Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-01-27 · Administracinė byla Nr. I-179-583/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-27
Bylos Nr.
I-179-583/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00010-2009-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
S. U.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-179-583/2010Proceso Nr. 3-63-3-00010-2009-9 (S);Procesinio sprendimo kategorija 11.9;63.3.8;73
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos S. U. skundu atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl valstybės garantijos pakeitimo ir rašytinio proceso tvarka spęsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą skundu nurodydama, kad 2006 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2903, vykdant valstybės garantiją Nr. 125, jai neterminuotai išnuomotos kitos savivaldybės gyvenamosios patalpos, - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda į nuompinigius įskaičiuojant grąžintinų savininkui nuomotų patalpų vertę, kuri tuo metu nustatyta 122 000 litai. Tuo pagrindu tarp pareiškėjos ir atsakovo sudaryta gyvenamosios patalpos sutartis J3-3.

Toks suteiktas garantijos būdas neatitinka tikrosios pareiškėjos valios, kuri buvo ydingai išreikšta dėl itin sunkios sveikatos būklės ir objektyviai susidėjusių gyvenimo aplinkybių, bei pažeidžia pareiškėjos teises. Valstybės garantijos būdas neatitinka tikrosios valios, kuri buvo įsigyti turtą nuosavybėn. Pareiškėjos teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad nuosavybės teise negalėjo įsigyti jokio gyvenamojo būsto, kuriuo galėtų disponuoti. Pareiškėjai kompensuojama išnuomoto savivaldybės buto nuomos kaina, kuri sudaro 80.20 Lt nuompinigių per mėnesį, atleidžiant nuo apskaičiuoto nuomos mokesčio iki 2132 m. rugsėjo 30 d. Taigi, buto, kurio negalėjo privatizuoti, nes jis buvo grąžintas savininkui, vertė būtų kompensuota tik 2132 metais.

Šalies argumentai

Šiais ir išsamiau skunde išdėstytais motyvais pareiškėja prašo teismą:

1. panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. ADI-2903 „Dėl valstybės garantijos vykdymo S. U.“;

2.panaikinti 2006 m. rugsėjo 14 d. valstybės garantiją Nr. 125 dėl kitų valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalų vertę, pakeičiant išduotos valstybės garantijos būdą, - suteikti kitą gyvenamąją patalpą, ją neatlygintinai perduodant nuosavybėn arba kompensuojant gyvenamosios patalpos įsigijimo išlaidas ar kompensuojant nuomotų patalpų rinkos vertę pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ), 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo tos dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005).

Pareiškėja teismui su skundu teikia priedus – 2009 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės mero raštą Nr. (31.1)R12-675, kuriuo atsakoma į pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl valstybės garantijos pakeitimo ir nurodoma, kad teisinių pagrindų tenkinti prašymą nėra. Atsakyme akcentuojama, kad savivaldybės administracijos direktorė, vadovaudamasi imperatyviomis įstatymo nuostatomis, nepažeisdama įstatyme nustatytų terminų bei vykdydama pareiškėjos pasirinktą valstybės garantiją 2006 m. gruodžio 27 d. priėmė įsakymą Nr. AD1-2903, kuriuo išnuomojo neterminuotai gyvenamąsias patalpas ir 2007 m. sausio 4 d. sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. 2009 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės raštu Nr. (31.1)-R12-943 atsakyta į pareiškėjos pakartotinį prašymą, kuriuo atsisakyta pakeisti 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. AD1-2903 nurodant, jog pasirinkta valstybės garantija įvykdyta. Šiuo raštu taip pat pareiškėjai pateikta prašomo pakeisti įsakymo kopija. Šio susirašinėjimo faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja apie ginčijamą 2006 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-2903 sužinojo dar 2009 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (31.1)R12-675 pateikus išsamią informaciją tiek apie garantijos suteikimo aplinkybes, tiek apie ginčijamo įsakymo turinį ir jo teisines pasekmes, t.y. 2007 m. sausio 4 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pasirašymą. Skunde pati pareiškėja akcentuoja, kad ji pasirašė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį būtent ginčijamo įsakymo pagrindu. 2006 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valstybės garantija nuomininkui gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute išduota 2006 m. rugsėjo 14 d., ji pasirašyta pareiškėjos ir dėl jos pasirašymo momento ginčo nekyla.

