Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal prokuroro nutarimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, pagrindinio išsilavinimo, nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini), praeityje teistam, teistumas išnykęs, kaltinamam pagal BK 132 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. 2023 m. gruodžio 15 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, rūkydamas ar kitaip neatsargiai elgdamasis su ugnimi, uždegė kambaryje buvusią lovą, dėl to kilus gaisrui sudegė šiame name buvę D. J. ir G. M., tokiu būdu dėl nusikalstamo nerūpestingumo atėmė nukentėjusiesiems D. J. ir G. M. gyvybes.

2. R. J. veika įrodyta byloje surinktais įrodymais.

3. R. J. parodė, kad su motina gyveno vienam name atskiruose kambariuose su atskirais įėjimais. Jis gaisro dieną buvo savo kambaryje, gulėdamas lovoje naršė internete ir užmigo. Pabudęs pamatė, kad dega jo kambario lubų kampas ten, kur buvo bendra siena su motinos kambariu. Jis išbėgo į lauką ir beldėsi į įėjimo į motinos kambarį duris, bet jų neatidarė, per langą matė, kad jos pusėje viduje pilna dūmų. Suprato, kad reikia kviesti priešgaisrinę pagalbą. Įbėgo į savo kambarį ir norėjo paimti telefoną, bet jau viskas degė atvira liepsna, tame tarpe ir jo telefonas. Tada vėl pribėgo prie motinos kambario lango, jį išdaužė ir G. M. jam davė savo telefoną paskambinti priešgaisrinei pagalbai. Išėmė kitą langą su rėmais ir mėgino per jį ištraukti motiną, bet ji ir G. M. kambaryje sėdėjo ant sofos ir buvo tokie girti, kad iš vietos nepajudėjo gal ir nuo apsinuodijimo dūmais. Iki gaisro alkoholio nevartojo. Jo kambaryje buvęs pečius nesikūreno, jau buvo visiškai atšalęs, žarijų nebuvo. Mano, kad cigarečių neturėjo. Lovoje gulėdamas nerūkydavo. Rūkydavo atsisėdęs prie pečiaus. Miegodamas negalėjo rūkyti, prieš tai gal galėjo rūkyti, bet neprisimena.

4. Liudytojas R. J. parodė, kad 2023 m. gruodžio 15 d. jam skambino G. M. bei D. J. ir sakė, kad R. J. kalba nesąmones, kažkas jam negerai. Paskui paskambino pats R. J. ir pasakė, kad dega motina, G. M., sesuo R. J. bei jos draugas, nors sesers jos draugo name nebuvo. Matydavo, kad R. J. sėdėdavo ant lovos ir rūkydavo, bet nematė, kad rūkytų gulėdamas. Peleninė būdavo padėta ant kėdės prie lovos. Gaisras kilo toje namo dalyje, kurioje gyveno R. J., nes ten buvo viskas išdegę.

5. Liudytoja M. O., policijos pareigūnė, parodė, kad ji atvykusi į gaisravietę bendravo su R. J., kuris sėdėjo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilyje. Jai aiškinantis su R. J. įvykio aplinkybes, jis pradėjo neadekvačiai bendrauti, pasakoti realybės neatitinkančius dalykus. Atvykę medikai ir pabendravę su R. J., išvežė jį į Vilniaus psichiatrinę ligoninę.

6. Liudytoja L. R., priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistė, parodė, kad atvykusi į gaisravietę ir bendraudama su R. J., suprato, kad jis neadekvatus. Labiausiai tikėtina gaisro zona buvo namo dalyje, kurioje gyveno R. J., ten kur stovėjo sofa ir buvo išdegusios grindys. R. J. buvo rūkantis, tai neatmeta galimybės, kad gaisras galėjo kilti nuo nuorūkos. Brolis R. J. teigė, kad R. J. rūkė ir į metalinę skardinę dėjo nuorūkas. Neaptiko kambaryje metalinės skardinės, bet gaisras galėjo kilti ir nuo numestos nuorūkos, kuri galėjo smilkti ir įsidegti degios konstrukcijos. Ugnis kilo palei tą sieną, kur buvo sofa, ten yra išdegusios grindys. Ugnis persidavė link sienos ir pakilo į viršų, nes perdanga perdegusi ir per perdangą perėjo į tas patalpas, kuriose rasti žuvusiųjų kūnai. Tos patalpos, kuriose rasti žuvusiųjų kūnai, neišdegusios, tik aprūkusios. Kai kyla gaisras, labiau apdega ta patalpa, kurioje kilo gaisras. R. J. pasakė kur stovėjo sofa, nes gaisravietėje baldų nebuvo. Jo nurodytoje vietoje, kurioje stovėjo sofa, buvo labiausia išdegusios grindys ir daugiausiai išdegę. Sofa buvo visiškai sudegusi, rado tik jos metalines liekanas. Gaisras negalėjo kilti nuo iš krosnies iškritusios žiežirbos, nes tada būtų išdegę palei pat krosnį, o šiuo atveju 1m. atstumu nuo krosnies grindys nebuvo išdegusios ir sienos prie krosnies nebuvo apdegę. Elektros instaliacijos gedimo ir avarinio darbo režimo nenustatė. Nustatė labiausiai tikėtiną gaisro priežastį.

7. Specialisto išvadoje Nr. M 1577/2023 (01) nurodyta, kad G. M. lavone nustatyti III-IV laipsnio nudegimai, apimantys daugiau nei 95% kūno paviršiaus ploto, padaryti aukštos temperatūros bei atviros liepsnos poveikyje. G. M. mirė nuo toksinio anglies monoksido ir kitų degimo produktų poveikio esant toksiniam etanilio poveikiui, jo kraujyje rasta 59,0 % (procento) karboksihemoglobino, kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,94 (promilės) etilo alkoholio, šlapime mažiausia koncentracija 4,16 (promilės) etilo alkoholio (t. 1, b. l. 125-127).

8. Specialisto išvadoje Nr. M 1578/2023 (01) konstatuota, kad D. J. lavone nustatyti IB-IIA laipsnio nudegimai, bendrai apimantys mažiau nei 20% kūno paviršiaus ploto, padaryti aukštos temperatūros poveikiu ar atvira liepsna, netrukus iki mirties ir/ar mirimo metu. D. J.mirė nuo toksinio anglies monoksido ir degimo produktų poveikio, nes jos kraujyje nustatyta 77,4 % (procento) karboksihemoglobino, nustatyta mažiausia koncentracija 3,42 (promilės) etilo alkoholio (t. 1, b. l. 116-119).

9. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiosios specialistės L. R. tarnybiniame pranešime (toliau – Tarnybinis pranešimas) nurodyta, kad namo, kuriame kilo gaisras, sienos medžio rąstų, iš vidaus klijuotos tapetais, iš išorės apkaltos kartono lakštais, perdanga medinė, užpilta spaliais, stogas dengtas šiferiu, elektrifikuotas. Daugiausia stogo medinių konstrukcijų ir šiferinės stogo dangos išlikę vakarinėje namo dalyje. Namo rytinėje pusėje esantis priestatas visiškai sudegęs. Terminio poveikio požymiai stipriausiai pastebimi priestato patalpos viduje ties vakarine siena. Medinės grindys, ties vieta, kurioje pasak namo savininko stovėjo sofa, pradegę kiaurai, išlikę sofos metalinės dalys. Gaisro plitimas name vyko vakarų kryptimi, kadangi degant namo rytinei daliai palaipsniui gaisras išplito per priestato degias konstrukcijas į perdengimą, o vėliau per dalį pastato stogo. Namo pietvakarinėje dalyje kambaryje ant lovos rastas sėdimoje padėtyje stipriai apdegęs žmogaus kūnas, gaisravietėje rastas antras apdegęs žmogaus kūnas. Šildymo įrenginys – metalinė apmūryta krosnelė, vertinant ugnies plitimo kelius, nepatenka į gaisro židinio zoną. Elektros instaliacijos gedimo ar avarinio darbo režimo požymių taip pat nenustatyta. Vertinamos aplinkybės, kad apatinė gaisro židinio zona - priestato grindys, išdegusios lokaliai toje vietoje, kurioje galimai stovėjo sofa, bei vertinant, kad iš namo išbėgęs R. J. buvo rūkantis, todėl labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - neatsargus rūkymas (t. 1, b. l. 63-73).

10. Atlikus gaisro ekspertizę nustatyta, kad gaisro židinio zona – rytinėje pastato dalyje esančio priestato kambaryje. Gaisras negalėjo kilti dėl medžiagų savaiminio užsiliepsnojimo dėl pastato patalpoje Nr. 1 įrengtos metalinės kieto kuro krosnelės poveikio ar dėl patalpoje Nr. 2 įrengtos koklinės kieto kuro krosnies poveikio. Gaisras negalėjo kilti dėl pastato elektros instaliacijos ir elektros įrangos avarinio darbo režimo. Gaisras galėjo kilti dėl degių medžiagų (patalpoje buvusių baldų, rūbų ar kitų namų apyvokos daiktų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio (neužgesintos nuorūkos ir pan.). (t. 3, b.l. 54-66).

11. Gaisrinių tyrimų centro ekspertas R. B. paaiškino, kad tikslios gaisro židinio vietos negalėjo nustatyti. Nustatė gaisro židinio zoną, tam tikrą didesnį plotą, kuriame kilo gaisras. Padarė labiausiai tikėtiną išvadą, kad gaisras negalėjo kilti nuo metalinės krosnelės, jeigu ji buvo kūrenta apie 5.00 val. ryte, o gaisras kilo po pietų, nei nuo koklinės krosnies, kadangi ji buvo kitoje patalpoje. Padarė tikėtiną išvadą, kad dėl elektros instaliacijos gaisras negalėjo kilti, nes įvykio vietos apžiūros metu nerasta apsilydžiusių elektros laidų su būdingais trumpam jungimui požymiais. Padarė labiausiai tikėtiną išvadą, kad kambaryje buvo rūkoma, turėjo būti ir peleninė su nuorūkomis ir jeigu R. J. gesino cigaretę į peleninę, tai galėjo visiškai neužgesinti ir dėl to galėjo kilti gaisras. Cigaretė smilksta nuo 10 min. iki pusantros valandos, smilkimo temperatūra labai aukšta ir susikaupia degių medžiagų. Kita galimybė, kad R. J. rūkant ir užmigus cigaretė galėjo iškristi ant grindų, kur tikėtina buvo degių daiktų, degių medžiagų, kurios galėjo užsidegti.

12. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad gaisras kilo rytinėje gyvenamojo namo dalyje, kurioje gyveno R. J.. R. J. parodė, kad jis gaisro dieną savo kambaryje gulėdamas lovoje naršė internete ir užmigo. Nurodė, kad miegodamas negalėjo rūkyti, bet ar rūkė prieš užmigdamas neprisimena. Tarnybiniame pranešime dėl informacijos apie kilusį gaisrą patikslinimo gaisro židinio zona nustatyta kambaryje, kuriame ant sofos miegojo R. J.. Nurodyta, kad namo rytinėje pusėje esantis priestatas visiškai sudegęs, medinės grindys, ties vieta, kurioje stovėjo sofa, pradegę kiaurai, išlikę sofos metalinės dalys. Elektros instaliacijos gedimo ar avarinio darbo režimo požymių nenustatyta. Šildymo įrenginys – metalinė apmūryta krosnelė, vertinant ugnies plitimo kelius, nepateko į gaisro židinio zoną. Apatinė gaisro židinio zona - priestato grindys išdegusios lokaliai toje vietoje, kurioje galimai stovėjo sofa, bei vertinant, kad iš namo išbėgęs R. J. buvo rūkantis, todėl nustatyta labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - neatsargus rūkymas (t. 1, b. l. 63-73).

13. Gaisro ekspertizė patvirtino, kad gaisro židinio zona – rytinėje pastato dalyje esančio priestato kambaryje. Gaisras negalėjo kilti dėl medžiagų savaiminio užsiliepsnojimo dėl pastato patalpoje Nr. 1 įrengtos metalinės kieto kuro krosnelės poveikio ar dėl patalpoje Nr. 2 įrengtos koklinės kieto kuro krosnies poveikio. Gaisras negalėjo kilti dėl pastato elektros instaliacijos ir elektros įrangos avarinio darbo režimo. Gaisras galėjo kilti dėl degių medžiagų (patalpoje buvusių baldų, rūbų ar kitų namų apyvokos daiktų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio (neužgesintos nuorūkos ir pan.) (t.3, b.l. 54-66).

14. Gaisrinių tyrimų centro ekspertas R. B. teismo posėdyje patvirtino labiausiai tikėtiną gaisro kilimo priežastį, kad kambaryje buvo rūkoma ir gaisras galėjo kilti nuo neužgesintos nuorūkos, numestos ant grindų ar lovos, kurioje miegojo R. J.. Nurodė, kad cigaretė smilksta nuo 10 min. iki pusantros valandos, smilkimo temperatūra labai aukšta, nuo kurios galėjo užsidegti kambaryje buvę degūs daiktai ar medžiagos. Liudytojas R. J. parodė, kad matydavo kaip R. J. sėdėdavo ant lovos ir rūkydavo. Peleninė būdavo padėta ant kėdės prie lovos.

15. Iš kaltinimo R. J. šalinama aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis parodė, kad gaisro dieną alkoholio nevartojo. Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jį buvus neblaivų.

16. Surinktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad R. J. neatsargūs veiksmai sukėlė gaisrą, kuriame žuvo D. J. ir G. M.. Jo veika pagal kvalifikuojantį gyvybės atėmimo dėl neatsargumo dviem ar daugiau žmonių požymį atitinka BK 132 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

17. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-48/2024 nurodyta, kad R. J. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo suvokti veikos pavojingumo bei valdyti savo veiksmų. Jam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Ekspertizės atlikimo metu R. J. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, todėl jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam įvykio aplinkybių atgaminimas gali būti apsunkintas dėl tuo metu buvusio sąmonės susiaurėjimo, dezorientacijos. R. J. nereikalinga skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Jam rekomenduojamas gydymas pas apylinkės priklausomybių psichiatrą bendrais pagrindais (t. 2, b. l. 190-196).

18. Teismo psichiatrė ekspertė J. D., apklausta teismo posėdyje, patvirtino, kad veikos padarymo metu R. J. sirgo (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. J. nesirgo ir neserga nei lėtiniu, nei laikinu psichikos sutrikimu. Jam konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam rekomenduojamas gydymas pas apylinkės psichiatrus bendrais pagrindais, kadangi priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės nuo priklausomybės alkoholiui nėra taikomos. Jam reikalingas priklausomybių psichiatro sekimas dėl galimo tolesnio piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl delyrinių būsenų perspėjimo, prevencijos nuo jų pasikartojimo. Pagal jo būklę pakanka, kad jis pats lankytųsi pas priklausomybių psichiatrą ir jam būtų skiriamas gydymas.

19. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados bei ekspertės paaiškinimų matyti, jog R. J. nėra pagrindo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, nes jis veikos padarymo metu ir šiuo metu nesirgo ir neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Jis veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo suvokti veikos pavojingumo bei valdyti savo veiksmų. Baudžiamasis kodeksas nenumato galimybės asmeniui, padariusiam nusikaltimą nepakaltinamumo būsenoje, skirti priverčiamąjį gydymą nuo alkoholizmo. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte jam rekomenduojamas gydymas pas apylinkės priklausomybių psichiatrą bendrais pagrindais. Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo R. J. skirti priverčiamąsias medicinos priemones.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. J., padariusiam įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 2 dalyje, netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių pagal BK 98 straipsnį.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.