Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-17 · Byla Nr. N-444-1037-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-17
Bylos Nr.
N-444-1037-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Algirdas Taminskas, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N–1–1037/2007Procesinio sprendimo kategorija – 39.2; 37(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Taminsko, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nutarimo I. K. ir A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos komisariato viešosios policijos Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjas 2006 m. liepos 25 d. surašė A. K. ir I. K. administracinio teisės pažeidimo protokolus už tai, kad jie 2006 m. liepos 25 d., apie 17 val. 15 min., prie parduotuvės „Maxima“ pastato, esančio Vilniuje, Savanorių pr. 33, pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. Protokoluose nurodyta, kad tokiais veiksmais I. K. ir A. K. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1, 2 dalyse.

II.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, 2007 m. sausio 10 d. nutarimu konstatavo, kad I. K. bei A. K. kaltė dėl jiems inkriminuojamų pažeidimų įrodyta byloje esančiais įrodymais ir paskyrė I. K. bei A. K. administracines nuobaudas – 300 Lt baudas. Teismas nustatė, kad I. K. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis sudarė policijos pareigūnams neįmanomas sąlygas vietoje surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl prekybos taisyklių pažeidimo, atsisakė pateikti asmens dokumentus, šaukėsi aplinkinių žmonių pagalbos, priešinosi pristatomas protokolo surašymui į policijos nuovadą. A. K. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis nevykdė policijos pareigūnų žodinių reikalavimų netrukdyti I. K. pristatymui į policijos nuovadą ir fiziniais veiksmais trukdė policijos pareigūnams tai daryti.

III.

Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas vadovavosi liudytojų – policijos pareigūnų ir stažuotojų parodymais, kurie yra prieštaringi ir skiriasi nuo policijos pareigūnų rašytų tarnybinių pranešimų, neatsižvelgė į kitų liudytojų parodymus, paneigiančius policijos pareigūnų parodymus. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais jis neva trukdęs policijos pareigūnams pristatyti I. K. į policijos nuovadą, nes administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad jis mušęsis, tačiau teismas pripažino, kad šie veiksmai neįrodyti. Kai policijos pareigūnai užlaužė jo tėvui I. K. rankas ir įsodino į automobilį, jis priėjęs paklausti, kur planuoja vežti tėvą, o kai policijos pareigūnas, uždarydamas automobilio dureles, trenkęs jo motinai J. K. , sušukęs, ar jie galvoja, ką daro. Iškart po šių žodžių apeliantui buvo uždėti antrankiai ir jis pasodintas į policijos automobilį. Jokiais fiziniais veiksmais policijos pareigūnams vykdyti pareigų jis netrukdęs – tą pirmosios instancijos teisme paliudijo I. K. , J. K. , N. D., I. G. , taip pat policijos pareigūnas V. P. . Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip melagingus liudytojos J. K. parodymus apie tai, kad apeliantas policijos pareigūnams nesipriešinęs, tačiau nepasisakė dėl liudytojų N. D. ir I. G. parodymų. Nors policijos pareigūnas R. M. teigė, kad apeliantas pastūmęs vieną iš policininkų, kiti pareigūnai šių aplinkybių negalėjo patvirtinti. Stažuotoja A. R. paliudijo, kad fizinės jėgos prieš pareigūnus panaudota nebuvo, stažuotojas D. T. – kad apeliantas trukdęs policijos pareigūnams atlikti tarnybines pareigas, tačiau negalėjo konkretizuoti, kokiais veiksmais pasireiškė trukdymas. Apelianto nenoras būti sulaikomam ir pristatytam į policijos nuovadą bei aiškinimasis, kodėl policijos pareigūnai sulaikė jo tėvą, pirmosios instancijos teismo neturėjo būti vertinamas kaip pasipriešinimas policijos pareigūnui ar jo nurodymų nevykdymas;

2. Esant akivaizdiems prieštaravimams tarp policijos pareigūnų parodymų, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis visuotinai pripažintais principais ir šiuos neaiškumus aiškinti kaltinamojo naudai, tačiau to nepadarė;

3. Administracinio teisės pažeidimo protokolas apeliantui surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio, kuriame nustatyta, jog protokole turi būti tiksliai nurodyta pažeidimo esmė, reikalavimus. Iš protokolo turinio neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais apeliantas trukdęs policijos pareigūnams atlikti pareigas, kokių ir kieno reikalavimų jis nevykdęs. Tokiu pažeidimu buvo pažeista apelianto teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

IV.

Apeliaciniu skundu I. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas vadovavosi liudytojų – policijos pareigūnų ir stažuotojų parodymais, kurie yra prieštaringi ir skiriasi nuo policijos pareigūnų rašytų tarnybinių pranešimų, neatsižvelgė į kitų liudytojų parodymus, paneigiančius policijos pareigūnų parodymus. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas trukdęs policijos pareigūnams vietoje surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei policijos pareigūnas R. M. , nei stažuotojai A. R. ir D. T. neparodė, kad pareigūnas R. M. ketino surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą vietoje. R. M. paliudijo, kad apeliantui pranešęs, jog jis esąs sulaikytas ir bus pristatytas į policijos nuovadą. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar R. M. turėjo įgaliojimus tokį protokolą surašyti;

2. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantas atsisakęs pateikti pareigūnams asmens dokumentus, paneigia byloje esantys įrodymai. Policijos pareigūnas R. M. teisme paaiškino, kad paprašius asmens dokumento apeliantas iš pradžių atsisakęs jį duoti, vėliau davęs pensininko pažymėjimą. Tą pati patvirtino ir stažuotojai A. R. bei D. T. , liudytojas N. D. . Po pirmojo R. M. prašymo pateikti dokumentus apeliantas jų nepateikęs, nes pareigūnas nekonkretizavo, kokius dokumentus – asmens ar automobilio, reikia pateikti, be to, iškart apeliantą apkaltino neteisėta prekyba daržovėmis, neprisistatęs iškart pareikalavo pateikti asmens dokumentus, dėl ko apeliantas buvo labai susijaudinęs;

