- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 1-1849-870/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Liubovė Kuprusevičienė
viešajame teismo posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2015-05-04,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. 2015-05-13, apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2, 71 promilės alkoholio), bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu įžeidinėjo savo tėvus B. A. Š. ir T. Š., tėvui B. A. Š. vieną kartą spyrė į dešinę koją, taip šeimos nariui – tėvui B. A. Š. sukeldamas fizinį skausmą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. Š. buto virtuvėje pastūmė motiną T. Š., dėl ko ji pargriuvo ir galva atsitrenkė į kėdę, taip savo šeimos nariui – motinai T. Š. sukėlė fizinį skausmą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. Š. paaiškino, kad pareikštą kaltinimą suprato, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažįsta, pareiškime aplinkybės nurodytos teisingai. Jis per smarkiai pastūmė motiną. Konfliktas kilo dėl sriubos. Gailisi, kad taip pasielgė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis V. Š. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., kaltu prisipažino visiškai, labai gailisi. Jis paaiškino, kad gyvena kartu su tėvais bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas priklauso tėvui A. B. Š.. 2015-05-13, ryte, apie 08 val., jis išėjo iš namų ir susitiko su draugu, su kuriuo nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės, kurią išgėrė lauke. Po kelių valandų, kiek laiko buvo tiksliai, nežino, jis grįžo namo, buvo girtas. Namuose, kaip įprasta, sukonfliktavo su tėvais – tėvu A. B. Š. ir motina T. Š., kurie nuolat rėkia ant jo, kad jis grįžta girtas. Jis nuėjo valgyti šaltibarščių, bet juose buvo per daug burokų. Jis motinai pasakė, kad yra per daug burokų, o ji pradėjo rėkti, kad jis galyti nevalgyti, jeigu nepatinka. Jis taip pat pradėjo ant motinos rėkti. Taip tarp jų kilo žodinis barnis ir jis, nesusivaldęs, pastūmė motiną, kuri pargriuvo ant grindų. Į ką motina susitrenkė galvą, jis nematė. Tėvas iš pradžių buvo kambaryje, bet neužilgo atėjo. Tiksliai neprisimena, kaip spyrė tėvui į koją, tačiau taip galėjo padaryti būdamas susinervavęs. Tiksliai visų tos dienos aplinkybių neprisimena, kadangi buvo nemažai išgėręs (b.l. 33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas nukentėjusysis B. A. Š. paaiškino, kad kartu su žmona T. Š. ir sūnumi V. Š. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Sūnus niekur nedirba, nuolat girtauja, o būdamas neblaivus, juos pastoviai įžeidinėja, keikia, stumdo, laužia rankas, naudoja fizinį smurtą. Naudodamas fizinį smurtą sūnus nuolat reikalauja pinigų. Anksčiau sūnus taip pat smurtavo, jam buvo skirtas laisvės apribojimas, tačiau sūnus iš tokios bausmės tik pasijuokė. 2015-05-13, apie 15 val., sūnus, būdamas girtas, eilinį kartą pradėjo kabinėtis prie jo ir žmonos, triukšmavo keikėsi. B. A. Š. pasakė, kad iškvies policiją, tuomet sūnus spyrė jam į dešinę koją, keikėsi. Dėl to B. A. Š. patyrė fizinį skausmą. Tuomet sūnus prisikabino prie savo motinos. Būdamas kambaryje, B. A. Š. girdėjo, kaip sūnus rėkia ant motinos virtuvėje, kažką rėkė apie sriubą, kuri jam nepatiko. Po to B. A. Š. išgirdo, kaip žmona verkia. Ji atėjo į kambarį su praskelta galva ir pasakė, kad sūnus ją pastūmė ir ji virtuvėje galva atsitrenkė į kėdę ar į stalą. Žmona bijo sūnaus, nes jis nuolat smurtauja (b.l. 13).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja nukentėjusioji T. Š. parodė, kad 2015-05-13, apie 15 val., sūnus V. Š. namo grįžo girtas. Namuose jis nuėjo į virtuvę ir pasiėmė valgyti išvirtą burokėlių sriubą. Sūnui sriuba nepatiko, todėl jis sriubą iš puodo pradėjo pilti į kriauklę. Ji bandė sūnui sutrukdyti išpilti sriubą, tačiau sūnus ją pastūmė ir ji krisdama galva atsitrenkė į kėdės ar stalo koją, prasiskėlė galvą. Iš galvos žaizdos jai pradėjo bėgti kraujas. Ji iš virtuvės nuėjo į kambarį, kur buvo jos vyras B. A. Š. ir jam pasakė, kas atsitiko. Vyras iškvietė policiją. Ji nematė, kad sūnus spirtų jos vyrui. Dėl šio įvykio ji patyrė fizinį skausmą, tačiau sūnui pretenzijų neturi. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją, kuri patepė ir sutvarstė žaizdą namuose. Tokie konfliktai su sūnumi vyksta ne pirmą kartą (b.l. 16).
Asmens blaivumo testo kvite nurodyta, kad 2015-05-13 V. Š. nustatytas 2,71 prom. girtumas (b.l. 28.).
Iš nukentėjusiųjų pranešimų teismui matyti, kad abiejų sveikata prasta, nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje, nurodo, kad sūnui atleido, nori, kad jis gyventų su jais, prašo neskirti griežtos bausmės.
Iš byloje esančio B. A. Š. protokolo-pranešimo matyti, kad 2015-05-13 apie 15 val. (duomenys neskelbtini) sūnus V. Š. neblaivus pastūmė žmoną T., ši nukrito, prasikirto galvą, Taip pat spyrė jam į koją ir sukėlė fizinį skausmą (b. l. 3).
Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis V. Š. 2015-05-13 apie 15.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu įžeidinėjo savo tėvus B. A. Š. ir T. Š.. Tėvui B. A. Š. vieną kartą spyrė į dešinę koją, kadangi šis pasakė, kad iškvies policiją, taip šeimos nariui – tėvui B. A. Š. sukeldamas fizinį skausmą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. Š., buto virtuvėje pastūmė motiną T. Š., kadangi jam nepatiko mamos pagaminta sriuba. Motina pargriuvo ir galva atsitrenkė į kėdę. Ji prasiskėlė galvą. Iš galvos žaizdos jai pradėjo bėgti kraujas. Šiais savo veiksmais jis savo šeimos nariui – motinai T. Š. sukėlė fizinį skausmą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. Š. smurtavo prieš šeimos narius tėvus (BK 248 str. 2 d.) B. A. Š., T. Š., smurtavimu sukėlė jiems fizinį skausmą.
Teismas, skirdamas bausmę V. Š., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, tačiau motina ir tėvas atleido jam. Atsižvelgtina į LR Konstitucijos 38 str. 1 d., kurioje numatyta, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Nukentėjusiųjų patirtus sveikatos sužalojimus pamatė pašaliniai asmenys, t.y. policijos pareigūnai, medikai. Motina jam buvo pagaminusi valgyti, tačiau jis pylė jos pagamintą sriubą į kriauklę ir iš esmės dėl to kaltinamasis pastūmė motiną. Jam buvo nesvarbu, į ką mama atsitrenks nukritusi. Pravirkdė motiną savo veiksmais. Mama bijo sūnaus. Dėl jo veiksmų buvo iškviesta policija, greitoji pagalba, kurios šiam įvykiui panaudojo materialius išteklius), jo pavojingumo laipsnį (sukeltas fizinio skausmo nukentėjusiesiems, t.y. mažiau pavojinga BK 140 str. 2 d. numatyta alternatyvi veika, nei nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikaltimas padarytas silpnesniems, vyresniems už save asmenims; nors V. Š. nesmūgiavo į gyvybiškai svarbias nukentėjusiosios kūno vietas, pavyzdžiui, galvą, tačiau leisdamas atsitrenkti motinai į kėdę, rizikavo ženkliau sutrikdyti jos sveikatą, kas reiškia, kad tik atsitiktinumo dėka nukentėjusiajai nebuvo padaryti didesni sveikatos sužalojimai), į kaltininko asmenybę (LITEKO duomenimis, V. Š. teistas neseniai už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka, baustas už ATPK pažeidimus, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 63-64)). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - baudžiamojo įstatymo numatytą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2, 71 promilės alkoholio) ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismo vertinimu, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė atsižvelgiant į jokių išvadų nepadarymą dėl ankstesnės nusikalstamos veikos bei elgiantis tapačiai realų pavojų nukentėjusiesiems. Visgi tikslinga suteikti kaltinamajam galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Teismas taip pat mano esant tikslinga skirti V. Š. BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6 punktuose numatytas pareigas.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. Š. skiriama bausmė mažintina 1/3.
Iš baudžiamosios bylos matyti, jog kaltinamasis V. Š. buvo laikinai sulaikytas 2015-05-13, 15.54 val. (b.l. 27), o paleistas 2015-05-15, 8.45 val. (2 paros) (b.l. 36). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
V. Š. 2015-05-15 paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų (b.l. 41). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 489 str., 140 str. 2 d., baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297-298 str., 301 – 305 str., 307 str.,
nusprendė:
V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, skirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu, galutinai jam skirti 6 (šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.
BK 66 str. pagrindu į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-05-13 iki 2015-05-15 (dvi paras).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) gydytis priklausomybės ligas, jei nuteistasis sutinka; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę - gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.