Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis MB (duomenys neskelbtini), teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsn io 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. 2024 m. rugpjūčio 2 d., apie 16.45 val., miško masyve, šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo dvi svetimas banko mokėjimo korteles, ištraukdamas iš nukentėjusiojo R. M. piniginės, R. M. vardu „SEB“ banko išduotą, mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei R. M. vardu „SEB“ banko išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei nusprendus pastarąja pasinaudoti, neteisėtai laikė iki 2024 m. rugpjūčio 3 d., 02.42 val., kai neteisėtai ją panaudojęs, atliko finansines operacijas. Tokiu būdu jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones finansinei operacijai inicijuoti.

Šiais savo veiksmais L. P. padarė nusikalstamą veika, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat L. P. 2024 m. rugpjūčio 3 d., 02.42 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo „SEB“ banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. M. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, apgaule nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, taip suklaidindamas banko operacinę sistemą neteisėtai atliko finansinę operaciją ir išgrynino R. M. sąskaitoje buvusius 20 eurų bei juos užvaldė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 02.43 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo „SEB“ banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. M. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, apgaule nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, taip suklaidindamas banko operacinę sistemą neteisėtai atliko finansinę operaciją ir išgrynino R. M. sąskaitoje buvusius 100 eurų bei juos užvaldė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 10.21 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo „SEB“ banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. M. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, apgaule nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, taip suklaidindamas banko operacinę sistemą neteisėtai atliko finansinę operaciją ir išgrynino R. M. sąskaitoje buvusius 100 eurų bei juos užvaldė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 11.26 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo „SEB“ banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. M. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, apgaule nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, taip suklaidindamas banko operacinę sistemą neteisėtai atliko finansinę operaciją ir išgrynino R. M. sąskaitoje buvusius 200 eurų bei juos užvaldė,

