- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-53-337-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00047-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- A. Š.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Bronės Vidzėnienės ir Eligijaus Gladučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-09 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. vasario 4 d., Panevėžyje, veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – pinigus, tai yra pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą 2011 m. vasario 4 d. 16.15 val. nenustatytam ikiteisminio tyrimo asmeniui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) vieną kartą paskambinus nukentėjusiajai A. S. į fiksuoto ryšio telefono numerį numerio (duomenys neskelbtini), prisistačius tariama pažįstama bei pranešus, kad ji sužalojo mergaitę ir, kad sužalotos mergaitės operacijai bei, kad nebūtų kreipiamasi į policiją, reikalinga 6000 Lt suma ir po to, perdavus telefono aparatą, kurio IMEI numerio (duomenys neskelbtini) , toliau kalbėti kitam tyrimo nenustatytam asmeniui, pastarajam prisistačius policijos pareigūnu ir taip suklaidinus A. S., sutikusią tariamos pažįstamos žalos atlyginimui sumokėti 600 Lt, jis – A. Š., 2011 m. vasario 4 d. apie 17.00 val. nuvyko bendrininko nurodytu adresu numerio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur iš A. S. paėmė 600 Lt ir tokiu būdu suderintais bendrininkų veiksmais apgaule, savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą A. S. priklausantį turtą – pinigus – 600 Lt.
A. Š. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir faktiškai prašo švelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo gailisi. Nori būti doru piliečiu, mokytis. Teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė. Padarytos žalos nespėjo atlyginti, nes buvo laisvės atėmimo vietoje. Nurodo, kad pataisos namuose yra sunku įsidarbinti bei mokytis. Teigia, kad savo klaidas suprato.
Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirtąja bausme. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad skirdamas bausmę A. Š. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją, atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes, tinkamai įvertino A. Š. asmenybę. Padarytas tyčinis nesunkus, baigtas nusikaltimas. A. Š., nors ir yra jauno amžiaus, tačiau jau yra teistas eilę kartų, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus, padarytus tiek prieš (tą pačią dieną) skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą, tiek po jo ir atlieka už juos paskirtą laisvės atėmimo bausmę. A. Š. jau buvo taikomos ir švelnesnės bausmės rūšys, ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos jo elgesiui neturėjo - jis vėl darė naujus nusikaltimus. Parinkdamas bausmės dydį teismas taip pat atsižvelgė į A. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veika padaryta bendrininkų grupėje) bei ją lengvinančių nebuvimą. Apeliantas skundu akcentuoja tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, tačiau teismas visiškai pagrįstai šios aplinkybės nepripažino A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tuomet, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes, taip pat pripažįsta esmines bylos aplinkybes ir teisingumo vykdymo institucijoms duoda teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Baudžiamosios bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad A. Š. prisipažinimas ir gailėjimasis yra deklaratyvus ir nurodomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nesuponuoja. Tokiu būdu atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, taip pat kitus apelianto asmenį apibūdinančius duomenis – baustas administracine tvarka, mokymosi vietoje charakterizuojamas tik patenkinamai, darytina išvada, kad A. Š. paskirtąją bausmę, kuri savo dydžiu yra artima BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Bendrindamas A. Š. paskirtą bausmę su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-09 nuosprendžiu jam paskirtąja bausme teismas BK 63 str. reikalavimų nepažeidė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-15 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.