Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-44-319/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-12
Bylos Nr.
1S-44-319/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Nr. 1S-44-319/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas išnagrinėjęs nuteistojo V. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-12-10 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą dėl V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., a.k (duomenys neskelbtini) teistas 2004-06-16 Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d., 253 str. 1 d., 63 str. 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2006-01-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nukreipti į laisvės atėmimo vietą 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2014-04-17, bausmės pabaiga: 2015-12-17.

Atsiliepimas

2014-11-11 Komisijos nutarimu Nr.1629 nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ­– BVK) 157 str. 2 d. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui pritaria.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. K., kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis V. K. prašo teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo įsitikinimu, yra visos sąlygos taikyti jam lygtinį paleidimą. Jis bausmės atlikimo metu elgėsi gerai, ryšius su šeima palaiko, laisvėje turės kur gyventi, taip pat gaus darbą. Teigia, kad teismas buvo seniai, lygtinio paleidimo sąlygas vykdė, suvokia, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, nurodo, kad ir administracijos dokumentuose pažymėta, kad jis sugeba įvertinti problemas ir jas spręsti, apie jo elgesį pataisos namuose tik teigiami atsiliepimai, dėl ko padaryta išvada, kad jis gali būti lygtinai paleistas. Nurodo, kad darbo pataisos namuose negavo, tačiau dalyvauja renginiuose bei kursuose, paskatinimų neskiria, nes nėra už ką. Atlikta bausmės dalis negali būti įvertinta per maža, nes jis atliko būtiną lygtinio paleidimo pagal įstatymą taikymui pagal paskirtos bausmės dalį - 1/3. Pasižada laikytis visų teisės normų ir nepažeidinėti įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas ir baustas nebuvo, pareiškė norą dirbti, tačiau pataisos įstaigoje įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų trūkumo, nesimokė, nes turi specialybę, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Jo nusikalstamo elgesio rizika įvertina kaip vidutinė – pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 50 balų. Pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai įvardijami ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, alkoholio vartojimas.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka.

Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistojo elgesį pataisos namuose, į tai, kad įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).

V. K. bausmę atlieka už tyčinių, pavojingų visuomenei nusikaltimų padarymą - kito asmens sužalojimą ir disponavimą šaunamaisiais ginklais. Nors jis anksčiau teistas pakankamai seniai, šio nusikaltimo metu teistumai buvo išnykę, tačiau ir su praeitais teistumais susiję aplinkybės vertintinos sprendžiant analizuojamą klausimą. Teismas jo atžvilgiu jau yra taikęs bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, padarydamas tyčinius, pavojingus nusikaltimus, kas apibūdina nuteistąjį neigiamai, kaip pavojingą visuomenei asmenį.

Nuteistasis teigia, jog jis atliko pagal įstatymą numatytą bausmės dalį, todėl teismas neteisingai nurodė, kad jis atlikęs nepakankamą bausmės dalį. Nekyla ginčo, kad nuteistasis atliko įstatyme numatytą bausmės dalį, t.y. atitiko formalųjį lygtinio paleidimo taikymo sąlygą, dėl ko Komisijoje buvo nagrinėtas jo prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. Todėl Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad neatlikta bausmės dalis dar pakankamai didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis, paskirtosios ir atliktos bausmės dalies santykis, nuteistojo asmenybės ypatumai, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad paleidus nuteistąjį V. K. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-12-10 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Rimas Švirinas