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 12.11 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo „SEB“ banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. M. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, apgaule nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, taip suklaidindamas banko operacinę sistemą neteisėtai atliko finansinę operaciją ir išgrynino R. M. sąskaitoje buvusius 100 eurų bei juos užvaldė, taip iš viso padarydamas nukentėjusiajam R. M. 520 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais L. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas L. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Tikslios datos neprisimena, bet tai gali būti įtarime minima 2024 m. rugpjūčio 2 diena, jis susitiko su savo pažįstamu R. M.. Susitiko jie prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos. Kadangi iš anksto su R. buvo susitarę, kad gers, R. buvo su savimi atsinešęs „Jack Daniels“ viskio butelį, atrodo 0,7 l talpos. R. jau buvo išgėręs. Paėjo apie 100 metrų nuo mokyklos į miškelį. Miškelyje prisėdo ir dviese pradėjo gerti R. atsineštą butelį. R. su savimi buvo atsinešęs kuprinę. Gėrimo metu, kažkuriuo momentu, R. išgėręs pasakė savo banko kortelės PIN kodą, o jis jį įsimynė. Vienu momentu, kai R. nematė, jis iš R. piniginės, kuri buvo kuprinėje, ištraukė dvi R. „SEB“ banko korteles. Išgėrus jis su R. išsiskirstė. Jis jam atrodo nuėjo į parduotuvę. Kadangi pats buvo neblaivus, nelabai prisimena įvykio aplinkybių, bet kelis kartus iš vienos R. banko kortelės išsigrynino pinigus. Kur tiksliai grynino pinigus ir po kiek kartų neprisimena, tačiau tai gali būti įtarime minimi banknotai ir sumos, kadangi pamena, kad išsigrynino (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje ir prie (duomenys neskelbtini) „Maximos“. Grynino pinigus tik viena banko kortele. Kitos nenaudojo. Abi korteles išmetė į šiukšliadėžę po paskutinio pinigų išgryninimo, prie „Maxima“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po kelių dienų, kai išsiblaivė, jis susisiekė su R. ir jo atsiprašė ir atlygino žalą. Dėl padarytos veikos jis nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas L. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi. Apie įvykį kiek prisimena jau yra davęs parodymus, jų nekeis. Po nusikalstamos veikos padarymo, kai išsiblaivė jis iš karto suprato, kad pasielgė neteisingai, susisiekė su nukentėjusiuoju ir atlygino jam žalą. Nori paminėti, kad jis yra dirbantis, dirba MB (duomenys neskelbtini), labai nenori prarasti šitą darbą, kadangi turi žmoną, bei sūnų, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų ir turi išlaikyti savo šeimą. Apie 5 metus stengėsi gyventi pavyzdingai, nedarė nusikalstamų veikų. Pavartojęs alkoholio, paslydo ir padarė nusikalstamą veiką, dėl ko kaip ir minėjo labai gailisi. Jis pasižada, kad daugiau nedarys nusikalstamų veikų ir eis gydytis nuo priklausomybių.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. M. nurodė, kad jis 2024 m. rugpjūčio 2 d. 23.00 val. lankėsi (duomenys neskelbtini) esančiame bare, prie lombardo, baro pavadinimo nėra. Ten išgėrinėjo su draugu V. S.. Ir paskutinį kartą atsiskaitė savo banko SEB kortele. 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 07.00 val., grįžo namo ir nuėjo miegoti. Jam pabudus apie 14.30val., pamatė, kad į telefoną atėjo pranešimas iš ,,SEB bank“ programėlės, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. 10.21 val., (duomenys neskelbtini), buvo nuimta 100 eurų; 11.26 val., buvo nuimta 200 eurų,; 12.11 val., buvo nuimta 100 eurų, nuo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip dingo kortelė iš jo kuprinės, kadangi visada ją ten laiko paaiškinti negali. Dėl šio įvykio patyrė 400 eurų turtinę žalą. Poziciją dėl civilinio ieškinio pareikš tyrimo metu. Banko kortelę užblokavo. Daugiau papasakoti nieko negali.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas R. M. nurodė, kad nori papildyti savo praeitoje apklausoje duotus parodymus ir nurodyti, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. maždaug apie 16-17 val. netoli jo namų, susitiko su savo draugu L. P.. Kartu su juo ėjo link gimnazijos (duomenys neskelbtini) ir pakeliui jis vienas užėjo į parduotuvę „Aibė“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje ir nusipirko butelį viskio „Jack Daniels“ 0,7 l. talpos. L. tuo metu jo laukė šalia parduotuvės. Viskis kainavo apie 28 eurus, už jį atsiskaitė jis, savo elektronine SEB banko kortele (t. y telefonu), kurios banko sąskaita yra (duomenys neskelbtini), bekontakčiu mokėjimu. Fizinę kortelę tuo metu turėjo savo piniginėje, kuri tuo metu buvo jo kuprinėje, jam ant pečių. Savo banko kortelę fizinę, jis visada nešiojasi su savimi piniginėje. Taip pat piniginėje buvo ir antra SEB banko kortelė, kurios numerio nežino, bet sąskaitos numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip ir minėjo, abidvi korteles visą laiką nešiojasi su savimi piniginėje. Tuomet su L., nuėjo prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kuri randasi adresu (duomenys neskelbtini). Priešais gimnaziją yra miškelis, ir būtent ten, miško masyve, su L. atsisėdo ant suoliuko, kur nebuvo žmonių ir kartu išgėrė nusipirktą viskio butelį. Kol gėrė viskio butelį, kuprinę jis buvo pasidėjęs prie suoliuko ant žemės, tarp jų su L. Visą laiką, kol su L. sėdėjo ant suoliuko, jo kuprinė buvo padėta ant žemės. Tik vienu momentu, jiems sėdint ant suoliuko, jam į telefoną paskambino draugas V. S. ir jis atsistojo nuo suoliuko ir paėjo nuo suoliuko į šoną apie 5 metrus. Su draugu telefonu kalbėjo apie 3 minutes ir visą laiką, jis nugara buvo atsisukęs į suoliuką kur sėdėjo L., dėl to L. nematė. Dabar patikrinęs savo telefone skambučius, neranda skambučio laiko, dėl to negali pasakyti kelintą valandą tiksliai jam skambino draugas, bet tai buvo apie 16. 45 val. Pakalbėjęs su draugu, vėl grįžo pas L., atsisėdo ant suoliuko. Nieko įtartino nepastebėjo, kuprinė buvo padėta ant žemės, taip kaip ir jam prieš einant kalbėti telefonu su draugu. Toliau su L. dagėrė viskio butelį, dar šiek tiek pasėdėjo, parūkė ir išsiskirstė. Jis paėmė savo kuprinę ir nuėjo namo, o L. nežino kur nuėjo. Grįžo namo trumpam, tačiau savo kuprinės netikrino. Grįžo namo tam, kad persirengti. Tuo metu namuose buvo vienas. Persirengęs jis paskambino draugui V., ir susitarė susitikti, prie jo namų. Tuomet vėl pasiėmė savo kuprinę ir apie 19. 