas ir atmestinas, nes ieškovė turi galimybes save išlaikyti, įvertinus jos nedarbingumo lygį. CK 3.72 straipsnio 4 dalis nustato, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, padarė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą spręsti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustačius CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytos prezumpcijos. Ši teismo išvada nebuvo apeliantės ginčijama apeliaciniu skundu ir nenurodomi argumentai ar papildomai rinktini konkretūs įrodymai, kurie galėtų sudaryti pagrindą priešingai išvadai. Todėl nusprendus, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl vienos šalies teisės į išlaikymą.
Apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo laikė pagrįstu atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 15 080 Lt kompensaciją už santuokos metu įsigytą kilnojamąjį turtą laikytinas nepagrįstu. Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo fakto, kad priešieškinio pareiškime nurodytieji kilnojamieji daiktai buvo įsigyti, įrodymai, kurie pagrįstų kitokią, negu nurodomą daiktų kainą, taip pat nebuvo pateikti, tačiau šalys teikė skirtingus paaiškinimus dėl jų įsigijimo laiko. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad prašomi padalyti daiktai buvo įsigyti bendra jungtine nuosavybe, kuri tarp šalių padalinta lygiomis dalimis, vienai šaliai priteisiant daiktą natūra, o kitai šaliai – kompensaciją. Įrodymų ar pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos padarytas išvadas, nėra pateikta.
Sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo kreditoriams ir prievolių jiems įvykdymo padalijimo buvo vertinami ne tik apeliantės skunde nurodomi įsipareigojimai pagal 2007-04-24 vartojimo kreditinę sutartį Nr. 07-040104-GV AB (duomenys neskelbtini) (t.1. b.1.31-36) bei pagal 2010-10-21 paskolos sutartį Nr. 365907 UAB „(duomenys neskelbtini)" (t.1, b.1.37-38), bet ir įsipareigojimai pagal 2008-04-17 lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T804031949 ir 2009-12-15 vartojimo kredito sutartį Nr. C912049785 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. b.l. 100) bei pagal 2008-05-20 vartojimo kortelės sutartį Nr.124449940 AB (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.101-103), todėl nepagrįstas apeliantės teiginys, kad įsiskolinimas buvo automatiškai priskirtas vien ieškovei. Pirmosios instancijos teismas buvusių sutuoktinių prisiimtas prievoles padalijo tarp jų, pripažindamas, kad po sprendimo įsiteisėjimo kiekvienam iš jų priskirtos prievolės bus laikomos asmenine prievole prieš atitinkamus kreditorius. Jokių motyvų ar įrodymų, kad toks prievolių padalijimas pažeidė apeliantės teises, skunde nėra nurodoma.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinimui nesudaro pagrindo apeliacinio skundo argumentai, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
2012-01-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi ieškovei I. B. buvo atidėtas 2337 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, kuris, vadovaujantis CPK 93 straipsniu priteistinas iš apeliantės į valstybės biudžetą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš I. B. 2337 Lt bylinėjimosi išlaidų.