- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-2610-590/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12409-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.), Natalja Cikoto
- Ieškovas
- V. R., H. R.
- Atsakovas
- Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. R. ir H. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. R. ir H. R. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui dėl vienašališko sandorio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti atsakovo vienašališką 2007-10-08 būsto kreditavimo sutarties nutraukimą su ieškovais neteisėtu ir atstatyti šios sutarties galiojimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-10-08 su atsakovu sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo išmokėti 81 094 EUR kreditą ieškovų būsto finansavimui ir remontui, įkeičiant šį butą bankui kaip prievolės įvykdymo užtikrinimą. Sutartis buvo pradėta vykdyti nuo jos pasirašymo dienos, tačiau nuo 2008 rugsėjo mėnesio pabaigos pablogėjus paskolos gavėjo finansinei būklei pradėjo didėti įsiskolinimas bankui, kuris 2009-01-01 sudarė 173 867 EUR. Ieškovai informavo apie tai banko administraciją 2009-02-05 raštu, nurodė, kad išgali mokėti kas mėnesį po 500 Lt ir prašė atidėti mokėjimus iki 2009-09-10, nes tam laikui planavo parduoti šeimai priklausantį žemės sklypą Vilniaus mieste. Tačiau atsakovas vienašališkai priėmė sprendimą nuo 2009 vasario nutraukti kreditavimo sutartį ir pareikalavo grąžinti iš karto visą skolą. Ieškovai nurodė, kad sutartis nutraukta neteisėtai, nes sutarties 13.1 p. numato, jog prieš nutraukdamas sutartį kreditorius privalo (sutarties 4 str. 4.1.4 p.) priimti kredito gavėjo prašymus, skundus, 4.1.5 p. įpareigoja banką nesudaryti gavėjui kliūčių laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus, šalims kooperuotis, vadovautis sąžiningumo, protingumo kriterijais. Atsakovas, nutraukęs sutartį tuoj pat ėmėsi priverstinių priemonių susigrąžinti kreditą per Hipotekos teisėją, todėl atsakovai negalėjo likviduoti įsiskolinimo. Sutartis nutraukta dar neprasidėjus kredito grąžinimui (sutartis nutraukta 2009-02-12, o grąžinimas sutartyje numatytas 2009-10-10, o pabaiga 2026-09-10). Atsakovas pažeidė CK 6.889 str., 6.877 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, nes suteikus tikslinę paskolą gavėjui, kreditorius turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti kreditą prieš terminą bei reikalauti sumokėti palūkanas vienu atveju – kai paskola naudojama ne pagal paskirtį arba kai įsiskolinimas viršija 10 procentų kredito sumos ir mokėjimas uždelstas daugiau nei vieną mėnesį. Savo reikalavimą ieškovas grindžia CK 6.877 str. 1 d., 2 d., 6.38 str. 3 d.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovams netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus atsakovas 2009-01-28 raštu Nr. 830 informavo juos, jog nuo 2009-02-12 vienašališkai nutraukia sutartį. Po sutarties nutraukimo ieškovai negrąžino kredito, buvo pradėta priverstinio išieškojimo procedūra. Vykdymo metu buvo areštuotas ieškovų turtas, paskirta turto vertės ekspertizė ir nutarta turtą realizuoti per varžytines. Ieškovai pripažįsta, kad netinkamai vykdė prievolę dėl objektyvių priežasčių, tačiau atsakovo apie tai neinformavo (sutarties 14.1.5 p.). Ieškovai 2009-02-05 pateikė prašymą, kad kas mėnesį mokės po 500 Lt, tačiau net 2,5 metus jokio mokėjimo ieškovai nepadarė, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukdamas sutartį atsakovas laikėsi sutarties nuostatų bei CK reikalavimų. Ieškovai nesilaikė šalių kooperavimosi principo, jie neteisūs teigdami, kad atsakovas su jais nebendradarbiavo, nes tai yra abiejų šalių pareiga, o ieškovai to nedarė, neinformavo atsakovo apie savo finansinės būklės pablogėjimą, vos po 5 mėnesių po sutarties sudarymo atsakovas buvo priverstas ieškovus raginti tinkamai vykdyti prievolę. Atsakovas, nutraukdamas sutartį laikėsi 13.1 p. reikalavimo – ieškovams laiku nesumokėjus pagal grafiką kredito dalies siuntė pranešimus apie skolą, nusiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą. Nors 2009-02-05 ieškovai pateikė prašymą atidėti paskolos dalies apmokėjimą, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų ar pagrindžiančių prašymą įrodymų (nei preliminarios žemės pirkimo-pardavimo sutarties, nei H. R. nedarbingumą patvirtinančių įrodymų, nenurodė priežasčių, dėl ko nevykdė prievolės anksčiau, nepateikė įrodymų, kad yra pajėgūs vykdyti prievolę, t. y. ieškovai pažeidė bendradarbiavimo principą. Prašė ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-19 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nutraukė sutartį, nes sutarties 13.1 p. yra reglamentuota, kad jeigu kredito gavėjas nemoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi LR įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kitas mokėtinas sumas ir nutraukti sutartį. Teismas nenustatė iš atsakovo pusės minėto punkto reikalavimų pažeidimo, dėl to manė, jog atsakovas sutartį nutraukė teisėtai. Teismas taip pat nesutiko su ieškovų argumentais, kad bankas nebendradarbiavo, kad nevykdė CK 6.877 str. bei 6.889 str. nuostatų, nes tai nebuvo tikslinė paskola, paskolos sutartyje nurodyta „paskolos refinansavimui bei būsto remontui“. Šiuo atveju faktinės aplinkybės byloja, jog ieškovai nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl CK 6.877 str. 2 d. nuostata netaikoma. CK 6.889 str. 1 d. nuostatos, kuriomis remiasi ieškovai, gali būti taikomos tik tuo atveju, kai šalys yra sudariusios vartojamojo kredito sutartį, be to visos nuostatos, kurios reglamentuoja vartojamąjį kreditą yra netaikomos, jei kreditas suteikiamas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą (CK 6.886 str. 3 d. 1 p.) kas šiuo atveju ir buvo padaryta, nes būstas buvo įkeistas bankui. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog atsakovas nepažeidė pagal sutartį savo pareigos, numatytos sutarties 13.1 p., o ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai V. R. ir H. R. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimą panaikinti. Nurodo, kad atsakovo 2009-02-12 sprendimas yra nepagrįstas, nes ieškovų prašymas leisti mokėti kas mėnesį po 500 Lt ir iki 2009-09-10 atidėti mokėjimus dar nebuvo net svarstytas. Tuo nesilaikyta Kreditavimo sutarties Nr. RN 07/10/407 4 punkto 4.1.4. papunkčio nuostatos, priimti kredito gavėjo prašymus ir kt. reikalavimus. Nebuvo atsižvelgta į CK 1.5 str. 1, 2, 4 d. nuostatas dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymosi ieškovų santykiuose su atsakovu. Atsakovui buvo žinoma reali perspektyva kreditą ir palūkanas sumokėti užbaigus tvarkyti žemės sklypų realizavimą. Tai ypač reikšminga, žinant, jog sutartyje kredito grąžinimo pradžia numatyta 2009-10-10, o pabaiga – 2026-09-10. Teismas šią padėtį turėjo įvertinti ieškovų, kaip sutarties silpnosios šalies ir sudariusios vartotojiško pobūdžio sutartį, naudai sutinkamai su CK 6.193 str. 2, 3, 4, 5 d., o taip pat su LAT Civ. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutarties civ. byloje Nr. 3K-7-272/2011 dalimi, vertinusia analogišką sutartį vartojimo sutarčių kategorija ir prievolės nedidelės dalies neįvykdymo atveju. Pažymi, jog pranešimo apie galimą sutarties nutraukimą 2009-02-12 gavimą šiuo konkrečiu atveju buvo būtina sieti su atsakymu į ieškovų 2009-02-05 prašymą atidėti palūkanų mokėjimą bei dėl jų įmokų dydžio sumažinimo iki 500 Lt kas mėnesį. Atsakymo į prašymą ieškovai negavo, todėl 2009-01-28 priminimas vertintinas nesuteikiančiu pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį (Sutarties 4 p. 4.1.4 p.p. ir 19 ?.). Taip pat pažymi, jog atsakovas nesigilino į ieškovų argumentuotus paaiškinimus ir nuorodas apie galimybes po žemės sklypų pardavimo grąžinti visą kredito sumą ir palūkanų bei delspinigių sumas. Itin svarbu tai, jog kredito sumos bei sutartinių palūkanų ieškovai neginčija bei siekia savo prievolę įvykdyti, nes tokios galimybės susidarė paveldėjus Vilniaus miesto ribose žemės sklypus po ieškovės H. R. motinos mirties ir nuosavybės teisių dokumentų gavimą. Tai patvirtina prie civilinės bylos pridėta nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą dokumentų kopijų byla. Pirmosios instancijos teismui visas tų dokumentų kopijų aplankas pateiktas ir jos buvo prijungtos prie bylos. Tačiau šių dokumentų vertinimui neskirtas tinkamas dėmesys.
