Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-09-30 · Civilinė byla Nr. e2-23469-1112/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-30
Bylos Nr.
e2-23469-1112/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20504-2025-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Atsakovas
SKYUP MT Limited
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23469-1112/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20504-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugsėjo 30 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės SKYUP MT Limited pareiškimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-19135-1112/2025 peržiūrėjimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skycop.com“ ieškinį atsakovei SKYUP MT Limited dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo peržiūrėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. priimtą sprendimą už akių ir sumažinti ieškovės UAB „Skycop.com“ naudai prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki minimalios sumos, įvertinus šabloninį bylos pobūdį ir faktinį darbo mastą byloje.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra neprotingai didelė. Atsakovės vertinimu, nesumažinta bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas išlieka neproporcinga bei neadekvati realioms teisinės pagalbos sąnaudoms konkrečioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad byla yra tipiška, nesudėtinga, ieškinio turinys yra standartizuotas, o faktinių aplinkybių analizė ir teisinė argumentacija – minimalios apimties, teisinės pagalbos apmokėjimo suma turėtų sumažinta, iki realiai patirtų ir pagrįstų išlaidų. Ieškovė per pastaruosius 2024-2025 metus Lietuvos teismuose konkrečiai vien prieš ieškovę yra inicijavusi daugiau apie 120 identiško pobūdžio civilinių bylų, kuriose reikalavimai grindžiami tais pačiais teisiniais argumentais, tapačios struktūros ir turinio ieškiniais. Ieškovės parengti ieškiniai ir jų priedai yra tipiniai ir šabloniniai, ir tokie procesiniai dokumentai parengti remiantis vieną kartą parengta šablonine forma, be būtinybės kiekvienu atveju skirti analogišką darbo laiką bei teisinę analizę, negali būti vertinami tapačia bylinėjimosi išlaidų suma. Ieškovė, veikdama kaip profesionali įmonė, kurios pagrindinė veikla – reikalavimų dėl keleivių kompensacijų administravimas – turi ne tik teisinę, bet ir organizacinę bei administracinę infrastruktūras, leidžiančias efektyviai automatizuoti pretenzijų ir ieškinių rengimo procesą. Pareiškėjo nuomone, 726,00 Eur suma už vienos bylos procesinių dokumentų analizę, rengimą, vertimą ir atstovavimą yra nepagrįsta, ekonomiškai neproporcinga bei nesuderinama su sąžiningumo ir protingumo principais. Byla nėra teisiškai sudėtinga, joje nėra kilę teisės aiškinimo klausimų, kurių sprendimas reikalautų papildomų specialių žinių ar didelės teisinės analizės, byloje nebuvo vykdomas sudėtingas įrodymų tyrimas, atsakovė netgi neprieštaravo ieškinio reikalavimui, nebuvo teismo posėdžių, neišduoti jokie papildomi procesiniai dokumentai (ekspertizės, apklausos ir pan.), nėra pagrindo manyti, kad atstovavimo išlaidos pasiekė tokią apimtį, kokią deklaruoja ieškovė. Atsakovė į atstovą Lietuvoje kreipėsi tik 2025 m. kovo mėnesio pabaigoje. Atsakovės atstovas, siekdamas tinkamai įgyvendinti atsakovės procesines teises bei pareigas, inicijavo Elektroninės paslaugų posistemės (EPP) paskyros sukūrimą atsakovei. Dėl specifinio atsakovės statuso – užsienio juridinio asmens – paskyros kūrimo ir bylų duomenų matomumo procesas buvo apsunkintas: automatiškai prisijungus prie EPP sistemos bylos nebuvo matomos, todėl teko kiekvieną bylą susieti rankiniu būdu. Tokių bylų šiuo metu atsakovei skaičius viršija 120. Tik prisijungus prie bylų, atstovui teko formuoti bylos tomus, analizuoti jose esančią medžiagą bei perduoti atitinkamą informaciją atsakovei išvertus ją į suprantamą – anglų kalbą. Dėl šių objektyvių ir apsunkintų aplinkybių nebuvo įmanoma laiku parengti ir pateikti atsiliepimo į ieškinį bei susijusių įrodymų šioje byloje. Atsižvelgti į atsakovės poziciją ir iš esmės neproporcingas ieškovės bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki realiai pagrįstų sąnaudų, taip išvengiant nepagrįsto praturtėjimo teisinių išlaidų sąskaita.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė netenkinti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo akių peržiūrėjimo.

Atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrindė nė vienos iš atsiliepime nurodytų sąlygų, dėl kurios teismo priimtas sprendimas už akių turėtų būti panaikintas, o bylos nagrinėjimas atnaujintas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovei (t. y. atsakovės atstovui Karoliui Gudui per EPP) išsiųsti 2025 m. liepos 30 d. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, be kita ko, neprašė pratęsti termino atsiliepimui į ieškinį pateikti, 2025 m. rugpjūčio 20 d. priimtas sprendimas už akių. Reaguodamas į pateiktą ieškinį, atsakovės atstovas, gavęs procesinius dokumentus ir matydamas, kad nespės pateikti atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu, galėjo pateikti prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, tačiau to nepadarė, todėl toks pavėluotas savo procesinių teisių įgyvendinimas, neatleidžia jos nuo netinkamo procesinių pareigų įgyvendinimo pasekmių, kurios šiuo konkrečiu atveju pasireiškė sprendimo už akių priėmimu. Teismo nustatytas 14 dienų terminas, turint omenyje tai, kad atsakovė buvo ir yra atstovaujama profesionalaus atstovo teisininko, kuris ieškinio pateikimo metu jau veikė kaip atsakovės atstovas, procesinėms teisėms ir pareigoms įgyvendinti tikrai buvo daugiau nei pakankamas. Atsakovė nepateikia visiškai jokių naujų įrodymų ir nenurodo naujų faktinių aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių sprendimo už akių teisingumu. Iš esmės atsakovė prašo peržiūrėti tik sprendimo už akių dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, t. y. atsakovė nekvestionuoja teismo sprendimo dalies dėl materialinių ieškovės reikalavimų patenkinimo pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju išlaidų realumą patvirtina į bylą pateikti įrodymai, išlaidos akivaizdžiai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių dydžių. Tai, kad atsakovė turi subjektyvų įsivaizdavimą, kokia ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma būtų pagrįsta, nepaneigia teismo sprendimo dalies, kuria išlaidos paskirstytos, teisėtumo. Atsakovė galėtų nepatirti absoliučiai jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, įvykdytų teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas sumokėtų ieškovei kompensacijas. Dėl atsakovės nebendradarbiavimo ikiteisminėje stadijoje ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, todėl proceso metu buvo patirtos teisinės pagalbos išlaidos ieškovei turi būti visiškai atlygintos.

Ieškovė atsiliepime taip pat nurodė, kad nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų to paties skrydžio keleivių pareikšti viename ieškinyje. Ieškovė paaiškina, jog į teismą kreiptasi atskirais ieškiniais todėl, kad: (1) pareikšti reikalavimai susiję su tarpusavyje niekaip nesusijusiais keleiviais; (2) keleiviai skirtingu metu kreipiasi į ieškovę; (3) keleiviai skirtingu metu pasirašo atskiras reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove; (4) ieškovė kiekvieno keleivio atveju atskirai vertina pateiktų įrodymų turinį, patikimumą, ar jie pakankami pareikšti reikalavimą; (5) ieškovė išsiunčia atsakovei atskiras pretenzijas skirtingu metu; (6) bylų medžiaga teisininkams perduodama taip pat skirtingu metu. Ieškovė nurodo, kad tais atvejais, kai reikalavimai susiję su kartu skridusiais šeimos nariais, draugais, kolegomis ar kt. ir kelionės rezervacija būna atlikta vieno nario ir visai grupei, ieškovė, vadovaudamasi ekonomiškumo principu, pretenziją ikiteismine tvarka siunčia nuo kelių keleivių, o jos netenkinus, reikalavimus sujungia į bendrą ieškinį, kadangi tokiu atveju asmenys yra tarpusavyje susiję. Atsakovė atsiliepime, siekdama pagrįsti bylinėjimosi išlaidų sumos nepagrįstumą, remiasi tendencingai atrinkta praktika. Ieškovė laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti remiamasi aktualia bendrosios kompetencijos apeliacinės instancijos teismų praktika, nurodyta atsiliepime į pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

CPK 142 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad tuo atveju, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės.

Pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškinys atsakovės atstovui buvo įteiktas tinkamai – ieškinys, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovei buvo išsiųstas 2025 m. liepos 29 d., paskutinė diena atsiliepimui į ieškinį pateikti buvo 2025 m. rugpjūčio 13 d. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi ir 285 straipsnio 1 dalimi, ieškovės prašymu priėmė sprendimą už akių.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. rugpjūčio 20 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteista 400,00 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 749,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis bei 726,00 Eur išlaidos advokato teisinėms konsultacijoms ir pagalbai rengiant procesinius dokumentus apmokėti.

Atsakovė pareiškime nurodo, kad dėl daugiau nei 120 iš esmės tapačių civilinių bylų, buvo objektyviai priversta prioretizuoti konkrečius ginčus, dėl apsunkintų aplinkybių nebuvo įmanoma laiku parengti ir pateikti atsiliepimo į ieškinį bei susijusių įrodymų. Teismas atkreipia dėmesį, kad jokių objektyvių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų atsakovė nepateikė, taip pat nepaaiškino, kodėl šios aplinkybės trukdė laiku pateikti atsiliepimą į ieškinį ar prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Be to, ieškinys su pranešimu dėl atsiliepimo į jį pateikimo buvo įteiktas atsakovės atstovui – Lietuvoje veikiančiam advokatui. Teismo vertinimu, atsakovės argumentas dėl procesinių dokumentų nepateikimo per nustatytą terminą vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas. Taigi aplinkybių, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, atsakovė neįrodė.

Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad ieškovė dar prieš teikdama ieškinį siuntė atsakovei pretenziją su terminu sumokėti kompensaciją. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, dėl kokių priežasčių nereagavo į pateiktą pretenziją. Atsakovei nereagavus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos pažeistų teisių gynimo.

Pažymėtina, jog prielaidas sprendimo už akių panaikinimui sudaro tik akivaizdžiai priimto sprendimo už akių teisingumą paneigiantys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys), kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad be faktinių aplinkybių tyrimo bendrąja ginčo teisenos tvarka byloje nepakanka duomenų teisingam šios bylos išnagrinėjimui.

Atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, neginčija teismo išvadų dėl priteistos kompensacijos ir procesinių palūkanų, neįrodinėja jų nepagrįstumo, neteikia jokių įrodymų, o kelia klausimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydžio. Atsakovė laiko, kad 726,00 Eur suma už vienos bylos procesinių dokumentų analizę, rengimą, vertimą ir atstovavimą yra nepagrįsta, ekonomiškai neproporcinga bei nesuderinama su sąžiningumo ir protingumo principais.

Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Už ieškinio parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis, skaičiuojant jį pagal Rekomendacijų reikalavimus, sudaro 5839,75 Eur (2 335,9 (2024 m. IV ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto)) x 2,5). Taigi maksimali Rekomendacijose numatyta už ieškinį priteistina suma yra net kelis kartus didesnė, nei ieškovės prašomos priteisti išlaidos už teisinę pagalbą (726,00 Eur).

Teismo vertinimu, atsakovės argumentas, kad ieškovės parengti ieškiniai ir jų priedai yra tipiniai ir šabloniniai, ir tokie procesiniai dokumentai parengti remiantis vieną kartą parengta šablonine forma, be būtinybės kiekvienu atveju skirti analogišką darbo laiką bei teisinę analizę, nesudaro pagrindo naikinti sprendimo už akių, kuriam priimti šiuo atveju egzistavo visos procesinės prielaidos. Nors byla nebuvo sudėtinga, advokato veiksmai vertinami kaip būtini ieškovės interesams apginti. Atsakovė pasyviai ignoravo ikiteisminę pretenziją, tokiu būdu savo neveikimu sąmoningai sukūrė situaciją, kurioje ieškovei neliko nieko kito kaip tik kreiptis į teismą. Teikiant ieškinį ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti procesinius dokumentus ir atliktų jų vertimus į lietuvių kalbą. Vertimo paslaugos atskirai nebuvo apmokamos. Teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra siejama ne su tuo, kiek bylų yra iškelta, bet su tuo, ar konkrečioje byloje buvo patirtos realios, būtinos ir pagrįstos išlaidos. Be to, net ir esant tipinei bylai, advokatas privalo individualiai vertinti situaciją, patikrinti duomenis, parengti dokumentus ir atstovauti kliento interesus.

Atsižvelgiant į aukščiau teismo nustatytas ir įvertintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, atsakovė taip pat nepateikė teismui objektyvių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės pareiškimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

netenkinti atsakovės SKYUP MT Limited pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-19135-1112/2025 peržiūrėjimo.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims (jų atstovams).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Jolanta Jasutienė