- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-03
- Bylos Nr.
- I-104-353/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00289-2009-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. S., J. M.
- Atsakovas
- Kauno AVA
- Kategorijos
- 1.7Konkurencija
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų K. G. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Astai Kavaliauskienei, dalyvaujant pareiškėjai M. S., jos atstovui advokatui O. M., atsakovo Kauno AVA atstovei N. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S., J. M. skundą dėl įpareigojimo įtraukti į eilę piliečių,turinčių teisę gauti neatlygintinai naujus žemės sklypus atkuriant nuosavybės teises,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašė įpareigoti Kauno apskrities viršininką įtraukti juos kaip mirusio žemės savininko J. M. teisių perėmėjus į eilę piliečių, kurie turi teisę gauti neatlygintinai naujus žemės sklypus Kauno mieste.
Skunde pareiškėjai nurodė, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į senelio ( tėvo) J. M., mirusio 1972 m.rugpjūčio 3d. ir senelės (motinos) T. M., mirusios 1977 m.gruodžio 29 d.turėtą žemę Kauno mieste. Žemės savininkai turėjo atskirus žemės plotus, todėl nuosavybės teisės turi būti atkuriamos atskirai. Dalis turėtos žemės yra priskirta valstybės išperkamai, todėl turi teisę būti įtraukti į eilę piliečių, kurie turi teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Kaune.Toliau nurodė, kad 1998 m. spalio 28 d. atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant po 0.1667 ha žemės sklypus prie paveldėto gyvenamojo namo Chemijos pr.26, Kaune, kurį valdė senelis J. M.. Teigiantys, kad šiuo atveju nuosavybės teisės atkurtos grąžinant žemę natūra, o ne kaip kompensaciją už valstybės išperkamą. Už kitą valstybės išperkamą žemę turi teisę gauti naujus žemės sklypus Kauno mieste. 2008 m.gruodžio 22 d., 2009 m.vasario 4d., kreipėsi į Kauno AVA su prašymu perduoti naujus žemės sklypus, prašymai nebuvo patenkinti. Į 2009m.birželio 2d. skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM neatsakė.
Teisme pareiškėja M. S. ir atstovas papildomai nurodė, kad T. M. atskirai turėjo 0,84 ha žemės, J. M. 1,76 ha.Vieta, kurioje 1998 metais atkurta nuosavybės teisė Chemijos gt.26 Kaune yra buvusi J. M. žemė ir manantys, kad nuosavybės teisės atkurtos grąžinant žemę natūra. Į T. M. atskirai valdytą 0.84 ha žemės sklypą nuosavybės teisės dar neatkurtos.
Atsiliepimas
Atsakovas atiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo nepatenkinti. Nurodė, kad remiantis archyviniais duomenimis, T. M. A. Amalių kaime, Pažaislio valsčiuje valdė 0,84 ha žemės, o J. M. A. Petrašiūnų kaime, Pažaislio valsčiuje valdė 1,7633 ha žemės.1997 m.sausio 8d. atkurtos nuosavybės teisės Teresei R. A. į jos tėvų Teklės ir J. M. valdytą 2.603 ha žemės sklypo ¼ dalį-0,6508 ha, suteikiant neatlygintinai 0,1200 ha žemės sklypą Ugniakurio gt.47, Kaune, nurodant, kad į likusią 0,5308 ha žemės nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau, pasirinkus pretendentei kompensavimo būdą. Tokiu pat būdu 1998 m.sausio 22 d. atkurtos nuosavybės teisės kito pretendento P. M. teisių perėmėjams, suteikiant neatlygintinai 0.1200 ha žemės sklypą Ugniakurio gt.43, Kaune. 1998 m.spalio 27 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr.01-6261 ir tos pačios dienos sprendimais Nr.1629 ir Nr.1630 pareiškėjui J. M. ir A. S. ( pareiškėjos M. S. motinai) atkūrė nuosavybės teises į Teklės ir J. M. turėtų 2,603 ha žemės sklypų 1/4 dalį- po 0,6508 ha , suteikiant kiekvienam neatlygintinai po 0,1667 ha naudojamo žemės sklypo Chemijos pr.26, Kaune, nurodant, jog likusią 0,4841 ha žemės dalį išpirks valstybė, pretendentams pasirinkus kompensavimo būdą. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pagrindu piliečiams neatlygintinai perduodamas naujo žemės sklypo minimalus dydis yra 0,04 ha., o maksimalus žemės sklypo plotas Kauno mieste turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha. J. M. ir A. S. suteikta neatlygintinai po 0.1667 ha žemės sklypas Chemijos pr.26 , o likis dalis 0,0333 ha, dėl kurių nepriimti sprendimai atkurti nuosavybės teises, yra mažesni už teisės aktais nustatytą žemės sklypo minimalų dydį ( 0,04 ha). Dėl to nėra pagrindo įpareigoti atsakovą įtraukti atsakovus į eilę piliečių, kurie turi teisę gauti neatlygintinai naujus žemės sklypus Kauno mieste.
