Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1992-1049/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
1-1992-1049/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17114-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
D. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1992-1049/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17114-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei,kaltinamajam D. D., jo gynėjai advokatei R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. D. 2021 m. gegužės 28 d. apie 10.10 val., Kaune, Jotvingių gatve iki pastato pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Daihatsu Materia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARKZ-0077 nustatytas 2,34 promilės neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis D. D., teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad dieną prieš įvykį ir įvykio rytą, tai yra 2021 m. gegužės 28 d., vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Kadangi buvo užsisakęs automobilio dalių, o apsvaigęs nuo alkoholio nesijautė, todėl nusprendė važiuoti jas pasiimti. Nuo namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuvažiavo apie 20 kilometrų, iki kol apie 10.10 val. Jotvingių gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Kaltinamasis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi teisę vairuoti yra praradęs, tačiau turi Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotą vairuotojo pažymėjimą. Automobilis „Daihatsu Materia“ priklauso sutuoktinei, su kuria kartu gyvena. Šiuo atveju žmona nežinojo ir leidimo nedavė naudotis jos automobiliu, kurio vertė gali būti apie 2300,00 eurų. Kaltinamasis paaiškino, kad dirba, tačiau neoficialiai, išlaikytinių neturi, važinėja į Jungtines Amerikos Valstijas dirbti.

Išvada dėl D. D. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytoja Ž. G., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės pareigose. 2021 m. gegužės 28 d. patruliuojant nustatytame maršrute kartu su vyriausiuoju patruliu R. P., apie 10.07 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Šakių plentas, Mitkūnų kaimas, Ringaudų seniūnija, kelias Šakiai-Akademija, automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vinguriuoja po kelią. Reaguodami į gautą pranešimą, vyko link nurodytos vietos. Apie 10.10 val. pastebėjo automobilį „Daihatsu Materia“ su pranešime nurodytais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilį sustabdė Jotvingių gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie transporto priemonės, už vairo sėdėjo vyriškis. Pasinaudojus policijos duomenų baze buvo nustatyta vairuotojo tapatybė – D. D.. Bendraujant su asmeniu pastarasis buvo neorientuotas, kalbėjo neaiškiai. Paklausus ar jis yra vartojęs alkoholio, D. D. to neslėpė ir pripažino, kad gėrė prieš maždaug šešias valandas. Alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARZH-0077, patikros sertifikato Nr. 1486759, pirmu tikrinimu, tai yra 10.13 val., D. D. buvo nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu – 10.30 val., buvo nustatytas 2,34 promilių neblaivumas (b. l. 28–29).

Liudytoja R. D., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su D. D. yra santuokoje apie 30 metų. Maždaug prieš 2-3 metus vyras sugrįžo iš užsienio ir nuo to laiko Lietuvoje pastovaus darbo neturi, dėl ko jis pradėjo dažnai išgėrinėti. Šių metų vasario mėnesį įsigijo automobilį „Daihatsu Materia“ valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilį registravo savo vardu, kadangi vyras prie jo pirkimo finansiškai neprisidėjo. Už automobilį sumokėjo apie 600,00 eurų. Jį pirko tam, kad galėtų važinėti į darbą. Visą laiką automobiliu rūpinosi, jį techniškai prižiūrėjo, draudė, materialiai už jį atsakinga buvo ji pati, kadangi automobilis priklauso jai. Sutuoktiniui ji automobiliu neleisdavo naudotis. 2021 m. gegužės 28 d. ryte į darbą ji išvažiavo su sūnaus automobiliu, kadangi sūnus sakė, jog reikia paremontuoti jos automobilį. Vakare, apie 17.00 val. grįžusi iš darbo pamatė, kad kieme nėra jos automobilio. Tuomet sūnus jai pasakė, kad jos sutuoktinis D. 2021 m. gegužės 28 d. vairavo jos automobilį „Daihatsu Materia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Tą dieną su vyru nebendravo. Pats D. jai apie įvykį nieko nepasakojo, visas aplinkybes ji sužinojo iš sūnaus. Kada jis pasiėmė jos automobilio raktelius ji nežino. Prašo grąžinti jai priklausantį jos automobilį „Daihatsu Materia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kadangi jis jai reikalingas važinėti į darbą (b. l. 34–37).

Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta esanti Jotvingių g. 6, Kaune, apžiūrėtas automobilis „Daihatsu Materia“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–23).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. gegužės 28 d., 10.03 val. gautas pranešimas, jog kelyje Šakiai-Akademija, po kelią vingiuoja automobilis, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Prie Jotvingių g. ir Šarkuvos g. sankryžos sustabdžius automobilį „Daihatsu“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jį vairavo D. D., gim. 1969 m., kuriam alkotesteriu nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 2,34 promilių girtumas (b. l. 7).

Iš 2021 m. gegužės 28 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam D. D. nustačius neblaivumo požymius (nerišlią kalbą, iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną ir nekoordinuotus judesius), 10.13 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0077 nustatytas 2,36 promilių girtumas, 10.30 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 2,34 promilių girtumas (b. l. 40).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Daihatsu Materia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra R. D. (b. l. 45).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „Daihatsu Materia“, 2007 m. laidos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2340,00 eurų (b. l. 47).

Iš 2021 m. gegužės 28 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilis „Daihatsu Materia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į UAB „Augenas“ aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 43–44).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas D. D. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,34 promilės etilo alkoholio), 2021 m. gegužės 28 d. apie 10.10 val., Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Daihatsu Materia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir jo paties parodymų apie tai, jog jis vartojo alkoholį ir jausdamasis apsvaigęs nusprendė sėsti į automobilį ir važiuodamas Jotvingių g., ties pastatu Nr. 6, Kaune buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu nustatė 2,34 promilių neblaivumą, D. D. kaltę pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad Jotvingių g., prie pastato, pažymėtu numeriu 6, liudytojai Ž. G. patikrinimui sustabdžius kaltinamojo vairuojamą automobilį ir patikrinus jį alkotesteriu, D. D. buvo nustatytas 2,34 promilės neblaivumas, ką taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame, įvykio metu užfiksuoti kaltinamojo neblaivumo požymiai, dėl ko patikrinus kaltinamąjį D. D., 10.13 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0077 jam nustatytas 2,36 promilių girtumas, o 10.30 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 2,34 promilių girtumas, ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti D. D. veiksmuose esančius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis D. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,34 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už jo sutuoktinei R. D. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Daihatsu Materia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo Kauno mieste, Jotvingių g., iki kol prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo kelias dienas vartojo alkoholį, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą, o tai patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais. Byloje nustatyta, o ir pats kaltinamasis pripažino, kad automobiliu jis važiavo atsiimti automobilio detalių. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sukinančių nebuvimą.

D. D. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. D. D. anksčiau neteistas (b. l. 57), baustas administracine tvarka, už tai, kad būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,10 promilės neblaivumas, vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, dėl ko jam 2019 m. vasario 27 d. nutarimu paskirta 1200,00 eurų bauda, apie kurios sumokėjimą duomenų nėra, bei specialiosios teisės atėmimas 3 (trejiems) metams (b. l. 58–59), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 61), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 62), yra pakaltinamas, nedirba (b. l. 60).

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė pripažinti D. D. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažinti vienu trečdaliu ir vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo gynėja prašė teismo paskirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, D. D. parinktina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšis – areštas, kuri susijusi su trumpalaikiu asmens laisvės atėmimu. Nors kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, tačiau praeityje yra baustas administracine tvarka už tai, jog 2018 m. vasario 12 d., apie 13.55 val., Kauno mieste vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,10 promilės neblaivumas, paskirtos baudos nesumokėjo, oficialiai niekur nedirbantis, taigi nėra pagrindo manyti, kad jam parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmę – baudą, tokia bausmė bus realiai ir savalaikiai įvykdyta. Esant šioms aplinkybėms manytina, kad būtent areštas, o ne bauda, ar terminuotas laisvės atėmimas, yra adekvati bausmės rūšis ir bus pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, D. D. skirtina arešto bausmė, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kaltinamasis neteistas, todėl yra pagrindo manyti, kad šiuo nuosprendžiu gali būti sprendžiamas klausimas dėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo.

Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju D. D. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, turi galiojančią administracinę nuobaudų, nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti D. D. taikant 3 (trijų) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (išskyrus atvejus jei tai susiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu), bei įpareigojimą – bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu teismo prašė D. D. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones trejų metų laikotarpiui.

Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamajam neturint specialiosios teisės, vairuoti kelių transporto priemones, kai tokia teisė yra atimta, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (2,34 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 3 (trijų) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – 2021 m. birželio 4 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį ir konfiskuoti kaltinamojo vairuotą ir jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine, priklausantį automobilį „Daihatsu Materia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė D. D., buvo įvykdytas vairuojant jam ir sutuoktinei R. D. priklausantį automobilį „Daihatsau Materia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurio valdytoja yra R. D.. Kaltinamasis D. D. automobilį pasiėmė iš žmonos negavęs jos sutikimo. Sutuoktiniai nebuvo susitarę dėl transporto priemonės naudojimo. Liudytoja R. D. nurodė, kad automobilį pirko už savo asmenines lėšas, D. D. prie automobilio išlaikymo neprisidėjo, o automobilis jai yra reikalingas važinėti į darbą, todėl prašo automobilio „Daihatsau Materia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) nekonfiskuoti. Kaltinamasis suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veika, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir valdytojui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš byloje pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos, vidutinė transporto priemonės „Daihatsau Materia“, 2007 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM yra 2340,00 (du tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt) eurų (b. l. 47). Nors automobilio savininkė R. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilį pirko už 600,00 eurų, tačiau byloje jokių tai patvirtinančių duomenų nėra.

Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (tyčia, suvokdamas savo veiksmus, važiavo mieste ir vairavo jo sutuoktinei priklausančią transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), įvertinus kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertę, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 2340,00 (du tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt) eurų, kas laikytina proporcinga ir adekvačia suma kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam D. D. buvo paskirtas gynėjas, kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius parinko advokatę R. B., byloje dalyvavo advokatė R. B. pateikusi 2021 m. birželio 9 d. advokato orderį LA Nr. 752088. Kaltinamasis sutiko su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme pagreitinto proceso tvarka.

Iš 2021 m. birželio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos Nr. (12.33 Mr) PT-4267, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam D. D. buvo patirta 84,06 eurų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nors oficialiai nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus asmuo ir teisiamojo posėdžio metu nurodė turintis darbinių pajamų, be to prašoma išieškoti 84,06 eurų suma yra sąlyginai nedidelė. Įvertinus šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo D. D. valstybės naudai.

Kaltinamasis D. D. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 74–75, 77–78), pradėjus nuosprendžio vykdymą – panaikintinos, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones D. D. atėmimą trejiems metams.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Daihatsu Materia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje, Technikos g. 18 A, Kaunas; registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke (b. l. 87), grąžintini transporto priemonės valdytojai-savininkei R. D..

2021 m. birželio 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės nutarimu D. D. ir R. D. bendros jungtinės nuosavybės turtui – automobiliui „Daihatsu Materia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 97) paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. D. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (išskyrus atvejus jei tai susiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu), bei įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Skirti D. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymo dienos, tai yra – nuo 2021 m. birželio 4 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš D. D. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Daihatsu Materia“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2340 (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt) eurų.

D. D. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2340,00 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėta į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt ) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Daihatsu Materia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini); registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke (b. l. 87), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti transporto priemonės valdytojai-savininkei R. D..

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

2021 m. birželio 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės nutarimu D. D. ir R. D. bendros jungtinės nuosavybės turtui – automobiliui „Daihatsu Materia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išieškoti iš D. D. 84,06 eurus valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), arba kitas) nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Išaiškinti D. D., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis