Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė L. B. ieškinyje teismo prašė pripažinti 2018 m. liepos 20 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia, taikyti vienašalę restituciją – grąžinti I. M. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovų A. M. ir G. M. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad I. M. 2001 m. balandžio 19 sudarė testamentą, kuriuo turtą lygiomis dalimis paliko savo vaikams – ieškovei ir trečiajam asmeniui G. M.. 2018 m. liepos 20 d. I. M. (rentos gavėja) ir A. M. bei G. M. (rentos davėjai) sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. (duomenys neskelbtini) rentos gavėja mirė. Ieškovė kreipėsi į notarę dėl I. M. palikimo priėmimo ir notarė 2018 m. rugpjūčio 27 d. išdavė liudijimą, kuriuo patvirtino, kad I. M. testamentiniai įpėdiniai, priėmę palikimą, yra ieškovė ir G. M.. Ieškovė iki ieškinio parengimo dienos kreipėsi į atsakovus su reikalavimu išregistruoti nuosavybės teisę į turtą, tačiau atsakovai nesutiko. 2018 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą su prašymu dėl atsakovų nuosavybės teisės išregistravimo, tačiau 2018 m. rugpjūčio 20 d. VĮ Registrų centro Marijampolės filialas priėmė sprendimą dėl daiktinių teisių išregistravimo, kuriuo atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Pagal CK 6.442 straipsnio 4 dalį sutartis, kurioje nustatytas rentos mokėjimas mirusiam asmeniui arba asmeniui, kuris miršta praėjus ne daugiau kaip trisdešimčiai dienų nuo sutarties sudarymo, negalioja. Kadangi išlaikymo iki gyvos galvos sutartis sudaryta 2018 m. liepos 20 d., o rentos gavėja I. M. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. nuo ginčo rentos sutarties sudarymo iki rentos gavėjos mirties praėjo 20 dienų, vadovaujantis minėta CK nuostata, sutartis negalioja.

2. Atsakovai A. M. ir G. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog, palyginus CK 6.442 straipsnio 4 dalyje ir 6.456 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisės normas, darytina išvada, kad jos konkuruoja, nes teisinius santykius, susijusius su rentos sutarties galiojimu po asmens, kuriam nustatyta renta, mirties, reglamentuoja skirtingai: vienu atveju nustato, kad sutartis negalioja, jei asmuo, kuriam nustatyta renta, miršta praėjus ne daugiau kaip 30 dienų nuo sutarties sudarymo, kitu atveju – sutartis negalioja, jei asmuo, kuriam nustatyta renta, miršta sutarties sudarymo dieną. CK 6.442 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra bendroji, o 6.456 straipsnio 4 dalyje – specialioji. Bendrosios ir specialiosios normų konkurencija išsprendžiama taikant specialiąją teisės normą. Taigi, sprendžiant 2018 m. liepos 20 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties galiojimo klausimą, turi būti taikoma CK 6.456 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma. Kadangi I. M. mirė praėjus kelioms savaitėms po sutarties sudarymo, tai sutartį laikyti negaliojančia nėra jokio pagrindo.