Teisme atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.Papildomai nurodė, kad pagal turimus archyvinius duomenis žemės sklypas, į kurį patenka žemės sklypas Chemijos gt.26 Kaune iki nacionalizacijos priklausė keliems savininkams, tame tarpe ir J. M.. Duomenų apie šio sklypo padalinimą nėra, todėl teigti, kad žemės sklypas Chemijos gt.12 yra būtent J. M. valdytoje žemės sklypo dalyje, negalima ir nėra pagrindo laikyti, kad nuosavybės teisės pareiškėjams atkurtos natūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
1991 m.gruodžio 24 d.J. M. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvų Jono ir T. M. valdytą žemę Kauno mieste, esančią kaip nurodyta prašyme prie Dirbtinio pluošto ir Amaliuose, Ateities plente ir nurodė nuosavybės atkūrimo būdą-ekvivalentine natūra. 1996 m.spalio 30 d.jo ir A. S. vardu buvo paruoštos pažymos dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo, kuriose pasiūlyta atkurti nuosavybės teises suteikiant neatlygintinai naudojamo sklypo Chemijos pr.26, Kaune 1667 kv.m., likusią žemės dalį išperkant valstybės pretendentams pasirinktu kompensavimo būdu (Nuosavybės atkūrimo byla, b.l.47,49,51). 1998 m.spalio 27 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr.01-6261 ir 1998 m. spalio 28 d.sprendimais Nr.1629 ir Nr.1630 J. M. ir A. S. atkurtos nuosavybės teisės į tėvų Teklės ir J. M. valdytą žemės sklypo kiekvienam tenkančią 0.6508 ha dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1667 ha žemės sklypą, esantį Chemijos pr.26, Kaune (b.l.31-33).
Pareiškėjai savo reikalavimą grindžia teiginiu, kad nuosavybės teisės J. M. ir A. S. atkurtos natūra, t.y. paskyrus žemės sklypą, kurį iki nacionalizacijos valdė tėvas J. M., todėl jie turi teisę būtį įrašyti į eilę piliečių, pretenduojančių gauti naują žemės sklypą Kauno mieste. Kaip minėta, nuosavybės teisės pareiškėjams atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, t.y.parinkus tą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, kurio ir siekė pareiškėjai, pateikdami 1991 metais pateikdami prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nuosavybės teisės atkurtos į abiejų tėvų iki nacionalizacijos valdytą žemę, nustatant kiekvienam iš keturių pretendentų tenkančią dalį iš 2,603 ha. t.y. po 0,6508 ha. Atsakovo atstovės teigimu institucija, atkurdama nuosavybės teises ir skirdama pareiškėjams naujus po 0.1667 ha žemės sklypus, esančius Chemijos pr.26, vadovavosi archyviniais dokumentais, kurie neleido teigti, kad iki nacionalizacijos toje vietoje buvusį sklypą valdė vien tik J. M.. Iš 1996 m.gegužės 31 d. archyvinio pažymėjimo matyti, kad 1938 metų duomenimis žemės sklypai toje vietoje buvo valdoma Jono, Simo ir T. M. (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l.68). 1998 m. spalio 28 d. Kauno apskrities viršininko priimti sprendimai Nr.1629 ir Nr.1630 yra galiojantys, ten nurodyto nuosavybės atkūrimo būdo pareiškėjai neginčija, o jo pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to pareiškėjų siūlomais argumentais interpretuoti šių priimtų administracinių aktų turinį nėra teisinio pagrindo, todėl jų motyvas atmestinas.
Be to pažymėtina, kad nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo ( redakcija- galiojusi nuosavybės teisių atkūrimo metu) 5 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad piliečiams neatlygintinai perduodamo naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis -0,04 ha ( išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą).Maksimalus neatlygintinai perduodamo žemės sklypo plotas Kaune turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha. Pareiškėjams neatkurtos nuosavybės teisės į 0,033 ha žemės sklypus ir tai yra mažiau, nei įstatymas numato minimalią perduodamo žemės sklypo dydžio normą, todėl jų teisės bus kompensuojamos kitu pareiškėjų pasirinktu būdu. Dėl to ir šiuo pagrindu nėra galimybės tenkinti pareiškėjų prašymą.
Remiantis tuo kas išdėstyta darytina išvada, kad esant susidariusiai teisinei situacijai nėra pagrindo įpareigoti atsakovą įtraukti pareiškėjus į eilę piliečių, turinčių teisę gauti naujus žemės sklypus realizuojant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.,87 str.,88 str.,1d.1p. kolegija
nusprendžia:
pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.