30 val. susitiko su V. Tuomet su juo nuėjo į parduotuvę. V. apsipirko produktų, tuomet atėjo pas jį namo, jis maisto produktus paliko namuose. Tuomet su V. išėjo į miestą. Nuėjo į barą, kuris neturi pavadinimo, adresu (duomenys neskelbtini). Ir ten su V. išgėrė alaus. Nuo to momento, kai susitiko su V., jo kuprinė, kurioje buvo jo piniginė, visą laiką buvo prie jo. Viso vakaro ir nakties eigoje, jis netikrino ar piniginėje yra fizinės banko kortelės, kadangi jis atsiskaitinėjo elektronine banko kortele, t. y telefonu. Jis buvo girtas, todėl toliau tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Bet prisimena, kad su V. jie važiavo į Lazdynų ligoninę, kiek prisimena, galimai V. buvo prisispaudęs pirštą. Prisimena, kad lazdynų ligoninėje kelis kartus iš aparto pirko kavą. Mokėjo savo elektronine SEB banko kortele, kurios sąskaitos Nr. yra (duomenys neskelbtini), telefonu. Kaip ir minėjo, fizinės kortelės iš kuprinės ir piniginės jis netraukė. Tuomet prisimena, kad su V., su taksi buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini). Jam atrodo, kad jie buvo prie bankomato esančio, prie parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini). V. nusiiminėjo su savo banko kortele pinigus. Jis jokių pinigų nenusiiminėjo. Tuomet jie su taksi nuvažiavo namo, dar prie namų išgėrė alaus. Tuomet jis ryte, namuose apie 11 val. atsikėlęs, per telefoną norėjo patikrinti kiek jis išleido pinigų per naktį. Ir pamatė, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d., 02.42 val. buvo išgryninti 20 eurų, 02.43 val. išgryninti 100 eurų, 2024 m. rugpjūčio 3 d., 10.21 val., buvo išgryninti 100 eurų; 11.26 val., buvo išgryninti 200 eurų,; 12.11 val., buvo išgryninti 100 eurų, nuo mano banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Viso buvo išgryninti 520 eurų. Tuomet patikrino kitą savo SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje taip pat buvo išgryninti pinigai. Kokia tiksliai suma, kada ir kokiu laiku jis nežino, neprisimena, kadangi dabar jau nebegali patikrinti. Tuomet patikrino savo kuprinę, kurioje buvo jo piniginė. Pamatė, kad piniginėje nėra jo abiejų fizinių SEB banko kortelių (jų numerių nežino), tačiau vienos sąskaita yra (duomenys neskelbtini), kitos (duomenys neskelbtini). Šios banko kortelės visą laiką pas jį būdavo piniginėje. Todėl iš karto paskambino bankui ir paprašė, kad abidvi korteles užblokuotų. Po dviejų dienų jis paskambino L. ir jis su juo susitiko. Jis pradėjo su juo aiškintis, dėl savo banko kortelių, pasakė, kad jam buvo nurašyti pinigai ir pasakė, kad korteles galėjo pavogti L.. L. kažką jam sumikčiojo ir tuomet jo atsiprašė, ir pasakė, kad jis buvo pergėręs, nesuprato ką daro ir pasakė, kad atlygins jam žalą. Kadangi L. pasakė, kad jam atlygins žalą, jis toliau su juo nesiaiškino kada L. pavogė jo banko korteles, kiek išsigrynino ir panašiai. Tiesiog pasakė, kad L. jam turi grąžinti 550 eurų. Tiesiog greitai galvoje pasiskaičiavo, kad jeigu L. iš vienos banko sąskaitos išsigrynino 520 eurų, iš kitos 120 eurų, kadangi prisimena, kad banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo apie 120 eurų ir po 2024 m. rugpjūčio 2 d. – 2024 m. rugpjūčio 3 d. nakties jų nebebuvo. Supranta, kad klaidingai pasiskaičiavo sumą, tiesiog tuo momentu tiek L. pasakė. L. jam grąžino 550 eurų, t. y vieną kartą jam pervedė 70 eurų, kitą kartą 380 eurų ir dar vieną kartą 100 eurų. Viso jis jam atlygino 550 eurų turtinę žalą. Tačiau dėl banko kortelės, kurios sąskaita yra Nr. (duomenys neskelbtini), reiktų tiksliai pasižiūrėti kiek buvo išgryninta pinigų, kadangi kaip ir minėjo jis neprisimena ir nebegali pasižiūrėti, kadangi kortelę užblokavo. Jis mano, kad L. galėjo jo abi SEB banko korteles pavogti iš kuprinės, iš piniginės, kai jis su L. ant suoliuko gėrė viskį, ir kai jis nuėjo 3 minutėms į šalį pasikalbėti su savo draugu telefonu. Savo PIN kodų nuo kortelių jis L. nesakė, galbūt, kai jis su L. sėdėjo ant suoliuko, jie kalbėjo kažką apie bankus ir galbūt netyčia galėjo L. prasitarti ir pasakyti banko kortelių PIN kodus. Daugiau apie įvykį negali nieko pasakyti, kadangi neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas R. M. nurodė, kad nori patikslinti savo praeitoje apklausoje duotus parodymus, kadangi prisiminė kai kurias aplinkybes, ir nurodyti, kad paskutinį kartą, savo piniginėje, savo fizines „SEB“ banko korteles jis matė maždaug 2024 m. rugpjūčio 2 d. prieš einant susitikti su L. P.. Praeitoje apklausoje minėjo, kad dingo jo banko kortelė, kurios sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini) ir kad joje buvo 120 eurų ir kad galimai L. šiuos pinigus išgrynino. Tačiau tyrėjai parodžius šios banko sąskaitos išklotinę, jis prisiminė, kad jis kažkada šioje banko kortelėje turėjo 120 eurų, bet galimai kažkada juos pats buvo išsigryninęs, dar iki įvykio. Taip pat prisiminė, kad kai jis įvykio naktį buvo su savo draugu V. L. ligoninėje, jis norėjo per programėlę iškviesti taksi, kad grįžti namo. Ir tuo metu, savo telefone, programėlėje pamatė, kad bankomate esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta pinigų sumą. Kokia tiksliai neprisimena, išraše turėtų matytis. Todėl jie su V. nusprendė nuvažiuoti prie to bankomato ir pasižiūrėti, kas išgrynino pinigus. Jie su V. nuvažiavo prie minėto bankomato, jis randasi prie „Maxima“ parduotuvės. Apėjo aplink „Maxima“, tačiau nieko nepastebėjo. Kadangi buvo girti, jis nepagalvojo tuo momentu savo piniginėje pasižiūrėti ar turi fizines savo „SEB“ banko korteles. Kad jų nebeturi, jis pastebėjo tik ryte. Apėję „Maxima“ parduotuvę grįžo vėl į miestą. Ryte atsikėlęs, jis pamatė, kad iš jo banko kortelės, kurios sąskaitos yra Nr. (duomenys neskelbtini) yra išgryninta viso 520 eurų suma. Todėl jis mano, kad L. pavogė jo dvi „SEB“ banko korteles, bet tik iš banko kortelės, kurios sąskaita yra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 520 eurų suma. Iš banko kortelės, kurios sąskaita yra (duomenys neskelbtini), nieko nebuvo išgryninta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. S. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d., vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis susitiko su savo draugu R. M., kad išgerti. Susitiko prie jo namų ir nuėjo iki baro, kuris randasi (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino. Bare jis su R. gėrė alkoholį. Ar R. tuo metu su savimi turėjo kažkokią kuprinę, jis neprisimena, bet mano, kad turėjo, kadangi R. ją dažnai nešiojasi. Būnant bare jam atrodo, kad tiek jis pirko alkoholį tiek R., pakaitomis. Prisimena, kad R. kai mokėjo už alkoholį, atsiskaitinėjo kortele. Jam atrodė, kad R. atsiskaitinėjo fizine banko kortele, bet gali ir klysti. Kadangi išgėrė alkoholio daug, toliau sunkiai atsimena įvykio aplinkybes. Tačiau neatmeta galimybės, kad po baro, jis su R. galėjo važiuoti į Lazdynų ligoninę, galimai jam buvo kažkas su pirštu. Ar Lazdynų ligoninėje R. atsiskaitinėjo savo banko kortele už kažką, jis neprisimena. Kiek prisimena toliau, po ligoninės, būnant taksi automobilyje R. pastebėjo, kad neranda banko kortelės. Todėl R. nusprendė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kodėl jie būtent ten važiavo, jis nežino. Atvažiavo jam atrodo prie „Maxima“ parduotuvės, ir ją apėjo iš lauko pusės, buvo priėję prie ten esančio bankomato. Jis bankomate pinigų nenusiiminėjau, kadangi peržiūrėjo savo banko sąskaitos išklotinę. Ar R. bankomate nusiiminėjo pinigus, jis nežino, neprisimena. Tuomet jie su taksi vėl grįžo į miestą prie savo namų. Ten dar išgėrė alkoholio ir išsiskirstė. Ryte jam paskambino R. ir pasakė, kad iš jo kortelės pradėjo dinginėti pinigai. Nori paminėti, kad visą vakarą, nuo to momento kai susitiko su R., visą laiką buvome dviese. Kai vakare susitikome R. nepasakojo, ką veikė prieš jiems susitinkant. Daugiau apie įvykį neturi ką pasakyti, kadangi daugiau nieko neprisimena.

2024 m. rugpjūčio 3 d. R. M. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2024-08-23:00 val. iki 2024-08-04 12:15 val., adresu (duomenys neskelbtini) iš kuprinės neaiškiomis aplinkybėmis buvo pavogta jo vardu išduota SEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko kortelė, su kuria tyrimo metu nenustatytas asmuo išgrynino 400 eurų. Šiuo metu yra padaryta 400 eurų turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

2024 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad važiuojant (duomenys neskelbtini), po dešinę pusę matomas prekybos centras „Maxima“, kuris yra neaptvertas, filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Įvažiavus į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę matomi sustatyti automobiliai, kairėje pusėje matomas pastatas ant kurio yra užrašas „Taromatas“. Po dešinę pusę nuo įvažiavimo į prekybos centrą, matomos pagrindinės stumdomos „Maxima“ durys. Nuo durų po kairę puse matomi į sieną įmontuoti 3 bankomatai, t. y. per vidurį SEB bankas, jo kairėje pusėje SWED bankas, o dešinėje pusėje Luminor bankas. Apžiūrint SEB banką virš jo matomas pakabintas žalios spalvos reklaminis stendas su užrašu „SEB“. Priėjus arčiau matomas ekranas, ekrane užrašas „SEB“ ekrano kairėje ir dešinėje pusėje matomi įrengti po 4 mygtukus (bendrai 8 mygtukai), bankomato korpuso dešinėje matomi lipduką su užrašu „Mastercard“, „Visa“, „V“, iškarto po šiuo lipduku matoma anga, kuri skirta įdėti banko kortelei. Korpuso apatinėje dalyje matoma bekontaktė (magnetinė) prilietimo funkcija, dešinėje jo matomi mygtukai ant kurių parašyti skaičiau nuo 0 iki 9 bei ženklai + ir -, aplink šiuos mygtukus matomas plastikinis korpusas, kuris dengia mygtukus. Šalia šių mygtuku po dešinę pusę matomi dar 4 mygtukai, kurie skirti operacijų patvirtinimui arba nutraukimui. Bankomato korpuso viršuje matomas šviesos šaltinis bei šalia jo, objektyvas (vaizdo stebėjimo kamera). Šalia pagrindinių „Maxima“ stumdomų durų viršuje matoma pakabinta vaizdo stebėjimo kamera, taip pat ant „Maxima“ pastato dešinės sienos matoma dar viena vaizdo stebėjimo kamera. Daugiau tyrimui reikšmingų objektu ar pėdsakų nėra, nepaimta.

