Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. R. (A. R.), jo atstovui advokato padėjėjui Augustinui Vaičiūnui, 2008 m. birželio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. (A. R.) skundą dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-04-24 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto 3-ojo policijos komisariato Apylinkės inspektorių veiklos grupės pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. R., dirbantis (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, 2008 m. kovo 16 d. apie 12.15 val., vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, adresu Taikos pr. 61, Klaipėdoje, savavališkai paėmė griežtos atskaitomybės blankus, kuriuose iniciatyvinė grupė, vadovaujama O. J., rinko piliečių parašus prieš nacionalinio investuotojo „LEO LT“ įsteigimą. Tokiais savo veiksmais A. R. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas advokato padėjėjas Augustinas Vaičiūnas prašo skundą patenkinti, remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Nukentėjusieji – O. J., A. R. ir R. R., tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 38), į teismo posėdį neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios nukentėjusiųjų atsiliepimai į skundą nepateikti. Taip pat negauti prašymai bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijų atstovams bei nukentėjusiesiems nedalyvaujant.

Konstatuojama.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadarant esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, vykdymą. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinė dispozicija nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl įstatymų nustatytos tvarkos reikalavimų laikymasis yra reglamentuotas kituose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2008 m. vasario 29 d. sprendimas Nr. 7 patvirtina, jog Vyriausiojoje rinkimų komisijoje buvo įregistruota piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinė grupė piliečių įstatymų leidybos iniciatyvai dėl reikalavimo priimti Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą, kurios nariais inter alia yra O. J., A. R. ir R. R. (b.l. 36, 49).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad iniciatyvinės grupės nariai O. J., A. R. ir R. R. 2008 m. kovo 16 d. prie prekybos centro „Akropolis“ pagrindinio įėjimo rinko piliečių parašus dėl Atominės elektrinės įstatymo, įteisinančio nacionalinio investuotojo „LEO LT“ įsteigimą, pripažinimo negaliojančiu.

A. R. suformuluotas kaltinimas dėl savavališkai paimtų griežtos atskaitomybės blankų nurodant, kad atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 188 straipsnyje.

A. R. pripažįsta paėmęs parašų rinkimo lapus, tačiau mano, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia (b.l. 57-58), jog lapus paėmęs, siekdamas išsiaiškinti, ar nėra daromas teisės pažeidimas, ar iniciatyvinės grupės nariai turi leidimą iš prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ administracijos akcijai vykdyti, o nurodymą paimti parašų rinkimo lapus gavęs iš dispečerio T. S. Tokias pačias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas apsaugos darbuotojas V. L. (b.l. 59-60). Analogiškos aplinkybės nurodytos apsaugos darbuotojų A. R., R. K., V. L. ir A. S. rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 24-28). Liudytojas R. A. (policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą) parodė (b.l. 59), kad prie prekybos centro „Akropolis“ policijos pareigūnai atvyko pagal Vyriausiojo policijos komisariato budėtojo nurodymą. Akcijos organizatoriai paaiškino, jog apsaugos darbuotojai paėmė parašų rinkimo lapus ir jų negrąžina. Parašų rinkimo lapai buvo rasti apsaugos patalpose ir grąžinti akcijos organizatoriams.

Iniciatyvinės grupės piliečių įstatymų leidybos iniciatyvai įgyvendinti narys A. R. 2008 m. kovo 16 d. 3-jam policijos komisariatui pateiktame pareiškime (b.l. 22) nurodė, jog apsaugos darbuotojai paėmė ir sugadino du parašų rinkimo lapus, kuriuose buvo pasirašiusių piliečių asmens duomenys. Policijos pareigūnams pareikalavus, vienas lapas buvo grąžintas. Tas pačias faktines aplinkybes 2008 m. kovo 17 d. paaiškinime (b.l. 23) nurodė O. J.

Faktinę aplinkybę, jog ne visi piliečių parašų rinkimo lapai grąžinti, patvirtina ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2008 m. birželio 3 d. raštas Nr. 2-144(1.4.), kuriame nurodoma, jog 2008 m. kovo 6 d. iniciatyvinės grupės koordinatoriui A. R. išduota 1 360 vienetų piliečių parašų rinkimo lapų. Negrąžinti 259 vienetai piliečių parašų rinkimo lapų. Iniciatyvinės grupės koordinatorius Vyriausiąją rinkimų komisiją informavo žodžiu, kad dėl suplėšytų parašų rinkimo lapų yra kreipęsis į policiją, o šiuos lapus saugo pats.

