Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1146-1109/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
1-1146-1109/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41061-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
D. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1146-1109/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41061-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.3.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.15.3.3.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui,kaltinamajam D. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, teistas:

1) 2011 m. gegužės 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, nuteistąjį įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 dienoms bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą 304 litus iki 2011 m. gruodžio 31 d. 2012 m. rugsėjo 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

2) 2013 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

3) 2015 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – dvi paros, 1 sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms;

4) 2018 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – laivės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 4 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, turto konfiskavimas – automobilio „AUDI 80“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 604 eurus, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I Nusikalstamų veikų aplinkybės

D. Č. įvykdė plėšimą: laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. rugsėjo 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais panaudojant nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu fizinį smurtą – suduodant nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip keturis, iš kurių ne mažiau kaip vieną sudavė D. Č., bei įspiriant nenustatytą skaičių spyrių, tačiau ne mažiau kaip tris, į įvairias kūno vietas, tuo padarant kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimą dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimą viršugalvio dešinėje, nubrozdinimą už kairės ausies, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą liemens kairėje, nubrozdinimus dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimus kairės alkūnės srityje, kraujosruvą kairėje blauzdoje, sukėlė nukentėjusiajam G. S. nežymų sveikatos sutrikdymą bei iš kelnių kišenės pagrobė grynuosius pinigus – 100 eurų, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2610“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Tele2“ SIM kortele – bendros 10 eurų vertės, 4 raktų ryšulį – bendros 23 eurų vertės, piniginę – 5 eurų vertės, kurioje buvo grynieji pinigai – 3 eurai, viešojo transporto bilietas – 5 eurų vertės, asmens tapatybės kortelė, išduota G. S. vardu, neturinti materialinės vertės, ir tuo padarė nukentėjusiajam G. S. 146 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais D. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. Č. įvykdė vagystę, įsibraunant į gyvenamąją patalpą: 2019 m. rugsėjo 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais atsirakino iš nukentėjusiojo G. S. paimtais buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktais duris ir, taip patekę į jo vidų, nuo stalo paėmė nukentėjusiajam G. S. priklausančius daiktus – televizorių „TCL 40DD420x1“ 239,90 eurų vertės, radijo imtuvą 17 eurų vertės. Tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam G. S. priklausantį turtą bendros 256,90 eurų vertės.

Šiais veiksmais D. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

II Įrodymai

Kaltinamasis D. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kaltinime nurodytą dieną buvo susitikęs su G. S. išgerti alaus. Iš pradžių alų gėrė pas kaltinamąjį namuose, po to nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), toliau vartojo alų. Ten sutiko mažai pažįstamą asmenį, vardu T., lauke kartu gėrė alų, po to apsistumdė, susimušė, apsispardė. Jis trenkė porą kartų G. S., T. irgi trenkė ne mažiau vieną kartą, G. S. pargriuvo, tada T. iškraustė kišenes, paėmė raktus, piniginę, pinigus. T. jam davė 30 eurų ir sakė „parodyk kur gyvena“, „važiuojam pas jį“. Į nukentėjusiojo namus nuvyko taksi 1424. Jis parodė, kur gyveno nukentėjusysis. Į butą pirmas įėjo T., o jis iš paskos. Butą atsirakino su G. S. raktais. T. paėmė televizorių ir magnetofoną ir abu pasišalino. Nepamena, ar užrakino buto duris. Išvyko tuo pačiu taksi automobiliu, kuriuo atvažiavo, nes šis laukė. Taksi jį išleido prie namų (duomenys neskelbtini), o T. išvažiavo. Daugiau jo nebuvo sutikęs. Visų įvykio aplinkybių gerai šiuo metu nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 9–13, 34–36), kaltinamasis patvirtino, kad sutikę bare „(duomenys neskelbtini)“ T. ir dar nusipirkę alaus kartu su nukentėjusiuoju ir T. išėjo iš baro, lauke gėrė alų, po to visi ėjo link kaltinamojo namų. Beveik priėjus prie jo namo, T. vieną kartą kumščiu sudavė G. į veidą. Šie tarpusavyje susiginčijo. Tada jis delnu sudavė G. į veido sritį. T. vėl smūgiavo G. tiek į veido, tiek ir į kitas sritis. G. pargriuvus, T. dar sudavė kumščiais ir du kartus įspyrė nukentėjusiajam, tada iškraustė nukentėjusiojo kišenes ir ištraukė daiktus. Jis, kaltinamasi, matė tik raktus ir pinigus. Pats jis kišenių nekraustė. T. jam davė 30 eurų, kuriuos jis įsidėjo į kišenę. Palikę G. gulintį, kartu su T. nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, gėrė alų. Tada T. pasiūlė nuvykti pas G. į namus, paprašė jo, kad parodytų, kur gyvena nukentėjusysis. T. iškviestu taksi jie nuvyko į G. namus, adresu (duomenys neskelbtini). Adresą nurodė jis (kaltinamasis). T. turimais raktais atrakino buto duris ir jie užėjo į butą. T. paėmė televizorių bei radijo imtuvą, kartu išėjo iš buto ir išvyko tuo pačiu taksi, kuris laukė. Nepamena, ar butą užrakino. Taksi jį parvežė namo.