2024 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas AB „SEB Bankas“ raštas 2024 m. rugpjūčio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pateikė asmens R. M., gim. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašus ir 2024 m. rugpjūčio 3 d. grynųjų pinigų išmokėjimo operacijų iš kliento mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) fotonuotraukas.

Apžiūrimas failas pavadinimu „Saskaitos_israsas“, kuriame matomos atliktos pinigų operacijos asmens banko sąskaitoje. Matoma:

- 2024 m. rugpjūčio 3 d. 02.42 val. banko kortele, kurios paskutiniai skaičiai 5786, buvo išgryninti 20 eurų bankomate (duomenys neskelbtini);

- 2024 m. rugpjūčio 3 d. 02.43 val. banko kortele, kurios paskutiniai skaičiai 5786, buvo išgryninti 100 eurų bankomate (duomenys neskelbtini);

- 2024 m. rugpjūčio 3 d. 10.21 val. banko kortele, kurios paskutiniai skaičiai 5786, buvo išgryninti 100 eurų bankomate Swedbank (duomenys neskelbtini);

- 2024 m. rugpjūčio 3 d. 11.26 val. banko kortele, kurios paskutiniai skaičiai 5786, buvo išgryninti 200 eurų bankomate (duomenys neskelbtini);

- 2024 m. rugpjūčio 3 d. 12.11 val. banko kortele, kurios paskutiniai skaičiai 5786, buvo išgryninti 100 eurų bankomate (duomenys neskelbtini).

