- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-15
- Bylos Nr.
- A-180-1817-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Algirdo Taminsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo nesumokėtą 1683,45 Lt darbo užmokesčio dalį bei 458 Lt delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, skaičiuojant nuo 2004 m. gruodžio 21 d. iki 2006 m. kovo 31 d. už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Nurodė, kad nuo 2003 m. gegužės mėnesio iki 2004 m. rugsėjo mėnesio dėl Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu neteisėtais pripažintų Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ taikymo jam atsakovas išmokėjo ne visą pagal įstatymus priklausiusį darbo užmokestį. Tokiu būdu pažeista Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta valstybės tarnautojo teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį. Priteisti delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį pareiškėjas prašė vadovaudamasis Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigių dydis nustatytas Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnyje.
Atsiliepimas
Atsakovas pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas taikant darbo užmokesčio indeksavimą pagal galiojančius teisės aktus. Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys gali keisti darbo apmokėjimo sąlygas, kai toks reguliavimas yra nustatytas įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, kad teisės aktai dėl darbo užmokesčio indeksavimo ir su tuo susijęs darbo užmokesčio sumažinimas prieštarauja Konstitucijai. Įstatymas ar kitas Seimo aktas, Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, neišmokėdamas viso priklausančio darbo užmokesčio, neveikė taip, kaip pagal ginčo laikotarpiu galiojusius teisės aktus privalėjo veikti. Taip pat nėra Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. Pabrėžė, kad pareiškėjui sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis atitinkamais atsakovo įsakymais, kurie yra įvykdyti. Be to, šie įsakymai įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir jiems apskųsti pareiškėjas yra praleidęs vieno mėnesio terminą. Atsakovas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2002, Nr.45-1709), Valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr.66-2130; 2002, Nr.45-1708) bei 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (Žin., 2005, Nr.150-5462) ta apimtimi, kuria nenustato, kad valstybės tarnautojams turi būti kompensuojamas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo nesumokėtas darbo užmokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui ir 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1638, 45 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, o prašymą dėl 475 Lt delspinigių nuo neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas 2003 – 2004 metais priėmė įsakymus, kuriais nustatė konkrečius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus. Koeficientai nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Šias teisės normas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau atsakovas jam nesumokėjo pagal įstatymą priklausiusio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis, todėl yra išnykęs tisinis pagrindas, kuriuo atsakovas grindė Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui, nes Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t.y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius. Reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Pareiškėjas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies į teismą kreipėsi 2006 m. sausio 13 d., todėl teismas reikalavimą priteisti nuo 2003m. gegužės mėnesio neišmokėtą darbo užmokestį, viso 1638,45 Lt, tenkino. Prašymą dėl 475 Lt delspinigių nuo neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo teismas atmetė.
Atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismas teismas netenkino.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo ir priteisti iš atsakovo 475 Lt delspinigių nuo neišmokėto darbo užmokesčio. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl savo kaltės nebuvimo. Priešingai, atsakovo elgesys rodo, kad nebuvo imtasi priemonių siekiant grąžinti pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį po 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, kai išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti viso įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui. Atsakovui negrąžinus darbo užmokesčio, ignoruojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus priimtus analogiškose bylose, pareiškėjas taip pat buvo priverstas savo interesus ginti teisme. Nepateikta įrodymų, kad formuojant įstaigos biudžetą 2004 – 2006 m. numatytos lėšos padengti įsiskolinimus darbuotojams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad darbdavio kaltės laiku neišmokant pareiškėjui darbo užmokesčio nebuvo.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas palaikė savo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismo praktiką tokio pobūdžio bylose. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tokiu būdu išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004, A1-638/2005).
Kadangi pareiškėjas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies skundą teismui padavė 2006 m. sausio 13 d., o pareiškėjui dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficientų taikymo ne visas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis buvo mokamas nuo 2003 m. gegužės mėnesio, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties terminas.
Kolegija konstatuoja, kad delspinigių nuo neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo galimybė sietina su atsakovo kalte. Apskaičiuodamas pareiškėjui darbo užmokestį atsakovas vadovavosi tuo metu galiojančiais įstatymais, t.y. dėl ne viso darbo užmokesčio išmokėjimo jo kaltės nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005). Tokiu būdu pareiškėjo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestas pagrįstai. Nenustatyta, kad po bylai reikšmingo Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo įsigaliojimo, kuriuo teisės aktai, nustatę galimybę taikyti darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, pripažinti antikonstituciniais, atsakovas pareiškėjui būtų mokėjęs mažesnį nei priklausytų pagal įstatymą darbo užmokestį.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti nėra įstatymo numatytų pagrindų.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.