Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2002-10-17 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktus ir nuteistas 20 metų laisvės atėmimu su viso turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2003-09-01 nuosprendžiu 2002-10-17 nuosprendis pakeistas – veika perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą ir R. P. skirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė, turto konfiskavimas panaikintas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2002-01-16, pabaiga – 2019-01-16.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. P. skundą dėl Komisijos 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 64-PR-139 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pasitaisė ir gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis R. P. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį, prašo ją ir Komisijos nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde R. P., kad teismas, priimdamas sprendimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, padarė esminius pažeidimus, nes neatsižvelgė į tai, kad jis yra dalyvavęs ir dalyvauja visose socialinėse programose, visuomeninėje veikloje, yra sukūręs šeimą, baigė vidurinę mokyklą, įgijo siuvėjo specialybę, byloje taip pat yra pažyma, patvirtinanti, kad paleistas lygtinai jis turės galimybę įsidarbinti. Skunde nuteistasis pažymi ir tai, kad jo sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini) socialinių ryšių su nuteistaisiais pirmininkė ir ji bus atsakinga už jo, kaip probuojamo asmens, resocializaciją.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Prokurorės atsiliepime taip pat pritariama Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam.

Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įstatymas teismą įpareigoja atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą ir nužudė du žmones. Nuteistasis pripažįsta, kad laisvėje vartodavo narkotines medžiagas, tačiau priklausomybę neigia. Pataisos įstaigoje nebuvo užfiksuota narkotinių medžiagų vartojimo atvejų, tačiau jis vieną kartą buvo baustas už alkoholio vartojimą (2013-07-08), be šio pažeidimo buvo dar du kartus baustas už nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidimus (nuobaudos negalioja). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu vertinama kaip žema, tačiau vis dar išlieka vidutinė smurtinių nusikaltimų padarymo rizika ir šią riziką didina jau minėtos nuteistojo problemos, susijusios su psichotropinių medžiagų vartojimu.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes dėl R. P. elgesio bausmės atlikimo metu ir jo pavojingumo, taip pat įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, paskirtos bausmės dydį ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą, sutinka su Komisijos ir apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis – 4 metai 1 mėnuo 28 dienos, dar didelė. Apygardos teismas teigiamai vertina R. P. skunde nurodytas aplinkybes dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose, visuomeninėje veikloje, įgytos specialybės ir galimybės įsidarbinti laisvėje, tačiau šios aplinkybės nepaneigia Komisijos ir teismo padarytos pagrįstos išvados, kad nuteistasis dar nepatyrė reikiamos trukmės suvaržymų ir šiuo metu pritaikius jam lygtinį paleidimą, nebūtų pasiekti bausmės ir probacijos tikslai. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas yra tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas ne nuosprendžio paskelbimu, tačiau tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtų veikų.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartis teisėta ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.