Kaltinamasis taip pat parodė, kad nežino, kodėl įvyko muštynės. Pripažįsta, kad sudavė smūgius G. S.. Suprato, kad G. jau negalėjo priešintis, kai nugriuvo ant žemės po smūgių ir dėl girtumo. Suprato, kad iškraustę kišenes, paėmę daiktus, įvykdė plėšimą. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Šiuo metu su G. alkoholio kartu nevartoja, nebendrauja, tik telefonu buvo susisiekęs dėl žalos atlyginimo. Pats alkoholį vartoja dažnai. Dėl to prieš porą mėnesių kilo incidentas su drauge – būdamas neblaivus apsistumdė. Nežino, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su drauge susitaikė, kartu gyvena. Užsidirbęs pinigų, žada užsikoduoti nuo alkoholio. Psichologė probacijoje patarė nuvažiuoti, užsikoduoti. Jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo alkoholio vartojimas. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs, būtų gynęs G.. Su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo. Suma nurodyta mažesnė, nes nei vienas neprisiminė tikslios sumos. Sutinka atlyginti likusį skirtumą nuo pareikšto civilinio ieškinio, gydytis nuo alkoholizmo.

Kiti įrodymai byloje, esant aiškioms nusikaltimų padarymo aplinkybėms ir proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis BPK 273 straipsniu ir BPK 291 straipsniu, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis G. S. apklaustas liudytoju parodė, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. apie 19.00 val. užsuko į barą, esantį (duomenys neskelbtini). Į barą atvyko vienas. Būdamas bare paskambino pažįstamui D., kurio duomenų daugiau nežino, turi tik jo telefono numerį. D. pažįsta apie 7 (septynis) metus. Pastarajam pasiūlė atvykti išgerti alaus. Šis sutiko ir netrukus atvyko. Kartu pabuvo bare, atsigėrė alaus. Jis pasiūlė D. nuvažiuoti pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), dar išgerti. Jie vyko taksi, kurį iškvietė jis. Vyko dviese. Būdami jo namuose kartu su D. vartojo alkoholį – brendį. Išgėrė apie 0,5 litro talpos brendžio butelį. Nuo išgerto alkoholio kiekio apsvaigo, todėl neprisimena visos įvykių sekos. Išgėrus brendžio D. pasiūlė vykti pas jį. Namuose turėjo dar 1 litro talpos brendžio butelį, todėl jį pasiėmė pas D. Pas D. vyko taip pat taksi, kurį iškvietė jis. Nuvyko adresu, kurį pasakė D.. Jis neprisimena, kur tiksliai važiavo. Mano, kad D. gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Čia vartojo jo atsivežtą brendį. Gėrė tik su D.. Kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nepamena, kiek būnant pas D. išgėrė ir kas vyko po to. Prisimena tik tai, kad jis guli lauke ant žemės, o jį spardo 2 (du) vyriškiai, iš kurių vienas buvo D.. Kito vyriškio jis nepažįsta, jį matė pirmą kartą. Jis taip pat neprisimena, iš kur minėtas vyriškis „atsirado“. Pastarieji spardė jį į įvairiais kūno vietas. Nors neprisimena, bet mano, kad D. su minėtu vyriškiu jam sudavė ir kitus smūgius, kadangi jam buvo atsiradę sumušimai veido bei galvos srityje. Nepažįstamo vyriškio, kuris buvo kartu su D., apibūdinti ir atpažinti negalėtų, kadangi jis buvo apsvaigęs bei buvo tamsu. Po to buvo kraustomos jo kelnių kišenės, tačiau jis nežino, ar tai darė D. su minėtu vyriškiu, ar kuris nors vienas iš jų. Iš jo kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2610“, kuriame buvo įdėta UAB „Tele 2“ išankstinio pildymo kortelė „Pildyk“, kurių bendra vertė - 10 (dešimt) eurų. Kelnių kišenėje taip pat buvo raktų ryšulys, kuriame buvo raktas nuo dviračio spynos – 3 (trijų) eurų vertės, raktas nuo vartelių, esančių (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena – 6 (šešių) eurų vertės, raktas nuo buto durų – 6 (šešių) eurų vertės, elektroninis raktas nuo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo tėvai – 8 (aštuonių) eurų vertės. Taip pat kelnių kišenėje buvo juodos spalvos piniginė – 5 (penkių) eurų vertės, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, išduota jo vardu. Asmens tapatybės kortelė jam grąžinta. Piniginėje taip pat buvo apie 3 (tris) eurus monetomis, viešojo transporto elektroninis bilietas – 5 (penkių) eurų vertės. Jis papildytas nebuvo ir jame pinigų nebuvo. Kelnių kišenėje, esančioje mažoje kišenėje, jis buvo įsidėjęs 100 (vieną šimtą) eurų, tačiau kokiomis tiksliai kupiūromis, neprisimena. Jis tą vakarą su savimi turėjo 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų. 50 (penkiasdešimt) eurų išleido taksi paslaugoms, alui, o 100 (vieną šimtą) eurų buvo kelnių kišenėje. D. su minėtu vaikinu, iškraustę jo kišenes, pasišalino. Jis liko gulėti ant žemės. Atsikėlęs nuo žemės apsidarė. Suprato, kad jis yra netoli namų. Pradėjo eiti kiemais ir išėjo į (duomenys neskelbtini) prospektą, prie boulingo klubo „(duomenys neskelbtini)“. Apie 4.00 val. grįžo į namus. Pamatė, kad buto durys buvo uždarytos, tačiau neužrakintos. Jis, išeidamas iš namų, buto duris buvo užrakinęs. Įėjęs į butą pamatė, kad kambaryje nėra televizoriaus „TCL 40DD420x1“, kurio vertė 239,90 eurai ir radijo imtuvo, padėto prie televizoriaus, kurio vertė 17 (septyniolika) eurų. D. žinojo, kur jis gyvena. Kadangi buto durys buvo paliktos neužrakintos, suprato, kad tai jis su tuo vyriškiu pavogė jo daiktus iš namų. Pasigedęs daiktų, kitu namuose turimu telefonu išsikvietė pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams paaiškino, kas atsitiko, ir parašė pareiškimą. Dėl suduotų smūgių jam atsirado sužalojimai ant veido, kojų, matėsi sumušimai, atsirado mėlynės, patinimas galvos srityje. Vaizdo įraše, kuriame užfiksuota, kaip link jo namų ateina 2 (du) vyriškiai, vienas iš vyriškių yra D., kito jis nepažįsta. Vaizdo įraše matyti, kaip raktais atrakina vartelius, kaip nepažįstamas vaikinas rankose neša televizorių. Po šio įvykio jis su D. nebendravo ir susitikęs nebuvo. Dėl šio įvykio jam padaryta 402,90 eurų turtinė žala. Jis reiškia civilinį ieškinį šiai sumai (1 t., b. l. 9–15, 96–99, 105–109, 120–123).

Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad G. S. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą ir pranešė apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. apie 19.00 būdamas aludėje (duomenys neskelbtini) pasikvietė pažįstamą D. kartu išgerti. Pabuvę aludėje jie nuvyko į pareiškėjo namus ir toliau vartojo alkoholį, tada taksi automobiliu nuvyko pas D. į namus, vartojo alkoholį. Kiek laiko ten buvo, nepamena. Dėl išgerto alkoholio kiekio prarado nuovoką. Kai atsipeikėjo, buvo lauke ir jį spardė du asmenys. Parvertę ant žemės iškraustė kišenes ir pagrobė jam priklausančius daiktus bei pinigus. Iškraustę kišenes, asmenys pasišalino, o jis pėsčias nuėjo link namų. Grįžęs namo, pamatė, jog pagrotas televizorius. Kur jis gyvena, žinojo tik D.. Mano, kad jį apiplėšė D. draugai. Jam padaryta 350 eurų turtinė žala. Prašo ištirti įvykį ir nubausti kaltus asmenis. Pateikė televizoriaus įsigijimo dokumentus (1 t., b. l. 9–15).

Iš 2019 m. rugsėjo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta fotografuota (1 t., b. l. 19–26).

Iš 2019 m spalio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Ž. S. pateikė vaizdo įrašą iš įvykio vietos (1 t., b. l. 27–28).