Apžiūrimos bankomato nuotraukos, išviso 12 nuotraukų, kuriose yra matomas vyras apsirengęs, baltos spalvos marškinėlius, ant jų matomi prasegti marškiniai, vyras trumpai kirptų plaukų. Pagal nuotraukose nurodytą informaciją, matoma, kad vyras:

-2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 11.25 val., naudodamasis banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) įvesdamas PIN kodą išgrynina pinigus, tačiau kokią sumą nenurodyta ir kokios kupiūros nesimato;

-2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 12.10 val., naudodamasis banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) įvesdamas PIN kodą išgrynina pinigus, tačiau kokią sumą nenurodyta ir kokios kupiūros nesimato.

2025 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimos bankomato nuotraukos, viso 6 nuotraukos, kuriose matomas vyras apsirengęs, baltos spalvos marškinėlius, ant jų matomi prasegti marškiniai, vyras trumpai kirptų plaukų. Pagal nuotraukose nurodytą informaciją, matoma, kad vyras:

- 2024 m. rugpjūčio 3 d., 10:21:42 val. įdėjo banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į bankomatą (duomenys neskelbtini);

- 2024 m. rugpjūčio 3 d., 10:22:00 val. paėmė banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) iš bankomato (duomenys neskelbtini);

-2024 m. rugpjūčio 3 d., 10:22:00 val. paėmė banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) iš bankomato (duomenys neskelbtini);

- 2024 m. rugpjūčio 3 d., 10:22:00 val. paėmė banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) iš bankomato (duomenys neskelbtini);

-2024 m. rugpjūčio 3 d., 10:22:05 val. bankomatas (duomenys neskelbtini) išdavė pinigus, tačiau kokią sumą nenurodyta ir kokios kupiūrios nesimato;

- 2024 m. rugpjūčio 3 d., 10:22:12 val. iš bankomato (duomenys neskelbtini) paėmė pinigus, tačiau kokią sumą nenurodyta ir kokios kupiūrios nesimato.

2024 m. gruodžio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas 2024 m. spalio 25 d. AB „SEB“ banko pateiktas R. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašas laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. Matoma, kad nurodytu laikotarpiu, jokių finansinių operacijų išraše nevyko. iš viso išlaidų 0,00 Eur, iš viso įplaukų 0,00 Eur, galutinis likutis 0,65 Eur. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo L. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis L. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. jis susitiko su savo pažįstamu R. M., jog pagertų. Gėrimo metu R. pasakė savo banko kortelės PIN kodą, kurį jis įsiminė. Vienu momentu, kai R. nematė, jis iš R. piniginės, kuri buvo kuprinėje, ištraukė dvi R. „SEB“ banko korteles. Išgėrus jis su R. išsiskirstė. Jis kelis kartus iš vienos R. banko kortelės išsigrynino pinigus. Kur tiksliai grynino pinigus ir po kiek kartų neprisimena, tačiau tai gali būti įtarime minimi banknotai ir sumos, kadangi pamena, kad išsigrynino (duomenys neskelbtini) gatvėje ir prie (duomenys neskelbtini) „Maximos“. Grynino pinigus tik viena banko kortele. Kitos nenaudojo. Abi korteles išmetė į šiukšliadėžę.

Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo R. M. bei liudytojo V. S. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Taigi ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu L. P. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami ir su jais sutinka.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryti vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir du apysunkiai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis). L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį L. P. – teistas, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos, dirbantis. Byloje nėra duomenų, kad L. P. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus straipsnių sankcijose numatytas arešto bausmes, o būtent:

- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus 40 parų arešto bausmę;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus 70 parų arešto bausmę;

- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus 30 parų arešto bausmę.

Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir skirtina subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Šiuo atveju L. P. anksčiau teistas, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, paskirtas baudas sumokėjęs, padarė vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus, jis kaltę pripažino. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, L. P. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, vykdymo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, L. P. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį: 1) visą bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpį dirbti ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) gydytis priklausomybės ligas (pats sutiko gydytis).

Ikiteisminio tyrimo metu L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, L. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti L. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

1) visą bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpį dirbti ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) gydytis priklausomybės ligas.

Ikiteisminio tyrimo metu L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.