Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Daliai Steponavičiūtei, civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. M., S. I., dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2007-05-19 atsakovas V. M., vairuodamas automobilį Pontiac Trans Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas A. S. priklausantis automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. M. priklausantis automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9, 13-16, 23-26 ). Atsakovo V. M. civilinė atsakomybė, vairuojant nurodytą transporto priemonę nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau-TPVCAPD). UAB „Ergo Lietuva“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 (1.1. p.) nuostatas bei veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino padarytą žalą išmokėdamas A. S. 430,80 Lt dydžio draudimo išmoką. Be to, AB „Parekss draudimo kompanija“ filialas Baltic Polis, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 7 (1.1. p.) nuostatas bei veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino padarytą žalą išmokėdamas M. M. 869,00 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtų sutarčių 2.1.3. p. nuostatas, UAB „Ergo Lietuva“ ir AB „Parekss draudimo kompanija“ filialas Baltic Polis kompensavo išmokėtas draudimo išmokas, iš viso 1299,80 Lt (b.l. 10-12, 17-22, 27-29). Iki šiol žala neatlyginta (b.l. 30-32).

Bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitariku nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d. – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamoje byloje keliamas solidariosios atsakomybės taikymas ne dėl žalos padarymo bendrais veiksmais, bet dėl solidariosios atsakomybės taikymo įstatymo pagrindu. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 str. 1 d. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Pagal TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., LR transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Ieškovas, kompensavęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką už trečiajam asmeniui padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti padarytą žalą (CK 6.2 str., 6.111 str., 6.263 str., 6.270 str.). Toks įstatymo reglamentavimas suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš asmens, atsakingo už eismo įvykį, bet ir iš transporto priemonės savininko, siejamas su transporto priemonės savininko pareiga privalomai apdrausti jam priklausančią transporto priemonę ir įstatyme įtvirtintu draudimu nenaudoti bei neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 str.). Transporto priemonės savininkas, neįvykdęs šios įstatyme numatytos pareigos, prisiima neigiamų pasekmių atsiradimo riziką, šiuo atveju – pareigą atlyginti neapdrausta transporto priemone eismo įvykio metu padarytą žalą.

Solidarioji prievolė nepreziumuojama (CK 6.6 str. 1 d.). Ji atsiranda tik įstatymo ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat, kai prievolės dalykas yra nedalus. TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., numatančioje galimybę reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, įtvirtina būtent solidariosios skolininkų atsakomybės taisyklę, ieškovui suteikta teisė reikalauti visos žalos atlyginimo iš abiejų atsakomybės subjektų, t.y. nustačius, jog eismo įvykio metu žala padaryta neapdrausta transporto priemone, tiek asmuo, atsakingas už žalos padarymą, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, laikomi atsakingais už padarytą žalą ir negali reikalauti padalyti prievolę – kiekvienas atsako už visos prievolės įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Byloje nepateikta duomenų, jog automobilis Pontiac Trans Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytu laikotarpiu buvo pavogtas ar kitokiu būdu prieš automobilio savininkės, t.y. atsakovės S. I., valią iš jos buvo paimtas, atimtas ar naudotas, atsakovės S. I. nurodytos aplinkybės, kad nuo (duomenys neskelbtini) jos ir atsakovo V. M. santuoka nutraukta, kitokie teisiniai santykiai jų nesieja, nepaneigia nurodytų išvadų (CPK 178 str., 185 str.). Todėl teismas daro išvadą, jog atsakovai V. M. ir S. I. pažeidė savo prievolę, nes per nustatytą terminą ieškovui neatlygino padarytos žalos (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovo pareiga Lietuvos Respublikoje įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajam trečiajam asmeniui mokėti išmoką kyla pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., kai kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovo V. M. vairuojamas automobilis Pontiac Trans Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovo pareiga išmokėti išmoką kilo ne iš draudimo sutarties, o įstatymo pagrindu. Dėl to negalima sutikti su atsakovės S. I. teiginiais, kad byloje ginčas kilo iš draudimo teisinių santykių ir kad šioje byloje turi būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovo su atsakovais ne tik nesieja sutartiniai draudimo teisiniai santykiai, bet ir paties ginčo esmė yra orientuota ne į kuriuos nors draudimo teisinių santykių aspektus, bet nukreipta į žalos (nuostolių) atlyginimo teisinį santykį. Pareikštas ieškinys kyla iš regresinių prievolių. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Ieškovas išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. išmokėjo 2007-09-05 ir 2007-09-21 (b.l. 18-19, 28-29), vadinasi ieškovas nuo šio momento įgijo regresinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Šių asmenų prievolės ieškovui kyla ne iš draudimo teisinių santykių, o iš žalos padarymo fakto, todėl ieškovo reikalavimams taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas į teismą kreipėsi 2010-05-04, t.y. nepasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui (b.l. 2-4), todėl ieškovo teisės turi būti ginamos.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovui priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 65,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5), 241,00 Lt išlaidos skelbiant teismo procesinius dokumentus spaudoje (b.l. 53-55)(CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovų V. M. ir S. I. 1299,80 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2010-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 306,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.