Atsiliepimas
Atsakovas Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš ieškovų atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas ieškovus nuolat ragino atlikti mokėjimus, nes ieškovai juos atlikti vėluodavo. Vėliau ieškovai apie netinkamai vykdomas prievoles ir apie galimą kreditavimo sutarties nutraukimą (nuo 2009-02-12) buvo informuoti 2009-01-28. Ieškovai į visus atsakovo raginimus nereagavo. Likus savaitei iki kreditavimo sutarties nutraukimo termino, t. y. 2009-02-05 ieškovai atsakovui pateikė prašymą. Prašyme ieškovai nurodė, kad gali mokėti tik po 500 Lt per mėnesį. Pažymėjo, kad planuoja parduoti žemės sklypus. Tačiau objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti minėtus ieškovų teiginius atsakovui nepateikė. Akcentuotina ir tai, kad šiuo metu, praėjus daugiau nei 3 metam, ieškovai nei karto neatliko jokio mokėjimo, nėra pardavę žemės sklypų, taip pat nėra grąžinę ir jiems suteikto kredito. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovų finansinė padėtis nuo 2009-02-05 nepakito ir nesikeis ateityje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovai pažeidė prievolių vykdymą. Tai jie pripažįsta. Dėl to atsakovas turėjo teisinį pagrindą vienašališkai anksčiau laiko nutraukti kreditavimo sutartį. Pažymi, jog atsakovas laikėsi kreditavimo sutartyje nustatytos tvarkos kreditavimo sutarčiai nutraukti. Kreditavimo sutartyje numatyta tvarka atsakovas nustatė ieškovams papildomą terminą skolai sumokėti. Tačiau ieškovai ir po papildomai suteikto termino prievolių tinkamai nevykdė. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas nepažeidė kreditavimo sutartyje numatytos tvarkos vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį. Nurodo, kad vien tai, kad ieškovai negali tinkamai vykdyti sutartinių prievolių dėl sunkios finansinės padėties, nereiškia, kad dėl šių aplinkybių turi nukentėti atsakovo interesai. Reikiamų finansinių išteklių neturėjimas negali būti pripažįstamas aplinkybe, kuri atleistų nuo sutarties tinkamo vykdymo. Taip pat pažymi, jog kreditavimo sutarties 4.1.4 punkte yra numatyta viena iš atsakovo pareigų – priimt kredito gavėjo prašymus, skundus ir kitus reikalavimus. Tai reiškia, kad atsakovas negali atsisakyti priimti kredito gavėjo prašymo ar skundo. Tačiau, tai nereiškia ir negali reikšti to, kad prašymo ar skundo priėmimas kartu yra ir pateikto prašymo tenkinimas. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, kad atsakovas pažeidė minėtą kreditavimo sutarties punktą, nes netenkino ieškovų prašymų mokėti mažesnes įmokas. Tačiau atsakovas ieškovų prašymą priėmė, tik jo netenkino. Tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovas pažeidė pareigas, nustatytas kreditavimo sutartyje. Be to, nurodo, kad nagrinėjama situacija bei situacija LAT nurodytoje byloje, kuria vadovaujasi ieškovai yra skirtingos, dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šia nutartimi nesivadovavo nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Pagal 2007-10-08 sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius suteikė V. R. 81094 EUR kreditą, kurio grąžinimo pabaiga – 2026-09-10. Kreditas buvo suteiktas AB Dnb NORD banko paskolos išduotos 2006-06-15 refinansavimui ir būsto remontui. Kredito užtikrinimui buvo įkeistas V. R. ir H. R. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),, hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini),, 2007-10-10 įregistruotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje. Kredito gavėjui nevykdant šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nemokant įmokų laiku, bankas 2009-02-12 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Kolegija atmeta ieškovų V. R. ir H. R. apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius sutartį nutraukė neteisėtai. Banko teisė nutraukti sutartį yra reglamentuota kreditavimo sutarties 13.1 punkte, kuris numato, kad jeigu kredito gavėjas nemoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi LR įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kitas mokėtinas sumas ir nutraukti sutartį. Pažymėtina, kad kredito gavėjas V. R. nuolat laiku nevykdė savo įsipareigojimų laiku mokėti palūkanas, todėl bankas 2008-03-26 siuntė priminimą apie skolą, 2008-04-09 reikalavimą mokėti skolą ir 2008-05-09 pakartotinį reikalavimą mokėti skolą. Kredito gavėjui toliau nevykdant įsipareigojimų, bankas 2009-01-28 informavo V. R. apie 1738,67 EUR įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-09-10 iki 2009-01-10, pareikalavo jį sumokėti iki 2009-02-12 ir informavo, kad skolos nesumokėjimo atveju sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2009-02-12. Ieškovas V. R. banko nustatytu terminu nepadengė įsiskolinimo, todėl bankas turėjo teisę kreditavimo sutarties 13.1 punkto pagrindu nutraukti sutartį. Nepagrįsti ieškovų argumentai, kad atsakovas pažeidė kreditavimo sutarties 4.1.4 punkte numatytus įsipareigojimus priimti kredito gavėjo prašymus, skundus, kitus reikalavimus. Minėta sutarties nuostata neįpareigoja banko tenkinti kredito gavėjo prašymus, skundus ir reikalavimus, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius neatsižvelgė į H. R. 2009-02-05 prašymą leisti atidėti mokėjimą iki 2009-09-10 ir per mėnesį mokėti po 500 Lt, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė sutartį. 2009-02-05 ieškovų prašymas nesudarė teisinių kliūčių bankui vienašališkai nutraukti sutartį. Kaip aukščiau nurodyta, ieškovai ilgą laiką nevykdė įsipareigojimų, 2009-02-05 prašymą pateikė tik tuomet, kai gavo banko pranešimą apie sutarties nutraukimą. Ieškovai kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jame išdėstytas aplinkybes dėl įsipareigojimų nevykdymo ir galimybių juos vykdyti ateityje. Ieškovai pirmosios instancijos teismui taip pat nepateikė įrodymų, kad įsipareigojimų nevykdymą lėmė prašyme nurodytos priežastys: pablogėjusi ieškovų finansinė padėtis, negalėjimas dirbti dėl sveikatos sutrikimų. Nesugebėjimas mokėti palūkanas akivaizdžiai rodo, kad ieškovai neturėjo realių galimybių nuo 2009-10-10 mokėti dar ir kredito grąžinimo įmokas. Kolegija sprendžia, kad atsakovo veiksmai nutraukiant sutartį, atitinka šalių lygybės, interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nepažeidžia ieškovų kaip vartotojų interesų.
Kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos sprendimas neatitinka kasacinio teismo 2011-06-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, suformuotos praktikos. Kolegijos vertinimu, paminėtos kasacinio teismo nutarties nėra pagrindo taikyti šioje byloje, nes nagrinėjamu atveju kredito sutartis buvo nutraukta dėl kredito gavėjo ilgalaikio įsipareigojimų nevykdymo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 2202,20 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovo naudai priteisiama 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų V. R. ir H. R. atsakovo Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus naudai 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.