Iš 2019 m. lapkričio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo pažiūrėtas Ž. S. pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais. Jame rasta 14 (keturiolika) vaizdo įrašų. Atidarius vaizdo įrašą „00000000780009601.mp4“ ekrano viršuje matyti užrašas „2019-09-21 SAT 04:02:11 val.“, fiksuojantis laiką ir datą, matyti, kaip 04 val. 02 min. 21 sek. tamsios spalvos automobilis „Audi A4“ nuvažiuoja link gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir sustoja prie kiemo vartų. Matyti, kaip 04 val. 03 min. 03 sek. nuo vietos, kurioje sustojo minėtas automobilis, ateina 2 (du) vyriškiai. Vienas jų yra stambaus kūno sudėjimo, vilkintis baltos spalvos marškinėlius, tamsios spalvos striukę. Kitas – liekno kūno sudėjimo, vilkintis tamsios spalvos sportinį kostiumą su gobtuvu. Vaizdo įraše „00000000780009701.mp4“ matyti, kaip 04 val. 03 min. 07 sek. prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vartų prieina 2 (du) minėti vyriškiai, juos atsirakina ir vienas paskui kitą įeina į kiemą. Vaizdo įraše „00000000780010001.mp4“ matyti, kaip 04 val. 07 min. 16 sek. iš gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmasis išeina liekno kūno sudėjimo vyriškis, kuris rankose neša televizorių. Jam iš paskos eina stambaus kūno sudėjimo vyriškis. Pastarasis uždaro minėto gyvenamojo namo duris ir kartu su liekno kūno sudėjimo vyriškiu eina link tos vietos, kur pastatytas automobilis „Audi A4“.Vaizdo įraše „00000000780010201.mp4“ matyti, kaip 04 val. 08 min. 06 sek. užsidega minėto automobilio „Audi A4“ šviesos ir automobilis nuvažiuoja. Apžiūroje dalyvavęs G. S. nurodė, kad vaizdo įraše nurodytas asmuo, esantis stambaus kūno sudėjimo, vilkintis baltos spalvos marškinėlius bei dėvintis tamsios spalvos striukę, yra D. Č.. Jį atpažįsta iš eisenos, kūno sudėjimo ir apsirengimo. Antrasis asmuo, kuris yra lieko sudėjimo bei rankose nešė jam priklausantį televizorių, jam yra nežinomas (1 t., b. l. 29–35).

Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. U. 2020 m. sausio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad G. S., dalyvaudamas vaizdo įrašo, pateikto savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, peržiūroje, atpažino D. Č. kaip vieną iš asmenų, kuris jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė jam priklausančius daiktus, bei iš namų pagrobė jam priklausantį turtą – televizorių ir radijo imtuvą (1 t., b. l. 36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvada Nr. G2585/2019(02) G. S. nustatyta kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimas viršugalvio dešinėje, nubrozdinimas už kairės ausies, kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, kraujosruva liemens kairėje, nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimas kairės alkūnės srityje, kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimų vaizdas, lokacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judat bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 89).

Iš 2019 m. lapkričio 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė vietas, kuriose buvo kartu su nukentėjusiuoju G. S. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu „T.“, vietą, kurioje jis su nenustatytu asmeniu panaudojo fizinį smurtą prieš G. S. ir iš nukentėjusiojo pagrobė jam priklausančius daiktus, vietą, kur naktį su nenustatytu asmeniu važiavo į G. S. namus, kaip pateko į buto vidų, iš kur nenustatytas asmuo paėmė televizorių ir kartu jie išėjo iš buto bei išvyko jų laukusiu taksi automobiliu (1 t., b. l. 19–28).

Iš 2020 m. birželio 1 d. susitarimo protokolo matyti, kad dalyvaujant mediatorei D. Č. ir G. S. susitarė dėl žalos – 380 eurų atlyginimo šioje byloje, kuriuo D. Č. įsipareigojo žalą atlyginti dalimis: iki 2020 m. birželio 1 d. 100 eurų, iki 2020 m. liepo1 d. – 280 eurų. Kartu su susitarimu pateiktas Perlo terminalo paslaugų kvitas patvirtina, jog 2020 m. birželio 1 d. kaltinamasis nukentėjusiajam pervedė 100 eurų (2 t., b. l. 118–119).

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad kaltinimai D. Č. įvykdžius plėšimą ir vagystę pasitvirtino.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Plėšimas yra svetimo turto pagrobimo būdas, pasireiškiantis tuo, kad svetimas turtas užvaldomas prieš teisėtą turto valdytoją panaudojant fizinį smurtą, psichinį smurtą arba kitaip atimant jam galimybę priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-696/2016). Būtini šios veikos objektyviosios pusės požymiai yra veika, padariniai, priežastinis ryšys. Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti (pagrobti) neteisėtomis priemonėmis.

