- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-20
- Bylos Nr.
- N-444-49-10
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarties V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
VĮ Panevėžio miškų urėdijos Miško apsaugos inžinieriaus 2008 m. spalio 8 d. nutarimu V. S. nubaustas 3000 Lt bauda už tai, kad 2008 m. rugsėjo 30 d., apie 19.40 val., VĮ Panevėžio miškų urėdijos, Naujamiesčio girininkijos profesionalios medžioklės plotuose, kelyje Naujamiestis – Upytė, kartu su S. S., iš automobilio „Renault Megane“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šovė iš dvivamzdžio lygiavamzdžio šautuvo į prie kelio stovinčius šernus. Reikalingi medžioklės dokumentai ir leidimai laikyti automobilyje rastam dvivamzdžiui šautuvui nebuvo pateikti. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-255 (toliau – ir Taisyklės) 60.1, 60.2, 60.3, 76.1 ir 76.3 punktų reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. skundu Panevėžio apygardos administracinio teismo prašė VĮ Panevėžio miškų urėdijos Miško apsaugos inžinieriaus 2008 m. spalio 8 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Pažeidėjo manymu, jis nubaustas nepagrįstai. Nurodė, kad su S. S. važiavo jo automobiliu, šautuvą turėjo ir pro langą šaudė S. S.. V. S. pažymėjo, kad automobiliu važiavo tik kaip keleivis, medžioklėje nedalyvavo ir nesiruošė dalyvauti.
Atsiliepimas
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija VĮ Panevėžio miškų urėdija (toliau – ir Institucija) atsiliepimu prašė V. S. skundą atmesti ir VĮ Panevėžio miškų urėdijos Miško apsaugos inžinieriaus 2008 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi nutarė V. S. skundo netenkinti ir palikti VĮ Panevėžio miškų urėdijos Miško apsaugos inžinieriaus 2008 m. spalio 8 d. nutarimą nepakeistą. Teismas konstatavo, kad V. S. padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, K. A., A. R., A. A., V. P., S. S. paaiškinimai. Teismas nurodė, kad V. S. žinojo ir suvokė apie būsimą neteisėtą medžioklę. Šias aplinkybes patvirtino paties V. S. paaiškinimas, kad jis važiuodamas S. S. automobiliu, žinojo, kad S. S. turi medžioklinį ginklą, kuris buvo automobilio salone. Pažymėjo, kad V. S. taip pat žinojo, kad S. S. nėra medžiotojas, tačiau nesistengė sutrukdyti jam šaudyti į šernus, o atvirkščiai, kadangi S. S. šaudė pro keleivio langą, V. S. sėdėdamas keleivio kėdėje atsilošė taip, kad netrukdytų šauti. Be to, teismas V. S. iškeltą versiją, kad jis apie medžioklę nieko nežinojo ir važiavo į (duomenys neskelbtini) tik paimti automobiliui detalės, vertino kritiškai, kadangi V. S. negalėjo tiksliai nurodyti, pas kokį asmenį važiavo, be to, minėtą versiją pažeidėjas iškėlė tik teismo posėdžio metu.
III.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. apeliaciniu skundu prašo VĮ Panevėžio miškų urėdijos Miško apsaugos inžinieriaus 2008 m. spalio 8 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, jis nubaustas nepagrįstai. Pažymi, kad su S. S. jo automobiliu vyko tik kaip keleivis, dvivamzdį lygiavamzdį šautuvą turėjo ir šaudė S. S., todėl tik jo veiksmus galima kvalifikuoti kaip medžiojimą.
Atsiliepimas
VĮ Panevėžio miškų urėdija atsiliepimu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o V. S. apeliacinį skundą atmesti. Institucijos įsitikinimu, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis ir VĮ Panevėžio miškų urėdijos Miško apsaugos inžinieriaus 2008 m. spalio 8 d. nutarimas yra teisėti ir pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.1, 60.2, 60.3, 76.1, 76.3 punktų pažeidimus.
Taisyklių 60.1 punktas draudžia būti medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais arba palaidais šunimis, vienam ar keliems asmenims, neturintiems teisės medžioti, 60.2 punktas draudžia būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu, kitais medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais ar palaidais šunimis, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų, 60.3 punktas draudžia medžioti svetimuose medžioklės plotuose. V. S. padarė šiurkščius minėtų taisyklių pažeidimus, nes medžiojo neturėdamas teisės tai daryti (Taisyklių 76.1 punktas) ir neteisėtai medžiojo medžioklės plotuose, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (Taisyklių 76.3 punktas).
ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais, užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo 1 iki 3 metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo 2000 iki 4000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Panevėžio apygardos administracinis teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojus, kurių parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Be to, S. S. parodymai taip pat pagrįstai buvo vertinami kritiškai, nes tarp apelianto ir jo yra susiklostę draugiški santykiai, todėl pastarasis gali būti suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas V. S. kaltu pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.