- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-29
- Bylos Nr.
- N-575-998-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Arturas Drigotas (pirm.), Ricardas Piliciauskas, Antanas Ablingis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Antano Ablingio, Ricardo Piliciausko (pranešejas) ir Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinejo Valstybines darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 9 d. nutarties K. J. administracinio teises pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybines darbo inspekcijos vyresnioji darbo inspektore 2005 m. spalio 6 d. nutarimu pagal ATPK 41 str. l d. paskyre K. J. administracine nuobauda 2000 litu bauda. Nutarime skirti nuobauda nurodoma, kad jis 2005 m. rugsejo 15 d. budamas AB firma „Viti“ vadovu, generaliniu direktoriumi, neužtikrino, kad su imones darbuotojais ju atleidimo iš darbo diena (arba kita tarpusavio sutarimu sutarta diena) butu visiškai atsiskaitoma, t.y. butu išmoketas darbo užmokestis bei pinigine kompensacija už nepanaudotas atostogas (pvz. nebuvo visiškai atsiskaityta su G. D. , A. V. , D. P. , L. K. , T. K. , V. V. ) tuo pažeidžiant Darbo kodekso (toliau - DK) 141 str. 1, 2 d. ir 177 str. l d. Taip pat imones darbuotojams neskaiciuojami ir neišmokami delspinigiai, kai uždelsiama atsiskaityti su darbuotojais ne del ju kaltes, tuo pažeidžiant DK 207 str. l d. ir Delspinigiu nustatymo už išmoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima istatymo 2 str. l d. Taip pat atsiskaitant su atleidžiamais darbuotojais, darbuotojams nesumokamas ju vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laika, kai uždelsiama atsiskaityti ne del darbuotoju kaltes, tuo pažeidžiant DK 141 str. 3 d. Taip pat, imones darbuotojams (pvz., A. V. ) už darba nakti, darba švenciu dienomis, viršvalandini darba - nemokama padidintu tarifu, tuo pažeidžiant DK 193 str. ir 194 str. 1.2d. Taip pat remiantis imones darbo laiko apskaitos žiniarašcio duomenimis, darbuotojas A. V. dirbo viršvalandžius (daugiau nei 8 - d. val. per para/pamaina), tuo pažeidžiant DK 144 str. 2 d. Taip pat 2005-07-27 atlikus patikrinima AB firmos „Viti“ parduotuveje (Šilutes pl. 29, Klaipeda) nustatyta, kad nebuvo viešai iškabinti, paskelbti š.m. liepos ir rugpjucio menesiu darbo grafikai, tuo pažeidžiant DK 147 str. 3 d., ir darbuotoju dirbtas darbo laikas žymetas ne kiekviena diena imones darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, tuo pažeidžiant Darbo laiko žiniarašcio pildymo tvarkos, patv. LRV 2004-01-27 nutarimu, 2 punkta. Taip pat imones darbuotojams sudaromos terminuotos darbo sutartys, kai darbas yra nuolatinio pobudžio (arba darbo sutartyse nenurodomos objektyvios aplinkybes/salygos/priežastys, pagrindžiancios terminuotos darbo sutarties sudarymo teisetuma), tuo pažeidžiant DK 109 str. 2 d.
Šalies argumentai
K. J. kreipesi i teisma prašydamas panaikinti nutarima del nuobaudos paskyrimo ir administracinio teises pažeidimo byla nutraukti. K. J. nurode, kad kai kurie darbuotojai pinigu neprieme, imone dejo visas pastangas, kad butu pinigai išmoketi, paveluota atsiskaityti del darbuotoju kaltes, kai kurie darbuotojai neturejo banko saskaitos, patys darbuotojai sutiko su velesniu atsiskaitymu, teiginys, kad A. V. dirbo viršvalandžius neatitinka tikroves, žiniarašciai buvo užpildyti, grafikai buvo paskelbti. Valstybines darbo inspekcijos pareigunai neteisingai kvalifikavo jo veika.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 9 d. nutartimi nutare panaikinti Valstybines darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyresniosios darbo inspektores 2005 m. spalio 6 d. nutarima del administracines nuobaudos paskyrimo K. J. ir perduoti administracinio teises pažeidimo byla nagrineti iš naujo tai paciai institucijai.
Teismas nurode, kad ATPK 284 str. l d. numato, kad organas (pareigunas), nagrinedamas administracinio teises pažeidimo byla, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teises pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinen atsakomyben, ar yra atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turincias reikšmes bylai teisingai išspresti. Nagrinejant K. J. byla šios teises normos reikalavimai nebuvo ivykdyti. Sprendžiant klausima ar padarytas pažeidimas butina buvo nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarymo laika. Nutarime nera nurodytas pažeidimu padarymu laikas. Skiriant nuobauda ši aplinkybe yra reikšminga sprendžiant klausima del nuobaudos skyrimo terminu, numatytu ATPK 35 str.
Teismas pažymejo, kad pažeidimas turi buti atitinkamai kvalifikuotas. Nutarime nurodytos pažeidimo aplinkybes patvirtina, kad yra požymiai ir kitu pažeidimu, numatytu LR ATPK 41⁴ str. del darbo užmokescio apskaiciavimo ir mokejimo tvarkos pažeidimo, taip pat pažeidimo numatyto ATPK 41⁵ str. del darbo laiko apskaitos pažeidimo, nors šie pažeidimai yra inkriminuoti K. J. kvalifikuojant jo veiksmus pagal ATPK 41 str. l d. Taciau pažeidimai, numatyti ATPK 41⁴ str., 41⁵ str. sudaro savarankiškas pažeidimu sudetys ir šios normos yra specialios ATPK 41 str. atžvilgiu ir pažeidimai turi buti kvalifikuojami atskirai.
Teismas taip pat padare išvada, jog vyresnieji darbo inspektoriai neturi teises nagrineti administracinio teises pažeidimo bylu del ATPK 41 str. l d. numatytu pažeidimu, nes pažeidimo sankcijoje yra numatyta bauda nuo 500 litu iki 5000 litu, o pagal ATPK 233 str. 3 punkta vyresnieji darbo inspektoriai turi teise skirti maksimalia 2000 litu dydžio bauda, nors baudu skyrimo tvarka, numatyta ATPK 30² str. nurodo, kad nesant atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu turi buti skiriamas baudos vidurkis, numatytas padaryto pažeidimo sankcijoje. Toks pažeidimas yra padarytas skiriant nuobauda K. J. , nes nutarime skirti nuobauda nurodyta, kad jo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nera, taciau paskirta 2000 litu dydžio bauda, nors šiuo atveju galejo buti skiriamas baudos vidurkis 2225 litu, o tokio dydžio baudos vyresnioji darbo inspektore neturi teises skirti. Tuo buvo pažeista baudu skyrimo tvarka. Esamas teisinis reguliavimas patvirtina, kad byla išnagrinejo pareigunas neturintis tokios teises.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, kad nurodyti pažeidimai yra esminiai, todel nutarimas skirti nuobauda K. J. yra naikintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Valstybines darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 9 d. nutarti K. J. atžvilgiu bei priimti nauja nutarima. Apeliantas nurodo, kad Valstybines darbo inspekcijos pareigunu (darbo inspektoriu) teises, pareigos, kompetencijos ribos yra reglamentuotos istatymu ir kitu teises aktu, kuriu laikymasis užtikrina darbo inspektoriams teise nagrineti administracinio teises pažeidimo bylas. Valstybines darbo inspekcijos istatymo 9 str. 2 d. 5 p. reglamentuota, kad „Valstybines darbo inspekcijos inspektoriai privalo nustate darbo istatymu, darbuotoju saugos ir sveikatos norminiu teises aktu pažeidimus, nustatyta tvarka surašyti protokolus, reikalavimus, aktus ir kitokius patvirtintos formos dokumentus“. Valstybines darbo inspekcijos nuostatu 10 punkte ir Valstybines darbo inspekcijos darbo reglamento 26 p. yra numatyta, kad „darbo inspektoriai, inspektavimo metu nustate darbuotoju saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojanciu norminiu teises aktu reikalavimu pažeidimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau - vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) nustatyta tvarka surašo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumentus (reikalavima, protokola, nutarima ir kt.)“. Administraciniu teises pažeidimu kodekso 233 straipsnyje yra reglamentuota aiški, negincytina vyresniuju darbo inspektoriu teise - teise VDI vardu nagrineti administraciniu teises pažeidimu bylas ir skirti administracines nuobaudas. Šia teise taip pat pasinaudojo VDI Vilniaus vyresnioji darbo inspektore, gincijamu nutarimu K. J. paskyrusi administracine nuobauda.
Valstybines darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nuomone, ATPK 41 str. yra bendro pobudžio teises norma, numatanti administracine atsakomybe už darbo istatymu, darbu saugos ir darbo higienos norminiu aktu pažeidimus. Kadangi darbo užmokescio apskaiciavimo ir mokejimo tvarkos pažeidimai (ATPK 41⁴ str.) bei darbo laiko apskaitos pažeidimai (ATPK 41⁵ str.) tuo paciu metu yra ir darbo istatymu pažeidimai, todel VDI Vilniaus skyriaus nuomone, šie pažeidimu kvalifikavimas taip pat galimas (nera draudžiamas) pagal ATPK 41 str. l d.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
Del valstybines darbo inspekcijos pareigunu kompetencijos.
Kaip matyti iš ATPK 233 str. turinio, šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kokiu administraciniu teises pažeidimu bylas yra kompetentinga nagrineti Valstybine darbo inspekcija. Šio straipsnio 2 dalis yra skirta nustatyti valstybines darbo inspekcijos pareigunu kompetencija nagrineti konkreciu administraciniu teises pažeidimu bylas atsižvelgiant i ju einamas pareigas.
ATPK nustatytos baudos už konkrecius pažeidimus ivairuoja atsižvelgiant i veikos pavojinguma visuomenei. Kuo veika pavojingesne, tuo griežtesne yra nuobauda. Kuo griežtesne galima skirti nuobauda, tuo sunkesnes galimos pasekmes pažeidejui. ATPK 233 str. 2 d. paskirtis yra nustatyti, kad, siekiant užtikrinti pažeidejo teises, tinkamai ir teisingai, kvalifikuotai butu išnagrineta byla, pavojingesniu administraciniu teises pažeidimu bylas nagrinetu aukštesnes pareigas užimantys pareigunai preziumuojant, kad jie yra labiau patyre ir turi aukštesne kvalifikacija. Neabejotina, kad už padaryta pažeidima skiriant nuobauda ir vadovaujantis ATPK taisyklemis yra galima tik vieno atitinkamo dydžio nuobauda. Ji turi buti skiriama vadovaujantis istatymu, aplinkybemis charakterizuojanciomis veika bei asmeni traukiama administracinen atsakomyben. Skirtinos nuobaudos dydis gali paaišketi tik išnagrinejus byla ir išaiškinus visas bylai spresti reikšmingas aplinkybes. Istatymas nenumato, kad baudos dydis gali priklausyti atsižvelgiant i tai, kokias pareigas einantis pareigunas pirmas emesi nagrineti byla. Todel siekiant nustatyti darbo inspektoriu kompetencija pagal ATPK 233 str. 2 d. butina vadovautis ne konkreciame ATPK straipsnyje, numatanciame atsakomybe už administracini teises pažeidima, nurodytu sankciju vidurkiu, bet sankcijos maksimumu. Taigi, pirmosios instancijos teismas padare teisinga išvada, kad vyresnieji darbo inspektoriai neturi teises nagrineti administracinio teises pažeidimo bylu del ATPK 41 str. l d. numatytu pažeidimu, nes pažeidimo sankcijoje yra numatyta bauda iki 5000 litu, tuo tarpu kai jiems istatymas suteikia teise skirti tik bauda iki 2000 litu. Tai, kad byla išnagrinejo tam igalinimu neturintis asmuo yra besalygine vada panaikinti skundžiama nutarima.
Tarp ATPK 233 str. abieju daliu prieštaros nera. Iš šio straipsnio neseka ir jis negali buti aiškinamas taip, kad kiekvienas Valstybines darbo inspekcijos pareigunas turi teise nagrineti ATPK 233 str. 1 d. numatytas administraciniu teises pažeidimu bylas. Poistatyminiai aktai negali pakeisti administracines atsakomybes salygu ir tvarkos nustatytu ATPK.
Del ATPK 41 str., 41⁴ str. ir 41⁵ str. straipsniu taikymo
Iš apeliacinio skundo seka, kad apeliantas mano, kad kai asmuo padaro administracini teises pažeidima pagal ATPK 41⁴ str. arba 41⁵ str., tai toki administracini teises pažeidima galima kvalifikuoti ir pagal ATPK 41 str. l d. Toks apeliacinio skundo teiginys neatitinka administracines atsakomybes principu, administracine atsakomybe nustatanciu teises normu aiškinimo ir taikymo taisykliu suformuotu teises doktrinos ir pripažistamu ilgalaikes teismines praktikos.
Asmens veika turi buti tiksliai kvalifikuota pagal administracine atsakomybe nustatanti istatyma laikantis istatymo ir teises doktrinos suformuotu taisykliu.
Teismas ivertines ATPK 41 str., 41⁴ str. ir 41⁵ str. turini daro išvada, kad tarp ATPK 41 str. ir ATPK 41⁴ str. bei 41⁵ str. susidaro bendrosios ir specialiosios normos konkurencija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracineje byloje Nr. N3 - 506 – 05 yra konstataves, kad bendrosios ir specialiosios teises normu konkurencija reiškia tai, kad istatymu leidejas išskirdamas iš bendrosios teises normos specialiaja teises norma nustato specialu atveji ir nustato savita atsakomybes priemone, kuri turi buti pritaikoma šiuo specialiuoju atveju. Akivaizdu, kad istatymu leidejo valia yra ta, kad esant tokio pobudžio konkurencijai butu taikoma specialioji teises norma. Administracinio teises pažeidimo kvalifikavimo uždavinys yra nustatyti veikos ir teises normos tapatuma, tik tokiu atveju galima teisingai kvalifikuoti pažeidejo veika ir paskirti jam teiseta ir pagrista administracine nuobauda. Toks uždavinys pasiekiamas esant bendrosios ir specialiosios teises normu konkurencijai, taikant specialiaja teises norma. Tokios bendrosios taisykles laikosi teismu praktika ir teises teorija.
Taigi, asmens traukiamo administracinen atsakomyben veika turi buti tiksliai kvalifikuojama tiek administracinio teises pažeidimo protokole, tuo sudarant galimybe asmeniui žinoti kuo jis yra kaltinamas bei galimybe gintis, tiek nutarime.
Pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, kad nagrinejant administracinio teises pažeidimo byla turi buti nustatyta pažeidimo padarymo vieta ir laikas. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio tai nebuvo padaryta.
Apeliacines instancijos teismas nenustate istatymu numatytu pagrindu, del kuriu gali buti panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teiseju kolegija
nutaria:
Valstybines darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacini skunda atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 9 d. nutarti palikti nepakeista.
Nutartis neskundžiama.