Plėšimo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę įvykdžius šį nusikaltimą patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo parodymai, duomenys, užfiksuoti kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, specialisto išvada, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.

D. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltu prisipažino ir paaiškino, jog iš pradžių kartu su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį bare (duomenys neskelbtini), po to nukentėjusiojo namuose, vėliau kaltinamojo namuose, kol nusprendė eiti į barą „(duomenys neskelbtini)“. Jau būdami nemažai išgėrę ir neblaivūs, bare „(duomenys neskelbtini)“ sutiko asmenį, vardu T.. Kiek pabuvę visi kartu lauke ir dar išgėrę alaus, ėjo visi trys link kaltinamojo namų. Netoli kaltinamojo namo T. sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, tada ir jis, kaltinamasis, sudavė smūgį delnu nukentėjusiajam į veidą, tada T. toliau smūgiavo nukentėjusiajam rankomis ir spyrė kojomis, o nukentėjusiajam nuo smūgių pargriuvus, T. ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu bei du kartus spyrė nukentėjusiajam, po to iškraustė kišenes ir paėmė kaltinime nurodytus daiktus – piniginę, raktus. T. davė kaltinamajam 30 eurų, kuriuos jis įsidėjo į kišenę. Iš įvykio vietos kartu su T. pasišalino, palikę gulintį ant žemės nukentėjusįjį. Šiuos parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietas, kuriose lankėsi su nukentėjusiuoju, vietą, kur vartojo smurtą kartu su asmeniu, vardu T., bei iškraustė nukentėjusiojo kišenes.

Kaltinamojo parodymai dėl alkoholio vartojimo aplinkybių, smurto vartojimo prieš nukentėjusįjį bei daiktų užvaldymo, iš esmės neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, jog iki įvykio jis karu su kaltinamuoju vartojo alkoholį pradžioje bare (duomenys neskelbtini), po to pas nukentėjusįjį namuose, vėliau pas kaltinamąjį namuose, o po to bare „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis parodė, jog dėl didelio alkoholio kiekio buvo praradęs nuovoką ir daug ko neprisimena, atsimena, kad atsipeikėjęs pamatė, jog jį spardo du asmenys, iš kurių vienas buvo D., o kito nepažįsta. Po to jam iškraustė kišenes – paėmė telefoną, raktus, pinigus ir kitus daiktus. Iškraustę kišenes, asmenys pasišalino, o jis nuėjo link savo namų.

Smurto vartojimo faktą, t. y. laiką ir pobūdį – smūgius rankomis bei spyrius, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje G. S. konstatuoti nubrozdinimai, kraujosruvos tiek veido srityje, tiek ir kitose kūno vietose – alkūnės, liemens srityje, blauzdoje. Išvadoje taip pat konstatuota, jog sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti nusikalstamos veikos padarymo metu, kūnui kontaktuojant su daiktais. Tai patvirtina tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo parodymus, jog jis ne tik buvo spardomas, bet ir suduoti smūgiai kumščiais. Nukentėjusiajam G. S. padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės atitinka tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo parodymus dėl smurto vartojimo laiko bei pobūdžio.

Netiesiogiai kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymus dėl vartoto smurto bei užvaldytų daiktų, tarp jų ir buto raktų, patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kuriuose matyti kaip kaltinamasis dar tą pačią naktį, kai sumušė kaltinamąjį ir užvaldė jo daiktus, kartu su tuo pačiu smurtą vartojusiu nenustatytu asmeniu, į nukentėjusiojo namus pateko atsirakinę butą turimais raktais, kurie, kaip patvirto kaltinamasis, buvo nukentėjusiojo G. S. ir paimti po to, kai prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas fizinis smurtas ir paimti kartu su kitais daiktais.

Byloje nenustatyta, jog aukščiau išdėstyti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi šie aptarti įrodymai tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitą papildo, vienas kitam neprieštarauja ir sudaro logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, patvirtinančią, kad kaltinamasis D. Č. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. rugsėjo 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. S. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą – sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis, tačiau ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis, iš kurių vieną sudavė kaltinamasis, bei įspyrė nenustatytą skaičių spyrių, tačiau ne mažiau kaip tris, į įvairias kūno vietas. Tuo padarė nukentėjusiajam kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimą dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimą viršugalvio dešinėje, nubrozdinimą už kairės ausies, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą liemens kairėje, nubrozdinimus dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimus kairės alkūnės srityje, kraujosruvą kairėje blauzdoje ir sukėlė nukentėjusiajam G. S. nežymų sveikatos sutrikdymą bei iš kelnių kišenės paėmė grynuosius pinigus – 100 eurų, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2610“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Tele2“ SIM kortele – bendros 10 eurų vertės, 4 raktų ryšulį – bendros 23 eurų vertės, piniginę – 5 eurų vertės, kurioje buvo grynieji pinigai – 3 eurai, viešojo transporto bilietas – 5 eurų vertės, asmens tapatybės kortelė.

Nukentėjusiojo turtas kaltinamajam neabejotinai buvo svetimas, jis jokios teisės į šį turtą neturėjo ir tai suvokė. Kaltinamasis šį turtą užvaldė iš karto po to, kai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pavartotas smurtas – suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas stipriai neblaiviam asmeniui, taip atimant jam galimybę priešintis, t. y. prieš nukentėjusiojo valią. Tai, kad smurtas buvo pavartotas tikslu užvaldyti svetimą turtą, rodo kaltinamojo veikimo būdas ir veiksmų seka: jis sudavė smūgį nukentėjusiajam iš karto po to, kai smūgius sudavė kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, o šiam asmeniui ir toliau smūgiuojant bei pargriovus nukentėjusįjį ir kraustant kišenes, jis pagalbos nekvietė, savo sugėrovo – nukentėjusiojo negynė, pasiėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens perduotus 30 eurų, kuriuos minėtas asmuo išraukė iš nukentėjusiojo kišenių, kartu su šiuo asmeniu pasišalino iš įvykio vietos, parodė nukentėjusiojo gyvenamąją vietą ir kartu su šiuo asmeniu pateko į nukentėjusiojo butą, atsirakinę jį raktais, paimtais iš nukentėjusiojo po pavartoto smurto.

Kaltinamasis yra pakaltinamas, brandaus amžiaus asmuo, ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, tarp jų ir už plėšimą, todėl neabejotinai suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą, suvokė, jog jo veiksmai gali sukelti padarinius – neteisėtą turto užvaldymą ir sąmoningai to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taip pat aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis veikė esant bendram sutarimui su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, abiem aktyviais veiksmais realizuojant objektyviuosius plėšimo požymius – t. y. vartojant fizinį smurtą ir užvaldant svetimą turtą. Kaip jau aptarta anksčiau, kaltinamasis, pamatęs, jog jo sugėrovo – nukentėjusiojo, atžvilgiu smurtą vartoja ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vietoje to, kad jį sustabdytų, kviestų pagalbą ir apgintų nukentėjusįjį, priešingai, jis taip pat sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens smurto nenutraukė, iš įvykio vietos nepasišalino, o nenustatytam asmeniui iškrausčius nukentėjusiojo kišenes ir paėmus daiktus bei pinigus, dalį jų – 30 eurų paėmė jis, kaltinamasis, kuriuos vėliau išleido. Be to, kaltinamasis kartu su nenustatytu asmeniu pasišalino iš įvykio vietos bei kartu vyko į nukentėjusiojo namus, į kur kelią parodė būtent jis, bei, atrakinę iš nukentėjusiojo paimtais raktais duris, kartu pateko į nukentėjusiojo namus. Tai patvirtina, jog kaltinamasis neabejotinai suvokė, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje, pritarė kito bendrininko veikimui ir šį nusikaltimą – svetimo turto užvaldymą panaudojant fizinį smurtą, padarė bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Iš visų šių aplinkybių, darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmuose taip pat nustatyti ir objektyvieji bei subjektyvieji bendrininkavimo požymiai.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo D. Č. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji plėšimo nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Faktines vagystės įsibraunant į patalpą – nuketėjusiojo butą, aplinkybes patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys.

