Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-383/2013

Teisėjas Algimantas Brigadierius Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00093-2012-1

2013 m. sausio 31 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Šiuliui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir T. Č. , tačiau jis nuosprendžio neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteistas už tai, kad kartu su T. Č. , veikdami bendrininkų grupe, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą G. B. tariamą teisę, tai yra, panaudoję psichinę ir fizinę prievartą prieš T. S. , reikalavo grąžinti G. B. priklausančią rankinę su joje buvusiais 2000 litų – 2012 m. sausio 21 d., apie 11 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) kaime, šalia kelio (duomenys neskelbtini), T. Č. , veikdamas G. B. interesais ir naudai, sugriebė T. S. už kaklo ir drabužių, bei jėga įsodino jį į automobilį Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame T. Č. du kartus kumščiu sudavė T. S. į veidą, po to, G. B. minėtu automobiliu nuvežė T. S. prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio 102-ojo namo, G. B. plastmasiniu dirželiu surišo T. S. rankas, įsodino jį į automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė prie karjero, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir čia, tęsdami nusikalstamą veiką, G. B. ištraukė iš T. S. kišenės 70 litų bendros vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA 3310 su dviem SIM kortelėmis, kuriuos perdavė T. Č. , liepė T. S. prisipažinti, kur padėjo rankinę, pagaliu sudavė jam šešis kartus į įvairias kūno vietas: kairę koją, kairę ranką, nugarą, galvos sritį, liepė klauptis, grasino susidoroti bei lipti ant plono karjero ledo, tokiais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei didelės žalos jo asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo G. B. gynėja palaikė ginamojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo G. B. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

Apeliantas skundu ginčija nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis nuteistas, kvalifikaciją. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo kaip nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d., kadangi smurto prieš nukentėjusįjį jis nenaudojo. Be to, nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1, 3, 4 d.). BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K–113/2013).

Skundžiamame nuosprendyje teismas išsamiai išnagrinėjo tiek nuteistųjų, tiek ir nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes. Siekiant nustatyti objektyvią tiesą, išnagrinėtos nukentėjusiojo parodymų pakeitimo priežastys, o parodymai, kuriais teismas rėmėsi, sugretinti su teismo medicinos eksperto išvada, kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kitais rašytiniais bylos duomenimis, liudytojo A. B. parodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas dėl įrodymų vertinimo, konstatuoja, jog teismas pagrįstai ir motyvuotai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Šie nukentėjusiojo parodymai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 20 str., jie buvo ištirti teismo posėdyje ir pagrįstai pripažinti patikimesniais, nei pakeisti nukentėjusiojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu.

Apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistojo veika neteisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 294 str. 2 d., yra nepagrįstas. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis neigia vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji prieš nukentėjusįjį T. S. naudojo ne tik psichinę, bet ir fizinę prievartą, t. y., jėga įsodino jį į automobilį, kuriame T. Č. du kartus kumščiu sudavė T. S. į veidą, plastmasiniu dirželiu surišo nukentėjusiajam rankas, ir, nuvežę į nuošalią vietą, sudavė nukentėjusiajam šešis kartus į įvairias kūno vietas, liepė klauptis, grasino susidoroti bei lipti ant plono karjero ledo. Šios teismo išvados pagrįstos ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir rašytine bylos medžiaga: teismo medicinos eksperto išvada, daiktų apžiūros protokolais, liudytojo A. B. parodymais. Pažymėtina, jog dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams, taigi nėra pagrindo teigti, kad G. B. prieš T. S. smurto nenaudojo.

Apeliantas skunde taip pat ginčija teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės rūšį ir teigia, jog teismas galėjo skirti jam švelnesnę bausmę – areštą.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d.). BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę G. B. , minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Savanorišką nusikalstama veika padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimą teismas teisingai pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad G. B. teistas dešimt kartų, teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje, registruotas darbo biržoje. Kadangi naują nusikaltimą G. B. padarė esant neišnykusiam teistumui, jis laikytinas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d.). Nors, kaip savo skunde nurodo apeliantas, BK 56 str. 1 d. numatyta galimybė teismui neskirti recidyvistui laisvės atėmimo bausmės, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti G. B. , bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.