Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2023-12-26 Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2024-01-08 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026-01-08. Pareiškėjas 2024-01-27 atvyko į šalį.

Ginčijamame sprendime nurodyta: „<...>Duomenys apie asmenį buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad išdavus leidimą laikinai gyventi asmuo Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2024-02-15 iki 2024-02-26 ir asmeniui buvo išmokėta 665,48 Eur dydžio atleidimo išmoka. Jokiose kitose Lietuvos įmonėse asmuo šiuo metu nedirba<...> Taip pat nustatyta, kad asmuo kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis gaunamas iš bendrovės sudarantis 1386,84 Eur. Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA2. Kadangi darbo sutartis su asmeniu nutraukta, asmuo negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje <...>.

Nurodo, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas sudarius darbo sutartį su UAB „Transimeksa“ dėl darbo joje tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju. Su bendrove buvo susitarta, kad pareiškėjui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį ir komandiruotpinigiai. Taigi pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatų pagrindu ir dirbti UAB „Transimeksa“. Tačiau atvykus į UAB „Transimeksa“, jam buvo pareikšta, kad darbo nėra, dėl šios priežasties pareiškėjas pradėjo ieškoti kito darbdavio.

Pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką su tikslu dirbti UAB „Transimeksa“ ne dėl savo kaltės bendrovėje dirbo tik 11 dienų ir ne dėl jo kaltės su juo buvo nutraukta darbo sutartis, todėl ne dėl savo kaltės sutarto darbo užmokesčio iš bendrovės negavo. Tačiau jis turėjo savo asmeninių lėšų pragyvenimui savo banko sąskaitoje. Bendrovė pareiškėjo dėl darbo sutarties nutraukimo neinformavo, todėl pareiškėjas šį ginčą planuoja spręsti Darbo kodekso nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamas sprendimas turi labai neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes jam įsigaliojus, jis turės išvykti iš šalies, tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys jam žalą. Priimdamas skundžiamą sprendimą, atsakovas, neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė, kad pareiškėjas nedirbo UAB „Transimeksa“ ne dėl savo kaltės.

2024-02-27 Bendrovė Migracijos departamentui pateikė pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis (duomenys neskelbtini), kuriame nurodo, kad 2024-02-26 darbo sutartis su užsieniečiu nutraukta.

Migracijos departamentas ,vykdydamas užsieniečių kontrolę , patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad užsienietis į Bendrovę buvo įdarbintas nuo 2024-02-15 iki 2024-02-26 ir asmeniui 2024 m. vasario mėn. buvo išmokėta 665,98 Eur dydžio atleidimo išmoka. Jokiose kitose Lietuvos įmonėse asmuo šiuo metu nedirba, be to, jis nuo 2024-02-05 vykdo individualią veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad 2024-02-26 darbo sutartis su užsieniečiu nutraukta, jokiose kitose Lietuvos įmonėse asmuo šiuo metu nedirba, konstatuotina, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Be to, Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, informacijos Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nutraukta darbo sutartis su asmeniu.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu. Vadovaujantis jo ir darbdavio pateiktais dokumentais buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, t. y. pareiškėjo tikslas darbas Lietuvoje, o darbdavys įsipareigoja, kad jis bus įdarbinta ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Tačiau atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, asmuo dirbo tik nuo 2024-02-15 iki 2024-02-26 ir asmeniui 2024 m. vasario mėn. buvo išmokėta 665,98 Eur dydžio atleidimo išmoka. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir nurodydamas, kad ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Nurodo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas darbo atlyginimo negavo, o jam buvo išmokėta 665,98 Eur dydžio atleidimo išmoka, nes 2024-02-26 nutraukta darbo sutartis. Pažymi, kad užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui buvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ir jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Darbdavys tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėjo atvykimo tikslas - ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, jo (jos) profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam (jai) nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas. Darbdavys įsipareigojo įdarbinti užsienietį (-ę) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas savo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis darbo užmokestis. Jokių kitų pajamų, reikalingų pragyvenimui Lietuvoje pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas nepateikia duomenų apie gaunamas pajamas, kurios patvirtintų, jog visais mėnesiais yra pakankamos, o tuo labiau reguliarios. Pažymi, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Iš to seka, kad pareiškėjas negauna pakankamai ir reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi išduodamas konkrečiam darbui ir konkrečiam darbdaviui. Būtent pareiškėjui numatyta pareiga informuoti apie pasikeitusias aplinkybes (užsienietis atleidžiamas iš darbo), kuri įtvirtinta jo teiktame prašyme. Atlikus tyrimą paaiškėjo faktas, kad pareiškėjas dirbo tik 11 dienų, gavo tik išmoką, o ne atlyginimą nurodytą tiek prašyme, tiek ir tarpininkavimo rašte, nepateikė nei Migracijos departamentui, nei teismui, kad jis gauna pakankamas, o tuo labiau reguliarias pajamas. Be to, su užsieniečių buvo nutraukta darbo sutartis, tačiau jis apie tai neinformavo Migracijos departamento ir skunde minėto fakto neginčija.

Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas vadovavosi tuo metu turimais duomenimis iš valstybinės institucijos (Sodra).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 24S126047, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamas atsakovo 2024 m. gegužės 21 d. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais bei 50 straipsnio 1 d. 6 p.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA (skundžiamo sprendimo priėmimo metu – 924 Eur).

2023-11-07 pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d.2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), kuriame jis nurodė, kad ketina dirbti Bendrovėje (UAB „Transimeksa“) vairuotoju ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvoje bus darbo užmokestis (prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodyta 1386,84 Eur).

UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu ketina dirbti pagal UTPĮ 44 str. nuostatas.

Migracijos departamentas 2023-12-26 priėmė sprendimą Nr.23S233530 išduoti leidimą laikinai gyventi 2 metams. 2024-01-08 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026-01-08. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatyta, kad išdavus leidimą laikinai gyventi asmuo Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2024-02-15 iki 2024-02-26 ir jam 2024 m. vasario mėn. buvo išmokėta 665,98 Eur dydžio atleidimo išmoka. Jokiose kitose Lietuvos įmonėse pareiškėjas nedirba, nuo 2024-02-05 vykdo individualią veiklą. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1386,84 Eur. Pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Darbo sutartis su pareiškėju nutraukta, jis negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad asmuo neturi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje bei su pareiškėju nutraukta darbo sutartis.

Pareiškėjui anksčiau nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, jam nebuvo išduota nacionalinė viza , nėra duomenų apie pareiškėjo darbą Lietuvoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (LVAT 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).

UTPĮ 50 str. nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai. UTPĮ 35 str. 1 d. 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal UTPĮ 35 str. 1 d. 5 p. - jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. UTPĮ 50 str. 1 d. 6p. numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. bei 6p. numatyti pagrindai, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi yra pagrįstai panaikintas ginčijamu Sprendimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, todėl egzistavo pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi, numatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, ir Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 6 punktu , turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 24S126047 neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 70 straipsnio 11 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo N. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.