ATPK 188 straipsnyje numatytu pažeidimu, kurio padarymu kaltinamas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, yra kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Būtent valdymo tvarka yra pirminis ir pagrindinis pažeidimo sudėties objektas. Sprendžiant dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 188 straipsnį, būtina nustatyti, ar, kilus ginčui dėl teisės, tokios teisės įgyvendinimas savavališkas, ar įgyvendinant ją buvo laikytasi įstatymu nustatytos tvarkos.

Griežtos atskaitomybės blankų – iniciatyvinės grupės koordinatoriui A. R. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2008 m. gegužės 6 d. išduotų piliečių parašų rinkimo lapų – savavališkas paėmimas ir jų negrąžinimas tol, kol to pareikalavo policijos pareigūnai, leidžia daryti prielaidas, kad šie veiksmai atlikti savavališkai.

Nors Klaipėdos miesto 3-ojo policijos komisariato pareigūnės, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybiniame pranešime (b.l. 29) nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai trukdė rinkti parašus bei atėmė griežtos atskaitomybės blankus, taip padarydami pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nesuformuluotas kaltinimas dėl trukdymo rinkti piliečių parašus. T.y. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui formuluojant kaltinimą nenurodyta, kokie neigiami padariniai sukelti jo veiksmais, bei nenurodyta, kokią įstatymų nustatytą tvarką A. R. pažeidė.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, fiksuojami nustatyti įrodymai. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Protokole nurodytas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją nustatyta administracinė atsakomybė. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-1754/2007).

Nurodytų teisės aktų reikalavimų nagrinėjant šią bylą nebuvo laikomasi. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 20-21), A. R. suformuluotas kaltinimas dėl savavališkai paimtų griežtos atskaitomybės blankų nurodant, kad atsakomybė už šį pažeidimą iškyla pagal ATPK 188 straipsnį. Tačiau ginčijamu nutarimu administracinė nuobauda jam paskirta ne tik už savavališkai paimtus griežtos atskaitomybės blankus, bet ir už sutrukdymą rinkti parašus, nurodant, kad A. R. pažeidė ATPK 188 straipsnį bei Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 10 straipsnį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra kaltinimo dėl Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo pažeidimo, todėl Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, išplėtė kaltinimo ribas.

Pažymėtina, jog skundžiamą nutarimą priėmė neteisėtos sudėties subjektas. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sudėtis patvirtinta 2007 m. gegužės 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-183. Ją sudaro 6 komisijos nariai. Priimant skundžiamą nutarimą, komisijos posėdyje dalyvavo tik 2 komisijos nariai: M. P. (komisijos pirmininko pavaduotojas, tuo metu ėjęs komisijos pirmininko pareigas) ir L. K. (komisijos atsakingoji sekretorė) (b.l. 18). ATPK 219 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog Administracinės komisijos turi teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė jų narių. Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą, posėdyje dalyvavo mažiau kaip pusė jos narių, todėl nutarimą priimantis subjektas buvo neteisėtos sudėties. Šis pažeidimas laikytinas esminiu, sudarančiu teisinį pagrindą nutarimui naikinti. Priimant nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, būtina užtikrinti kolegialaus organo posėdžio teisėtumą.

Siekiant geriau apsaugoti nukentėjusiųjų teises bei jų teisėtus interesus, įstatymas konkrečiai apibrėžia nukentėjusiojo asmens sąvoką, jo teisinę procesinę padėtį byloje ir leidžia jam būti aktyviu procesinės veiklos dalyviu. Pagal ATPK 273 straipsnį – nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Nukentėjusysis kaip administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos dalyvis atsiranda tada, kai iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla. Paprastai tokiu asmeniu jis pripažįstamas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. ATPK 260 straipsnis numato, kad protokole nurodomi nukentėjusiojo duomenys bei padarytos žalos (moralinės, fizinės, materialinės) pobūdis. Nukentėjusysis turi teisę (ATPK 273, 279, 288 straipsniai): 1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti ją nagrinėjant; 3) duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus; 4) nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato pagalba; 5) prašyti, kad jam būtų įteiktas nutarimo nuorašas; 6) apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

A. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyti nukentėjusieji, taip pažeidžiant ATPK 260 straipsnio nuostatą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio bei nukentėjusiųjų teisių.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, bylą grąžina protokolą surašiusiai Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nutarimas naikintinas ir byla grąžinama Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina tinkamai suformuluoti kaltinimą bei pagrįsti jį faktiniais duomenimis, nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei nukentėjusiųjų teisių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. nutarimą, kuriuo A. R. (A. R.) pagal ATPK 188 straipsnį paskirtas įspėjimas, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos miesto 3-ajam policijos komisariatui.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.