Kaltinamasis parodė, jog po to, kai pavartojo prieš nukentėjusįjį smurtą ir užvaldė svetimus daiktus, jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pasišalino iš įvykio vietos, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasiūlius sutiko parodyti nukentėjusiojo gyvenamąją vietą ir taksi automobiliu kartu su tuo pačiu prieš nukentėjusįjį smurtavusiu asmeniu nuvyko į nukentėjusiojo namus, atrakino nukentėjusiojo buto duris raktais, kuriuos prieš tai užvaldė iš nukentėjusiojo, ir tokiu būdu neteisėtai, prieš nukentėjusiojo valią, pateko į nukentėjusiojo butą, iš kurio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paėmus televizorių, radijo imtuvą, bendros 256,90 eurų vertės, kartu pasišalino ir išvyko tuo pačiu taksi automobiliu. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kur matyti, kaip prie nukentėjusiojo namų nakties metu atvyksta automobilis, iš jo išlipa kaltinamasis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ir atsirakinę duris patenka į nukentėjusiojo namus, po kiek laiko asmenys pasišalina. Asmuo, atėjęs į butą kartu su kaltinamuoju, išeina nešinas televizoriumi. Asmenys pasišalina tuo pačiu jų laukusiu automobiliu. Kaltinamojo parodymus dėl vagystės taip pat patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, jog po to, kai jis buvo sumuštas ir iš jo paimti daiktai, raktai bei pinigai, pėstute grįžęs namo, rado buto duris atrakintas, o bute pasigedo televizoriaus 239,90 eurų vertės ir radijo imtuvo 17 eurų vertės, suprato, jog jį apvogti galėjo D. D.. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą nukentėjusysis atpažino kartu su nenustatytu asmeniu į butą ateinantį ir išeinantį D. Č..

Byloje nenustatyta, jog aukščiau išdėstyti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi šie aptarti duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitą papildo, vienas kitam neprieštarauja ir sudaro logiškai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, patvirtinančią, kad D. Č. 2019 m. rugsėjo 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais atsirakino iš nukentėjusiojo G. S. paimtais buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktais duris ir, taip patekę į jo vidų, nuo stalo paėmė nukentėjusiajam G. S. priklausančius daiktus – televizorių „TCL 40DD420x1“ 239,90 eurų vertės, radijo imtuvą 17 eurų vertės.

Byloje neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis neturėjo jokios teisės užvaldyti nukentėjusiojo bute esančio jo turto. Šis turtas jam buvo svetimas. Be to, visi aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog šis turtas buvo užvaldytas neteisėtai patenkant į nukentėjusiojo namus, t. y. įsibraunant į gyvenamąją patalpą. Nors mechaniniai pažeidimai jokie nebuvo padaryti, tačiau, kaip jau minėta, įsibrovimu laikomas neteisėtas patekimas į patalpą, net jei ji yra neužrakinta. Šiuo atveju kaltinamasis neturėjo teisės patekti į nukentėjusiojo butą, į jį pateko atsirakinęs butą neteisėtu būdu įgytais raktais, be savininko leidimo, t. y. į patalpą pateko neteisėtai.

Kaltinamasis yra pakaltinamas, brandaus amžiaus asmuo, ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, todėl neabejotinai suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą, suvokė, jog jo veiksmai gali sukelti padarinius – neteisėtą turto užvaldymą ir sąmoningai to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taip pat aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis veikė esant bendram sutarimui su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, abiem aktyviais veiksmais realizuojant vagystės įsibraunant į patalpą objektyviosios pusės požymius, t. y. atsirakinant iš nukentėjusiojo neteisėtai įgytais buto raktais, buto duris, abiem faktiškai patenkant į patalpą, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pasišalinant iš įvykio vietos kartu su paimtais svetimais daiktais tuo pačiu automobiliu, kuris juos atvežė į įvykio vietą ir jų laukė. Kaltinamasis nors pats daiktų nepaėmė, tačiau parodydamas kur gyvena nukentėjusysis, kartu atrakinus buto duris patekdamas į butą ir matęs kaip ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paima daiktus bei juos išneša iš buto, kartu su šiuo asmeniu pasišalindamas, suvokė, kad kartu su minėtu asmeniu užvaldo svetimą turtą ir savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamo sumanymo realizavo. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nežinojo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos ir be kaltinamojo veiksmų, nebūtų padaręs šio nusikaltimo, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo vaidmuo turėjo lemiamą reikšmę šios nusikalstamos veikos padarymui ir nusikalstamo tikslo pasiekimui.

Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmuose taip pat nustatyti ir objektyvieji bei subjektyvieji bendrininkavimo požymiai.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog D. Č. veika neteisėtai įsibrovus į patalpą ir užvaldžius svetimą, nukentėjusiajam priklausantį, turtą, teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kalinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis D. Č. kaltas ir baustinas.

IV Bausmių skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam D. Č. įvertintina tai, kad jis teisiamas už dviejų tyčinių turtinių nusikaltimų padarymą, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Abu nusikaltimai baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, būdamas recidyvistu.

Įvertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau teistas 4 kartus, visais atvejais už tyčinius turtinius nusikaltimus, tarp jų ir plėšimą bei vagystę, nusikalto neišnykus teistumui (2 t., b. l. 54–59), baustas administracine tvarka taip pat ir už smulkias vagystes, baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 42–53), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 78), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė/nesilankė (2 t., b. l. 80), duomenų, leidžiančių abejoti kaltinamojo pakaltinamumu, nėra. Kaltinamasis dirba.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, būdamas teistas, neišnykus teistumui, padarė du naujus tyčinius apysunkius nusikaltimus, be to, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, darytina išvada, jog bausmės tikslams pasiekti ir kaltinamojo nusikalstamam elgesiui pakeisti už abu nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Nors nustatytos net trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis dėjo pastangas susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, dalį žalos jau yra atlyginęs, be to, kitą dalį sumos įsipareigojo atlyginti artimiausiu metu, taip pat dirba, pripažįsta, jog nusikalstamiems veiksmams lemiamą įtaką turėjo alkoholio vartojimas ir jis deda pastangas su šia problema kovoti, už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų kaltinamajam skirtinos bausmės, mažesnės nei sankcijų vidurkiai: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metai laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskiriant subendrintą bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažinama 1/3 ir skirtina sumažinta subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Naujas nusikalstamos veikos padarytos kaltinamajam neatlikus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta sumažinta bausmė subendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.

Kaltinamasis pripažino kaltę, gailisi, pasižada tokių nusikaltimų nebedaryti, sutinka atlyginti žalą, dalį žalos jau atlygino, kitą dalį įsipareigojo atlyginti artimiausiu metu, dirba, kritiškai vertina savo poelgį, suvokia nesaikiną alkoholio vartojimą kaip problemą ir pagrindinį veiksnį skatinantį nusikalsti bei ėmėsi aktyvių veiksmų ją spręsti – konsultavosi su psichologe, ketina užsikoduoti ir pasiryžęs gydytis nuo alkoholizmo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo poelgį, nusiteikęs keisti savo gyvenimo būdą. Todėl, įvertinus ir tai, jog vienas iš svarbiausių valstybės prievartos priemonių taikymo paskirčių yra ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir jį auklėti, be to, svarbu, kad būtų užtikrinti ir nukentėjusiojo interesai, darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas neatleidžia asmens nuo bausmės atlikimo, nes, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, asmuo gali būti pasiųstas atlikti paskirtą bausmę. Tokiu būdu bausmės vykdymo atidėjimas, skiriant draudimus ir įpareigojimus, tikėtina labiau drausmins kalinamąjį, turės auklėjamąjį poveikį bei užtikrins galimybę dirbti, gydytis ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis atidėtinas 2 metams, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam visą turtinę žalą.

V Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis G. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 402,90 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 134). Civilinis ieškinys pagrįstas ieškovo pateiktais dokumentais (1 t., b. l. 14–15) bei kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Byloje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog turtinė žala atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Ji yra neteisėto D. Č. elgesio – plėšimo bei vagystės pasekmė. Žalos dydis pagrįstas pateiktais dokumentais ir nuteistojo parodymais. Kaltinamasis žalos dydžio neginčija. Tai patvirtina kaltinamojo pateiktas susitarimas dėl žalos atlyginimo ir jo paties parodymai. Iš 2020 m. birželio 1 d. susitarimo protokolo matyti, kad D. Č. ir G. S. susitarė dėl žalos – 380 eurų atlyginimo šioje byloje, kuriuo D. Č. įsipareigojo žalą atlyginti dalimis: iki 2020 m. birželio 1 d. 100 eurų, iki 2020 m. liepos 1 d. – 280 eurų. Kartu su susitarimu pateiktas Perlo terminalo paslaugų kvitas, patvirtinantis, jog 2020 m. birželio 1 d. kaltinamasis nukentėjusiajam pervedė 100 eurų (2 t., b. l. 118–119). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog susitarime nurodyta mažesnė suma nei ieškinio dydis, nes nei vienas iš jų tiksliai neprisiminė žalos dydžio, sutinka atlyginti skirtumą tarp susitarime nurodytos sumos ir pareikšto civilinio ieškinio dydžio. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl turi būti tenkinamas. Kadangi dalį žalos – 100 eurų kaltinamasis jau atlygino, šia suma mažintinas priteistinos sumos dydis ir iš kaltinamojo G. S. priteisiama 302,90 eurų turtinei žalai atlyginti.

VI Kiti klausimai

Proceso išlaidų byloje nėra.

Kaltinamajam D. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, esantis byloje (prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

D. Č. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti jam 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

D. Č. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą subendrintą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis D. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir D. Č. įpareigoti viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam visą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Iš kaltinamojo D. Č. G. S. priteisti 302,90 (tris šimtus devyniasdešimt eurų 90 eurocentų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašais, esantį byloje (prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo (suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė