Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2016 m. lapkričio 30 d., apie 21.40 val., iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, pranešdamas apie tai, kad adresu Parko g. 60A, Vilniuje, aikštelėje dega automobilis. Atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai degančio automobilio nerado. D. K. skambino pagalbos telefono numeriu, žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Tokiais savo veiksmais jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 186 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino bei nurodė, kad adresu Parko g. 60A, Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima“ yra automobilių stovėjimo aikštelė. Jam būnant bute bei žiūrint pro langą pasirodė, kad aikštelėje dega automobilis, todėl jis apie tai pranešė priešgaisrinei pagalbos tarnybai. Po šio įvykio nusprendė daugiau neskambinti bendruoju pagalbos telefonu, kol nebus tikras, kad kažkas vyksta iš tikrųjų. Gailisi, kad tuo metu neapsirengė, nenuėjo į aikštelę ir neįsitikino, ar automobilis iš tikrųjų dega. Prašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą, nes šiuo metu jis nedirba ir slaugo sergančią onkologine liga mamą.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu D. K. savo kaltę pripažino ir dėl nusižengimo gailėjosi (b.l. 2). Duodamas paaiškinimus 2016 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai D. K. nurodė, kad 2016 m. lapkričio 30 d., apie 21.41 val. jis parnešė BPC numeriu 112, kad jam atrodo, jog aikštelėje dega automobilis. Kadangi jo mama yra IV stadijos onkologinė ligonė, tą dieną jis sužinojo apie daugybę naujai atsiradusių metastazių ir kad operuoti jos jau negalima. Neišlaikęs milžiniškos nervinės įtampos, jis padaugino alkoholio. Minėtu laiku jam pasirodė, kad automobilių aikštelėje yra gaisras. Pro langą pats tos aikštelės, esančios Parko g. 60A, Vilniuje, jis matyti negalėjo, tačiau pro langą matė ryškias šviesas, sklindančias iš aikštelės pusės, todėl paskambino BPC. Dėl savo skambučio nuoširdžiai gailisi, nes jam po to buvo pranešta, kad to gaisro nebuvo. Tiesiog jis visada stengiasi padėti tarnyboms ir praneša apie galimus nusikaltimus, įvykius, taip pat savo darbe pagautus pažeidėjus. Nemanė, kad tai bus netikslingas iškvietimas ir dar kartą gailisi (b.l. 13).

Be D. K. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, taip pat yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- BIRT atskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad bendrajam pagalbos centrui 2016 m. lapkričio 30 d., 21.42 val. buvo pranešta apie tai, kad aikštelėje, esančioje adresu Parko g. 60, Vilniuje, dega automobilis (b.l. 4);

- Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. parnešimu, kuriame nurodyta, jog 2016 m. lapkričio 30 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl gaisro adresu Parko g. 60A, Vilniuje. Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris +370 (duomenys neskelbtini). Daugiau pranešimų iš šio numerio minėtą dieną neužregistruota (b.l. 7, 8);

- Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos budinčios pamainos vado vidaus tarnybos kapitono E. P. 2016 m. gruodžio 4 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 30 d., 21.42 val. buvo gautas pranešimas, kad Parko g. 60A aikštelėje dega automobilis. Atvykus nurodytu adresu ir patikrinus jokio degančio automobilio nebuvo. Per radijo ryšio terminalą šią informaciją pranešė BPC. BPC informavo, kad pranešimas gali būti melagingas. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos į nurodytą vietą išvyko 21.42 val., grįžo 21.57 val. Pranešėjo telefonas 8 (duomenys neskelbtini) (b.l. 9);

- Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. parnešimu, kuriame nurodyta, jog nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti 28 pranešimai iš telefono, kurio abonento numeris +370 (duomenys neskelbtini) (b.l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šiuos byloje esančius duomenis konstatuotina, jog D. K. pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų (priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos) iškvietimą.

Administracinio nusižengimo protokole D. K. veika buvo kvalifikuota pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį, numatantį be kita ko atsakomybę už priešgaisrinės apsaugos tarnybos iškvietimą, žinant, kad pagalba yra nereikalinga, už kurį yra numatyta galimybė skirti baudą nuo 200 iki 2000 eurų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Nagrinėjamu atveju atitinkamą veiką D. K. atliko iki 2017 m. sausio 1 d., taigi jo veika galėjo būti perkvalifikuota pagal atitinkamą ANK straipsnį, tik tuo atveju, jei tenkinamos minėtame įstatyme numatytos sąlygos, t. y. jei atsakomybė pagal ANK yra numatyta švelnesnė. Tačiau nagrinėjamu atveju D. K. veika, administracinio nusižengimo protokole buvo perkvalifikuota pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, nors tokia veika atitinka ATPK 186 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius (žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimas), už kurį yra numatyta galimybė skirti baudą nuo 86 iki 173 eurų. Taigi D. K. padarytas nusižengimas, protokole perkvalifikuotas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, nors ANK numato žymiai griežtesnę baudą, nei ATPK 186 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, D. K. veika perkvalifikuotina į ATPK 186 straipsnį, nes jame yra numatyta galimybė skirti žymiai mažesnę baudą, nei ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 186 straipsnį, teismas atsižvelgia į nustatytą D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą bei nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius D. K. – administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju pagrindo D. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, jam skirtina ATPK 186 straipsnyje numatyta minimali bauda.

ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Įvertinus tai, kad D. K. šiuo metu nedirba bei slaugo sunkiai onkologine liga sergančią savo motiną, ką patvirtina pateikti medicininiai dokumentai, darytina išvada, jog šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybių paskirtą baudą sumokėti iš karto per įstatymo nustatytą keturiasdešimties dienų terminą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant, kad būtų įgyvendinti asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos tikslai, darytina išvada, kad yra pagrindas D. K. paskirtos 86 eurų baudos mokėjimą išdėstyti trijų mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį pirmą mėnesį sumokėti 30 eurų baudos ir kitus du mėnesius mokėti po 28 € baudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

D. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 86 (aštuoniasdešimt šešių) eurų baudą

Šiuo nutarimu D. K. paskirtos 86 eurų baudos mokėjimą išdėstyti trijų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant jį pirmą mėnesį sumokėti 30 eurų baudos ir kitus du mėnesius mokėti po 28 eurų baudos; nustatant, kad baudos dalys turi būti sumokėtos iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17064781788 ir įmokos kodą - 1001.