Taigi pareiškėjos ir atsakovo susirašinėjimas dėl 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. AD1-2903 ir garantijos pakeitimo patvirtina, kad pareiškėja apie ginčijamą įsakymą vėliausiai turėjo sužinoti 2009 m. rugsėjo mėnesį. Kad pareiškėja gavo pakankamą informaciją apie ginčijamą garantiją ir ginčijamą įsakymą dar 2009 m. rugsėjo mėnesį patvirtina ir 2009 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės mero raštas Nr. (31.1)-R12-943, kuriuo atsakoma į pareiškėjos pateiktą pakartotinį prašymą pakeisti ginčijamą įsakymą. Iš atsakymo turinio akivaizdu, kad pateiktu prašymu buvo pareikštas prašymas ne tik pateikti įsakymo kopiją, bet ir prašoma pakeisti ginčijamą įsakymą. Prašymas dėl įsakymo pakeitimo gali būti formuluojamas tik pakankamai susipažinus su akto turiniu ir jo esme, todėl tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai ginčijamų aktų turinys kreipiantis pakartotiniu prašymu jau buvo žinomas. Įstatymo leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu - akto įteikimu asmeniui bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momentu. Asmeniui, kurio teises įtakoja administracinis aktas, sužinojus apie tokio akto priėmimą ir jam siekiant realizuoti teisę ginčyti administracinį aktą, jis pats turi būti apdairus ir veikti operatyviai siekiant savo teisių gynybos. 2009 m. rugsėjo 9 d. raštu pareiškėjai gavus informaciją apie 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymą, akivaizdu, kad pareiškėjai vėliausiai 2009 m. rugsėjo mėnesį tapo žinoma informacija apie ginčijamą aktą, apie esminius akto elementus ir akto teisines pasekmes. Todėl pareiškėja nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio siekdama savo teisių gynybos turėjo galimybę kreiptis skundu į teismą per įstatymo nustatytą terminą, t.y. per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie ginčijamo akto priėmimą dienos. Net ir pripažinus, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. raštu pateiktoji informacija apie ginčijamo akto turinį dėl subjektyvių priežasčių pareiškėjai buvo nepakankama, ji gavusi informaciją apie ginčijamą 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymą ir veikdama apdairiai turėjo galimybę kuo operatyviau prašyti išsamesnės informacijos apie aktą ar reikalauti pateikti patį aktą, tačiau dėl šio akto pateikimo ar jo turinio detalizavimo nesikreipė gana ilgą laikotarpį.

Iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėja laikosi nuostatos, kad skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo 2006 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymo Nr. AD1-2093 kopijos jai pateikimo datos, kuri jai pateikta 2009 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės mero raštu Nr. (13.1)-R12-943. Tačiau teismas konstatuoja, kad pareiškėjai apie 2006 m. rugsėjo 14 d. ginčijamą Klaipėdos miesto savivaldybės išduotą valstybės garantiją jai yra žinoma nuo jos išdavimo momento, o apie 2006 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymą Nr. AD1-2093 ir jo turinį žinoma nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio. Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2009 m. gruodžio 31 d. raštas, kuriuo pateikta ginčijamo akto kopija, dėl aukščiau įvardintųjų priežasčių nėra teisinė prielaida skundo padavimo terminą skaičiuoti nuo prašomo pateikti akto gavimo dienos. Teismas konstatuoja, kad aukščiau aptariamų faktinių duomenų visuma patvirtina, jog pareiškėjai akto turinys ir jo sukeliamos teisinės pasekmės tapo žinomos dar 2009 m. rugsėjo mėnesį atsakius į jos prašymą dėl garantijos pakeitimo. Todėl akivaizdu, kad ši data yra momentas nuo kurio pareiškėjai tapo žinomi ginčijamo akto esminiai elementai ir nuo šio momento jai buvo pakankamai informacijos ir laiko apsisprendžiant dėl savo teisių gynybos būdo ir apimties ir šia teise pareiškėja privalėjo pasinaudoti per įstatymo nustatytą terminą. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja praleido įstatymo numatytą terminą kreiptis skundu į teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluota nuostata, jog skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis pradėti teisminį procesą, kartu iš pareiškėjo atima teisę į teisminę gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A-8-514-2004, Administracinių teismų praktika. Nr.6. p. 224-233; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/07). Taigi skundo padavimo terminas yra sąlyga, ribojanti konstitucinę teisminės gynybos teisę, nes skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis teisminiam ginčo nagrinėjimui iš esmės (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 34 straipsnis, 101 straipsnio 6 punktas).

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Pareiškėja teismui neteikia prašymo dėl termino kreiptis skundu į teismą atnaujinimo, mano, kad jo nepraleido, todėl skundą atsisakoma priimti.

Teisinio vertinimo, skaičiuojant skundo padavimo termino eigos pradžią, nekeičia ir ta aplinkybė, kad pareiškėja 2009 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi prašymu dėl valstybės garantijos pakeitimo ir 2009 m. lapkričio 14 d. prašymu kreipėsi dėl 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo pakeitimo į Klaipėdos miesto savivaldybę. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisme gali būti ginamos teisės ar teisėti interesai tik tų asmenų, kurie skundus dėl atitinkamų pažeidimų padavė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Taip įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių apibrėžtumą ir stabilumą. Tai, kad pareiškėja galbūt siekė ginčo sprendimo kitais būdais (administracine tvarka), nesudaro pagrindo skaičiuoti skundo padavimo terminų kitaip, nei yra numatyta ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, kadangi įstatymas ginčo dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo nagrinėjimui nėra numatęs neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kreipimasis dėl atitinkamų administracinių sprendimų (aktų) panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų numatytas administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas, nėra svarbi priežastis terminą skaičiuoti kitaip, nei tai numato ABTĮ 33 straipsnio nuostatos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-263/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(10)-1098/2006; AS(8) – 339/2007, AS8-630/2007; A16-932/2007 ir kt.).

Iš aukščiau aptartų aplinkybių ir viseto rašytinių įrodymų, galima konstatuoti, kad pareiškėja praleido terminą, numatytą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje kreiptis teisminės gynybos, prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo neteikia, todėl pareiškėjos skundą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalimi 8 punktu atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

pareiškėjos S. U. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl valstybės garantijos pakeitimo, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant jį per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas