- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- 1-369-986/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57674-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Nukentėjusysis
- A. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.9.9Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.10.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), baltarusis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) apdailininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. lapkričio 4 d., apie 22.50 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei- sutuoktinei A. Ž. per smakrą, po to sugriebęs jai už abiejų riešų spausdamas laikė prispaudęs prie sofos atlošo, šiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose riešuose, odos nubrozdinimus kairio riešo srityje, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. Ž., apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2017-11-04 jis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo vaikus. Grįžus žmonai jis išėjo pas kaimynę išgerti. Kaimynė lengvo būdo moteris, o jo žmona pavydi, jį myli, todėl susierzino. Jam apie 22.50 val. neblaiviam grįžus į namus, kilo konfliktas, kurio metu jis traukė iš žmonos telefoną, tam kad ji nepaskambintų policijai. Jai priešinantis jis tyčia, nestipriai, trinktelėjo per smakrą. Vėliau abejomis rankomis suėmė ir stipriai suspaudęs laikė žmonai už riešų, juos padėjęs ant sofos atlošo, tam kad ji nepaimtų telefono ir nepaskambintų pareigūnams. Pripažįsta, kad sužalojo sutuoktinę, sužalojimai nuo jo padarytų veiksmų. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Žmonos atsiprašo, pasižada kad tai ateityje nepasikartos, gydysis nuo alkoholizmo.
Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Lietuvos Respublikos BPK 291 str. tvarka išvardinti: 2017-11-05 pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1- 2); 2017-11-05 A. Ž. protokolas- pareiškimas (b. l. 10- 12), iš kurio matyti, kad 2017-11-04, 22.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sutuoktinis pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais, pribėgęs prie sofos atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną, vieną kartą sudavė delnu į smakrą, ir sugriebęs už abiejų rankų riešų spaudė prie sofos lovos atlošo, tuo sukeldamas fizinį skausmą; 2017-11-05 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 19- 22), iš kurio matyti, kad A. Ž. kvietimu atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2017-11-04 A. Ž. būdamas neblaivus namuose triukšmavo, keikėsi, A. Ž. sudavė į smakrą; nukentėjusiąja pripažintos liudytojos A. Ž. apklausos protokolai (b. l. 37- 39, 40- 41, 44), kuriuose nurodoma, kad jos sutuoktinis A. Ž. pastoviai ją žemina, vadina vaikų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais. 2017-11-04, apie 22 val. 50 min. į namus grįžo sutuoktinis A. Ž., kuris buvo girtas ir pradėjo ją plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo jai grasinti užmušti. Liepus jam nusiraminti ir eiti miegoti, A. Ž. priėjęs prie jos pagriebė jos telefoną ir delnu vieną kartą sudavė į smakrą, po to, sugriebęs už rankų, spaudė riešus, neleisdamas jai atsikelti nuo sofos; specialisto išvada Nr. G3241/2017(02) (b. l. 48), iš kurios matyti, kad A. Ž. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų rankų riešuose, odos nubrozdinimai kairio riešo srityje. Sužalojimai padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo sukeltas fizinis skausmas; Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija (b. l. 49- 50), iš kurios matyti, kad 2017-11-05, 6.37 val. A. Ž. nustatytas 1,07 prom. girtumas.
Įrodymų vertinimas.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo panaudotų smurtinių veiksmų kiekis ir pobūdis patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad jo smurtinio pobūdžio veiksmai- sudavimas sutuoktinei per smakrą, sugriebimas ir laikymas suspaudus už abiejų nukentėjusiosios rankų riešų prie sofos atlošo, sukels savo šeimos nariui fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamosios šeimos nariui, A. Ž., nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas.
Taigi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. Ž. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis kaltu dėl šios nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, patvirtino smurtavęs prieš savo sutuoktinę Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš A. Ž., patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kiti anksčiau aptarti įrodymai. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.
Bausmės skyrimas.
A. Ž. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė– veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika žmogaus sveikatai), kaltės formą ir rūšį- padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, ji baigta, nesunki, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Vertintini A. Ž. charakterizuojantys duomenys. Jis dirba (b. l. 98- 99), neteistas (b. l. 87, 97). Nors A. Ž. nėra registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse, tačiau jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, ne kartą už pažeidimus, padarytus jam būnant neblaiviam (b. l. 88- 92). Į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ne kartą kvieti pareigūnai dėl netinkamo vyro elgesio jam būnant neblaiviam (b. l. 100- 105).
Kaltinamasis teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios, teismo vertinimu kritiškai įvertino savo elgesį. Nukentėjusioji jam nurodė atleidžianti ir griežtos bausmės nesiekia, tačiau nurodė, kad A. Ž., nors to ir neprižysta, tačiau turi problemų dėl alkoholio vartojimo.
Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmą kartą asmeniui, teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., turi būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas, nustatant tokį bausmės terminą ir skiriant tokius įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.), kurie įtakotų kaltinamojo elgesį ir suteiktų galimybę jam pasikeiti. Įvertinus anksčiau nurodytus duomenis, kurie patvirtina, kad A. Ž. sistemingai kyla problemų su alkoholio vartojimu ir su tuo susijusiomis pasekmėmis, A. Ž. be įpareigojimo, numatyto 48 str. 6 d. 1 p., taip pat skirtinas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo (48 str. 6 d. 4 p.), pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltu. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiai kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, tai kad kaltinamasis bylos duomenimis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš savo šeimos narį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.
Į bausmės laiką įskaitytinas A. Ž. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-11-05 iki 2017-11-06, dvi paros (BK 66 str., b. l. 55- 56, 57).
Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu (b. l. 80- 81). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302- 307 str., 432 str. 1 d.,
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vienų) laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., skirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę- laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės metu įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu 2) gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d., 72² str., A. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę– įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-11-05 iki 2017-11-06 (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę– įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti, kad A. Ž. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam keičiama areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.