- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-26
- Bylos Nr.
- P-146-101-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. TA10-42/2007 pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. K. skundą dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įpareigojimo vykdyti įstatymus – pašalinti žmogaus teisių pažeidinėjimus Kauno miesto tardymo izoliatoriuje ir Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, taip pat dėk 100 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.
II.
Pareiškėjas 2007 m. gegužės 17 d. teismui pateikė apeliacinį skundą dėl 2007 m. balandžio 26 d. teismo sprendimo panaikinimo bei prašymą atnaujinti praleistą terminą šiam apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik 2007 m. gegužės 3 d. gavęs jį paštu. Nors po teismo posėdžio informavo savo atstovą žodžiu apie būtinybę surašyti apeliacinį skundą, šis neatvyko ir apeliacinio skundo nesurašė. Manė, kad šios aplinkybės, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, turėtų būti pripažįstamos svarbiomis.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą pareiškėjo R. K. apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo paduoti.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2007 m. balandžio 26 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo diena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2007 m. gegužės 10 d. Pareiškėjo apeliacinis skundas teisme gautas 2007 m. gegužės 17 d., jis išsiųstas paštu 2007 m. gegužės 16 d., tai yra praleidus įstatymo nustatytą terminą.
Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies nuostatomis, praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas nustačius svarbias šio termino praleidimo priežastis.
Teismas konstatavo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinų aplinkybių byloje nenustatyta. Pareiškėjas bei jo atstovas dalyvavo skundo nagrinėjime pirmosios instancijos teisme (b. l. 79-82). Iš pareiškėjo pateikto voko matyti, kad 2007 m. balandžio 26 d. teismo priimto sprendimo nuorašas, laikantis ABTĮ 93 straipsnio nuostatų, pareiškėjui išsiųstas paštu 2007 m. balandžio 27 d., o jam įteiktas 2007 m. gegužės 3 d., tai yra iki termino apeliaciniam skundui paduoti pabaigos likus aštuoniom dienom. Šis terminas, veikiant pakankamai rūpestingai, laikytinas pakankamu apsispręsti apeliacine tvarka skųsti teismo priimtą sprendimą bei apeliaciniam skundui paruošti. Pareiškėjas nurodė, kad apeliacinio skundo surašymui kvietė atvykti savo atstovą, bet šis neatvyko, tačiau byloje nepateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas, kuriam buvo žinomas teismo sprendimo apskundimo terminas (tai išaiškinta teismo sprendimu), neatvykus jo atstovui kreipėsi į jį pakartotinai ar kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad jam būtų paskirtas kitas atstovas. Būtent šių veiksmų pareiškėjas, veikdamas protingai ir rūpestingai bei siekdamas realizuoti turimą teisę apskųsti teismo priimtą sprendimą, teismo vertinimu, privalėjo imtis, tačiau jis to nepadarė. Teismas sprendė, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl šio termino neatnaujino, o apeliacinį skundą su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
IV.
2008 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. TA10-42/2007, kuriuo jis prašo panaikinti 2007 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA10-42/2007 kaip neteisėtą ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Šalies argumentai
Prašyme pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartimi, nes jo manymu, teismo sprendimą galima apskųsti per 14 dienų nuo įteikimo dienos, o ne nuo paskelbimo. Teigia, kad 2008 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant bylą jis sužinojo, kad šio teismo sprendimą aukštesniajai instancijai jis galėsiantis apskųsti per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, todėl mano, kad nagrinėjamo ginčo atveju, nepagrįstai sprendimo apskundimo terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo sprendimo paskelbimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas netenkinamas.
Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo turinio, jis prašo panaikinti 2007 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA10-42/2007 kaip neteisėtą ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegijos nuomone, tai reiškia, kad pareiškėjas iš esmės prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. TA10-42/2007 ir iš naujo išnagrinėjus bylą bei pripažinus, kad terminas jo teiktam apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbios priežasties atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Iš pareiškėjo pateikto prašymo argumentų matyti, kad pareiškėjas neteisingai suvokia ir aiškina ABTĮ IV skyriuje numatyto proceso atnaujinimo instituto prasmę. Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per šiuo įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.
Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų (kurio nors vieno ar kelių) buvimą.
Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto prašymo, nors jame kalbama apie „galimybę apskųsti įsiteisėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį dėl esminio materialinės teisės normų pažeidimo bei kuri prieštarauja vienodai administracinių teismų praktikai“ (tai formaliai atitinka ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus), tačiau prašyme išdėstyti argumentai neatitinka nė vieno iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose numatytų proceso atnaujinimo pagrindų ir iš esmės remiamasi tik pareiškėjo nesutikimu su apeliacinės instancijos administracinio teismo nutartimi, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą pareiškėjo apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo paduoti. Pažymėtina, kad ABTĮ nesuteikia teisės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo peržiūrėti įrodymus ir juos vertinti. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
Procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujintas tik dėl esminio materialinės, o ne procesinės teisės normų pažeidimo. Pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 dalį procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas galėtų būti taikomas tada, kai teismas analogiškose bylose yra priėmęs skirtingus sprendimus, kuriose tos pačios teisės normos yra aiškinamos skirtingai, prieštaringai. Tačiau pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo, kokiai teismų praktikai, t. y. kokiam konkrečiam teismo sprendimui, gali prieštarauti šioje administracinėje byloje suformuota teismo praktika, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti ( ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. K. prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. TA10-42/2007 pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.