Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroro M. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 6 dalis),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2021 m. gruodžio 22 d., apie 23.30 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)., kambaryje tarpusavio konflikto su M. K. metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė ant lovos sėdinčiam M. K. į galvą, ir, pastarajam pargriuvus ant lovos, tyčia ne mažiau kaip 15 kartų sudavė M. K. į kairiąją plaštaką, kuria pastarasis dengėsi galvą, ir ne mažiau kaip 15 kartų kelėnu sudavė M. K. į galvą, taip padarydamas kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžį ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos kraštinį skeveldrinį lūžį, ir taip sukėlė nukentėjusiajam M. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3. Kaltinamasis V. Š. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2021 m. gruodžio 22 d. išgirdo gandus apie tai, kad jo draugė L. B. draugauja ne tik su juo, bet ir su M. K.. Dėl to jis labai supyko ir apie 22.30 val. nuėjo į L. B. namus, adresu (duomenys neskelbtini)., žinodamas, kad ten dažnai lankosi M. K., todėl manė, jog galės su pastaruoju viską išsiaiškinti. Atėjęs prie L. B. namo, lauke pamatė jos brolį M. D., kuris nurodė jam, kad M. K. yra namuose. Jis paprašė M. D. pakviesti M. K. išeiti į lauką pasikalbėti, todėl M. D. nuėjo į namą, o jis liko laukti lauke, tačiau iš namo niekas neišėjo. Tuomet jis dar labiau susinervino, įėjo į namą ir kambaryje pamatė M. D. ir ant lovos sėdintį M. K.. Jis priėjo prie M. K. ir, nieko pastarajam nesakęs, sudavė M. K. du kartus kumščiu į galvą. M. K. nuo suduotų smūgių parvirto ant šono ir ranka užsidengė galvą. Tuomet jis M. K. kumščiu sudavė į ranką, kuria pastarasis buvo užsidengęs galvą, o po to dar sudavė M. K. kelėnu į galvą. Kiek kartų sudavė nežino. M. D. jį nustūmė ir jis išėjo. Gailisi dėl savo veiksmų, M. K. atsiprašė ir pastarajam padarytą žalą atlygino, su juo susitaikė (b. l. 123-126, 130-133).

4. Be kaltinamojo V. Š. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, grindžiamas šiais įrodymais:

5. Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 22 d. jis buvo A. D. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir dažė sieną. A. D. namuose nebuvo, tačiau buvo jos sūnus M. D.. Nudažius sieną, jis su M. D. kambaryje atsisėdo ant lovos ir gėrė alkoholį. Jiems besėdint, į kambarį įėjo V. Š. ir ėmė jam priekaištauti dėl to, kad jis neva rodo dėmesį A. D. dukrai L.. Jis šias aplinkybės neigė, tačiau V. Š. juo netikėjo ir, jam sėdint ant lovos, sudavė du kartus kumščiu į galvą. Jis nuo suduotų smūgių parvirto ant dešiniojo šono. Tuomet V. Š. ne mažiau kaip 15 kartų sudavė jam kumščiu į kairiąją plaštaką. V. Š. siekė suduoti jam į galvą, bet jis pastarąją dengėsi kairiąją plaštaka, todėl visi V. Š. suduoti smūgiai pataikė į jo kairiąją plaštaką. Po to V. Š. sudavė jam ne mažiau kaip 15 kartų kelėnu į galvos sritį. V. Š. jo atsiprašė, padarytą žalą atlygino ir jis su V. Š. susitaikė (b. l. 2, 31-34).

6. Liudytojas M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 22 d. apie 12 val. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini)., atvažiavo M. K.. Dieną jis su M. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.30 val. į namus atėjo V., kurio pavardės nežino. V. iš karto pribėgo prie M. K. ir, nieko nesakęs, paėmė M. K. už kaklo ir sudavė ne mažiau kaip tris kartus kelėnu į šoną, o po sudavė ne mažiau kaip 10 kartų kumščiu į veido sritį. Jis nustūmė V. nuo M. K., paguldė V. ant žemės, o M. K. pabėgo į lauką. Po kurio laiko M. K. sugrįžo kartu su policijos pareigūnais. Mano, kad V. sumušė M. K. dėl jo sesers L. B. (b. l. 81-82).

7. 2021 m. gruodžio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, 2021 m. gruodžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje užfiksuoti M. K. pranešime apie įvykdytą nusikaltimą duomenys ir nusikaltimo padarymo vieta – gyvenamasis namas, įėjimas į kambarį ir kambarys, adresu (duomenys neskelbtini).

8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 1654/2021(03) nurodyta, kad medicininėje dokumentacijoje M. K. konstatuota kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos kraštinis skeveldrinis lūžis. Sužalojimai padaryti griuvimo ant ištiestos kairės rankos ir atsitrenkimo į plokštumą metu. Sužalojimai padaryti iki patenkant į gydymo įstaigą, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. Nustatyti lūžimai padaryti ne mažiau vieno trauminio poveikio pasėkoje. Dėl kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) – M. K. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b. l. 54-56).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis V. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis V. Š. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi baudžiamajame įsakyme aptarti įrodymai. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

10. V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Teismas pažymi, jog pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo nurodyta, kad kaltinamojo V. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis). Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis). Kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis).

12. Vadovaujantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, V. Š. už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas pilnametis, teistas Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 30 parų arešto bausme. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę V. Š. atliko 2018 m. rugpjūčio 3 d. Remiantis BK 27 straipsnio 4 dalimi, nusikalstama veika, numatyta BK 151¹ straipsnio 1 dalyje laikytina apysunkiu nusikaltimu. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, asmenys nuteisti už apysunkį nusikaltimą laikomi turinčiais teistumą, bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiame baudžiamajame įsakyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu (2021 m. gruodžio 22 d.) kaltinamojo V. Š. teistumas buvo išnykęs ir jis buvo laikomas neteistu, todėl pastarasis šios nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo recidyvistas.

13. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

14. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę – V. Š. neteistas (BK 97 straipsnio 6 dalis), administracine tvarka baustas 5 kartus, paskutinį kartą – 2021 m. liepos 28 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį (b. l. 91-95), (duomenys neskelbtini), atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, prokuroro prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad V. Š. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę.

15. V. Š. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta kaltu ir baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu.

16. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3, 4 dalimis V. Š. visu bausmės vykdymo laikotarpiu paskirtina intensyvi priežiūra – buvimo vietos ir laiko kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant jam būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, ir įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

17. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁴ straipsniu V. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas visu bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

18. V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, visu bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos ir laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant jam būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, ir įpareigoti jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, visu bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos ir laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant jam būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, ir įpareigojam jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁴ straipsniu A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą visu bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.