Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo įgaliotai atstovei – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z., būdamas UAB „STAK“ (toliau – Bendrovė), juridinio asmens kodas 302756693, direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie LR FM. Tokiais veiksmais buvo pažeisti VMI prie LR FM interesai ir padarytas nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu S. Z. nurodė, jog pripažįsta padarytą nusižengimą. Žinojo, kad turi atsiskaityti su valstybe, bet atsiskaitė su kitais kreditoriais, kad nesustotų gamyba. Įsiskolinimas susidarė todėl, kad dėl kelių sutarčių vykdymo sustabdymo pablogėjo įmonės finansinė padėtis. Prieš mėnesį buvo nuvykęs į VMI prie LR FM, kalbėjosi su atsakingais asmenimis, paaiškino esamą situaciją ir prašė mokestinę nepriemoką išdėstyti dalimis. Prašymą atmetė, tačiau jo per nustatytą terminą neskundė. Pažymėjo, kad sutartys nėra nutrauktos, įmonė dirbanti, vyksta veika, tačiau kai sąskaitose esančioms lėšoms taikytas areštas, nėra apyvartos. Dėl reikalavimo sumokėti mokestinę nepriemoką (nuostolius) paaiškino, kad šiai dienai reikalaujamos priteisti sumos iš karto sumokėti negalėtų. Jeigu VMI prie LR FM reiškia reikalavimą 17328,98 Eur, mano, kad minėtai sumai turėtų būti panaikintas banko sąskaitų areštas.

VMI prie LR FM įgaliota atstovė D. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teikiant pareiškimą teismui rėmėsi Bendrovės avansinėmis apyskaitomis už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., iš kurių matyti, kad buvo vykdomi atsiskaitymai su UAB „Melga“, UAB „Didma“, UAB „Lytagra“, UAB „Morita“ ir kitomis įmonėmis. Tai reiškia, kad būtent dėl kaltų Bendrovės vadovo veiksmų, Bendrovei turint lėšų, prioritetas buvo teikiamas kitiems kreditoriams, ne valstybei. Pagal 2015 m. balanse esančius duomens Bendrovė atitinka nemokios įmonės statusą. S. Z. turėtų būti paskirta (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta bauda. Be to, VMI prie LR FM turi būti pripažinta nuketėjusiuoju, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi atlyginti nuostolius, kuriems priskiria nesumokėta mokesčių sumą 2017 m. vasario 28 d., t. y. 17328,98 Eur, kadangi nurodyta suma nebuvo nei sumokta geranoriškai, nei išieškota priverstine tvarka. Šiai dienai mokestinė prievolė yra didesnė, tačiau pateikti tikslių duomenų negali. Dėl išieškojimo priverstine tvarka nurodė, jog priverstinio išieškojimo veiksmai taikomi nuo 2016 m. gruodžio 29 d., vykdant išieškojimą iš banko sąskaitų. Nurodymai išieškoti iš banko sąskaitų nebuvo įvykdyti, kadangi jose nebuvo lėšų, todėl 2017 m. vasario 3 d. priimtas sprendimas mokestinę nepriemoką išieškoti iš įmonės turto. Minėtas sprendimas neįvykdytas, tačiau šiuo metu nėra perduotas antstoliui, kadangi įmonė neturi nekilnojamojo turto, sąskaitose nėra lėšų, turi tik vieną transporto priemonę, todėl akivaizdu, kad išieškojimas yra apribotas. Jeigu išieškojimas bus perduotas antstoliui ir jeigu šioje byloje iš S. Z. bus priteista prašoma nuostolių suma, tai nebus laikoma dvigubu išieškojimu.

Iš VMI prie LR FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo matyti, kad 2017 m. vasario 28 d. pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, o S. Z. supažindintas su operatyvaus patikrinimo pavedimu ir pasirašytinai įteiktas priminimas Nr. (23.31-08) 464-165 apie pareigą sumokėti mokesčius bei surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 034936 dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Operatyvus patikrinimas baigtas 2017 m. kovo 24 d., surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23-30-08)FR1042-1986, kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei. Skola 2017 m. vasario 28 d. buvo 17328,98 Eur (b. l. 1-6).

Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, jog Bendrovės operatyvus patikrinimas pradėtas 2017 m. vasario 28 d., baigtas 2017 m. kovo 24 d. Tikrinta: piniginių lėšų judėjimas kasoje ir sąskaitose laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., atskaitingi asmenys, finansinė atsakomybė už 2015 ir 2016 metus (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, debitoriai ir kreditoriai. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. vasario 22 d. duomenimis Bendrovės skola biudžetui buvo 16037,98 Eur: 71,00 Eur už aplinkos teršimą, 257,00 Eur už gyventojų pajamų mokestį (toliau – GMP), 2,60 Eur už GPM delspinigius, 15558,77 Eur už pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), 148,61 Eur už PVM delspinigius. Pagal pateiktus kasos knygos dokumentus operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad likutis kasoje 2016 m. lapkričio 1 d. buvo 0,00 Eur. Per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. į Bendrovės kasą įnešta 62615,70 Eur, iš kasos S. Z. išmokėta 62615,70 Eur. Likutis kasoje 2017 m. vasario 28 d. buvo 0,00 Eur. L. S. Z. avansinėje apyskaitoje 2016 m. lapkričio 1 d. buvo 3900,86 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. pajamos buvo 73115,70 Eur, išlaidos už prekes ir (ar) paslauga, darbo užmokesčiui ir kt. – 73915,86 Eur. Likutis 2017 m. vasario 28 d. buvo 3101,41 Eur. AB „Swedbank“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 1 d. buvo 0,01 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. pajamos sąskaitoje buvo 31839,80 Eur, išlaidos už prekes, paslaugas, antstoliui, darbo užmokesčiui ir kt. – 31783,85 Eur. Likutis sąskaitoje 2017 m. vasario 28 d. buvo 55,96 Eur (b. l. 39-42).

Iš avansų apyskaitų Nr. 100, 101, 102, 103, 104 ir 105 matyti, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. vykdė atsiskaitymus su UAB „Stevila“, UAB „Morita“, UAB „Detalinė“, UAB „Lytagra“, UAB „Makveža“, UAB „Technikos namai“, UAB „Didma“ ir kitais juridiniais asmenimis. (b. l. 7-17).

Avanso apyskaitoje Nr. 106 nurodyta, kad Bendrovė 2017 m. vasario 28 d. darbo užmokesčiui išleido 2582,57 Eur (b. l. 18).

Avanso apyskaitoje Nr. 107 užfiksuota, kad Bendrovė 2017 m. vasario 28 d. už staklių nuomą sumokėjo 42750,00 Eur (b. l. 19).

Iš kasos išrašų matyti, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. gavo pajamų iš UAB „Galanis“, UAB „EM Logistics“, UAB „Ramundas GM“, UAB „A. P. įmonės“, UAB „Dailinta“ ir kt. (b. l. 20-23).

S. Z. 2017 m. kovo 3 d. paaiškinime, skirtame VMI prie LR FM, nurodyta, kad skolų biudžetui negali padengti tol, kol nebus teismo sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 24).

Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1496-657/2017 priėmė ieškovės UAB „C. I.“ atsisakymą nuo pareiškimo UAB „STAK“ iškelti bankroto bylą ir bylą nutraukė.

Integruotos kliento informacijos balansų išrašuose nurodyta, kad Bendrovės mokestinės prievolės, kurias sudaro mokestis už aplinkos teršimą, GMP ir PVM 2016 m. lapkričio 30 d. buvo 22902,00 Eur. Bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sumokėjusi 13872,77 Eur PVM, 2017 m. sausio 31 d. – 15575,41 Eur PVM ir GPM. 2017 m. vasario 28 d. Bendrovės skola už aplinkos taršą, PVM ir GPM buvo 17328,98 Eur, o 2017 m. kovo 29 d. – 21469,35 Eur (b. l. 30-34).

Bendrovės patikrinimas atliktas už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., todėl svarbu nustatyti, ar šiuo atveju taikomos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), ar šiuo metu galiojančios ANK nuostatos. Nusižengimas yra trunkamasis, operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyti mokesčių įstatymų reikalavimų pažeidimai, surašyta 2017 m. kovo 24 d. Būtent tada paaiškėjo, kad S. Z. nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, todėl nagrinėjant šią bylą vadovaujamasi nusižengimo paaiškėjimo dieną (baigtas nusižengimas) galiojančia įstatymine baze, t. y. ANK.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotas pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Surinktų ir aukščiau aptartų teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. UAB „STAK“ vadovas S. Z. įmonėje esančias lėšas panaudojo ne atsiskaitymui su valstybe, o išmokant pinigus tretiesiems asmenims įvairioms Bendrovės reikmėms tenkinti. Neabejotinai įrodyta, kad S. Z., žinodamas apie įmonės esamą mokestinį įsipareigojimą valstybei, kaip kreditorei, taip pat apie savo įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė turi pakankamai piniginių lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir taip visiškai likviduoti susidariusią valstybei mokestinę nepriemoką, to nedarė ir tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Todėl jam skirtina minėtame straipsnyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.

VMI prie LR FM atstovė tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog teismui pripažinus, kad S. Z. įvykdė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra pagrindas konstatuoti, kad dėl šio nusižengimo valstybė patyrė 17328,98 Eur nuostolių. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog VMI prie LR FM pareiškime nurodo, jog nusižengimo padarymas ir dėl jo likusi žala yra asmeninė S. Z. atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari Bendrovės ir S. Z. atsakomybė (b. l. 5). Tačiau tiek pareiškimu, tiek teismo posėdžio metu nuostolius prašo priteisti tik iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, bet ne solidariai iš jo ir iš Bendrovės. Pareiškime teigia, kad nustačius, jog S. Z. padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, bus įrodytos visos sąlygos (t. y. žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė) tam, kad iš jo būti priteisti dėl nusižengimo kilę nuostoliai.

Sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, visų pirma, pažymėtina tai, kad prašoma priteisti nuostolių suma, paskaičiuota 2017 m. vasario 28 d. duomenimis, yra 17328,98 Eur. Teismo posėdžio metu VMI prie LR FM įgaliota atstovė nurodė, jog nuostolių suma posėdžio dienai buvo didesnė, tačiau kokia tiksliai, įvardinti negalėjo. Iš byloje esančio balanso išrašo (b. l. 30) matyti, kad mokestinė nepriemoka 2017 m. kovo 29 d. buvo 21469,35 Eur. Teismas mano, jog patenkinus VMI prie FM prašymą priteisti administracinio nusižengimo byloje nuostolių atlyginimą, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir juridinio asmens neįtraukto į bylą teisė pateikti prieštaravimus dėl nurodytų nuostolių dydžio, juolab, kad nuostolių suma šiai dienai yra kitokia, nei nurodyta pareiškime, o tokie ginčai tarp šalių spręstini civilinio proceso tvarka.

Antra, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., šiuo metu atitinkanti ANK 120 straipsnį) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu, ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)870/2016).

Trečia, ANK 120 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pakanka nustatyti veiksmus, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimų, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių veiksmų kilo padariniai, atsirado žala. Reikalaujama suma yra mokestinė nepriemoka, tuo tarpu S. Z. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka nėra administracinio teisės pažeidimo pasekmė, ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)256/2016).

Ketvirtą, teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Ši praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Be to, vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Kaip minėta, VMI prie LR FM teigia, kad nustačius, jog S. Z. padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, bus įrodytos visos sąlygos (t. y. žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė) tam, kad iš jo būti priteisti dėl nusižengimo kilę nuostoliai. Teismas pažymi kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės – komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu. Teismas nenustatė tyčinių S. Z. veiksmų valdomos įmonės atžvilgiu. Kaip nurodė pats asmuo, jis atsiskaitė su kitais kreditoriais, o ne su VMI prie LR FM, nenorėdamas sustabdyti įmonės veiklos. Be to, įmonės pinigus naudojo išskirtinai tik būtiniausiems Bendrovės einamiesiems reikalams. Visa tai įvertinus, teismas nemato S. Z., kaip Bendrovės vadovo, tyčinių veiksmų siekiant pabloginant Bendrovės padėtį ar piktybiškai išvengiant mokesčių valstybei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog VMI prie LR FM administraciniu teisės nusižengimu galimai padarytos žalos dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, be to, nenustatyti tyčiniai S. Z. veiksmai Bendrovės atžvilgiu. Todėl siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, teismas konstatuoja, kad toks VMI prie FM reikalavimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka ir palieka VMI prie LR FM prašymą dėl nuostolių atlyginimo nenagrinėtą.

S. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo prisipažįsta padaręs nusižengimą ir dėl jo gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. S. Z. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Tačiau pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas pažeidimas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi pagal savo padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, pažeidėjo elgesį ir kt. S. Z. padarytas pažeidimas nelaikytinas piktybišku, kadangi kaip jis pats paaiškino, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nesilaikė nenorėdamas, kad sustotų gamyba. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad S. Z. būtų baustas už analogiško pobūdžio pažeidimus. Asmuo pats kreipėsi į VMI prie LR FM dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis. Byloje nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino administracinio nusižengimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad minimali ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei S. Z. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. Z. pripažinti kaltu, padarius nusižengimą, numatytą 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą dėl nuostolių priteisimo iš S. Z. palikti nenagrinėtu.

Sutinkamai su (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei administracinio nusižengimo bylos numerį, kuris yra: A6.-303-610/2017. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.