3. Apeliantas turėjęs teisę sužinoti, dėl kokios priežasties yra sulaikomas, todėl reikalavęs iš policijos pareigūnų paaiškinti sulaikymo priežastis, bei aiškinęs, kad jokios prekybos nevykdė. Neaišku, kaip garsus apelianto kalbejimas galėjęs kliudyti pareigūnui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą;

4. Pristatomas į policijos nuovadą apeliantas pareigūnams nesipriešinęs. Tą pirmosios instancijos teisme patvirtino A. K. , J. K. , N. D. , I. G. . Pareigūnas O. Z. teisme paliudijo, kad „vyresnysis pažeidėjas pirmą kartą į automobilį sėdo savo noru“, o R. M. – kad nors apeliantas nelabai norėjęs sėsti į automobilį, aktyvaus pasipriešinimo nebuvo. Apelianto nenoras būti sulaikomam ir pristatytam į policijos nuovadą bei aiškinimasis, kodėl policijos pareigūnai jį sulaiko, pirmosios instancijos teismo neturėjo būti vertinamas kaip pasipriešinimas policijos pareigūnui ar jo nurodymų nevykdymas;

5. Administracinio teisės pažeidimo protokolas apeliantui surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio, kuriame nustatyta, jog protokole turi būti tiksliai nurodyta pažeidimo esmė, reikalavimus. Iš protokolo turinio neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais apeliantas trukdęs policijos pareigūnams atlikti pareigas, kokių ir kieno reikalavimų jis nevykdęs. Tokiu pažeidimu buvo pažeista apelianto teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

ATPK 260 straipsnis nustato reikalavimus administracinio teisės pažeidimo protokolui. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti aiškiai nurodyta pažeidimo esmė. Tinkamas pažeidimo esmės nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole yra ypač svarbus ne tik administracinio teisės pažeidimo bylą ar skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjančiai institucijai, kadangi apibrėžia įrodinėjimo dalyką byloje, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kadangi tik aiškiai žinodamas, kuo yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Aiškus pažeidimo esmės nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole yra ypač svarbus tais atvejais, kai atsakomybę už konkretų pažeidimą numatančios ATPK normos dispozicija yra abstraktaus pobūdžio, aiškiai neįvardijanti konkretaus pažeidimo objektyviųjų požymių.

Apeliantams nurodytoje byloje administracinės nuobaudos paskirtos už pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymą. ATPK 187 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasipriešinimą policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, ATPK 187 straipsnio 2 dalis – už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Šių normų dispozicijos konkrečiai neišvardija veiksmų ar neveikimo, kurie turėtų būti vertinami kaip atitinkamai pasipriešinimas pareigūnui ar jo teisėto reikalavimo nevykdymas, todėl yra ypač svarbu, kad konkretūs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai (neveikimas), esantys pagrindu patraukti šį asmenį administracinėn atsakomybėn, būtų aiškiai įvardyti administracinio teisės pažeidimo protokole. To nepadarius, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu aiškiai neįmanoma apibrėžti įrodinėjimo dalyko, pažeidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo jam pareikšto kaltinimo.

A. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 2, t. II) jo padarytų pažeidimų esmė apibūdinama taip: „keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų atžvilgiu, aktyviais veiksmais trukdė vykdyti pareigas, puolė muštis, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų“. I. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jo padarytų pažeidimų esmė apibūdinama taip: „keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų atžvilgiu, stumdėsi, nevykdė teisėtų reikalavimų, aktyviais veiksmais priešinosi, norėdamas išvengti sulaikymo“ (b.l. 2, t. I). Apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma, kad iš paminėtų teiginių negalima daryti nedviprasmiškos išvados apie tai, kokie konkrečiai apeliantų veiksmai buvo pagrindu protokolui surašyti: kokių policijos pareigūnų reikalavimų apeliantai nevykdė, ir kokiais konkrečiai aktyviais veiksmais trukdė policijos pareigūnams vykdyti pareigas.

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino neįrodytomis aplinkybes, kad apeliantai būtų mušesi ar įžeidę policijos pareigūnų garbę ir orumą žodžiu, ir šioje dalyje bylą nutraukė (b.l. 55, t. II). Ši pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundžiama nebuvo. Kiti apeliantų veiksmai (neveikimas), buvę pagrindu surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, protokoluose nėra įvardinti. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. ir I. K. administracinio teisės pažeidimo bylos visapusiškas negrinėjimas teisme nėra galimas nesant galimybės aiškiai nustatyti kaltinimo apimties ir turinio. Todėl pirmosios instancijos teismo 2007 m. sausio 10 d. nutarimas dalyje dėl administracinių nuobaudų I. K. bei A. K. paskyrimo naikintinas, o byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui iš naujo surašyti, aiškiai įvardijant I. K. bei A. K. inkriminuojamų pažeidimų esmę, t.y. aiškiai nurodant, kokie konkrečiai nurodytų asmenų veiksmai (neveikimas) sudaro pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, ir kokie – pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo žodžiu ir trukdymo atlikti pareigas mušantis, bei įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarimui šioje dalyje, nurodyti apeliantų veiksmai iš naujo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą protokole negali būti įvardijami kaip pagrindas patraukti juos administracinėn atsakomybėn.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

I. K. ir A. K. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nutarimo dalį, kuria I. K. ir A. K. paskirtos administracinės nuobaudos už pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymą ir šioje dalyje grąžinti bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui iš naujo surašyti. Likusią Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Algirdas TaminskasVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius