Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-25 · Civilinė byla Nr. 2S-387-619/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-25
Bylos Nr.
2S-387-619/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22935-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Skolininkas
R. V.
Kreditorius
AB DNB bankas
Suinteresuotas asmuo
AB Citadele bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, UAB „Būsto renovacijos agentūra“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-387-619/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22935-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 128.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininko R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininko R. V. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, išieškotojas AB DNB bankas, suinteresuoti asmenys AB Citadele bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, UAB „Būsto renovacijos agentūra“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Skolininkas R. V. skundu dėl antstolio I. G. 2013 m. birželio 12 d. patvarkymo panaikinimo prašė: panaikinti 2013 m. birželio 12 d. antstolio I. G. patvarkymą dėl antrųjų varžytinių paskelbimo, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/02110, ir priimti patvarkymą perkainuoti areštuotą skolininkui R. V. nuosavybės teise priklausantį 77,37 kv.m. bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teigė, kad šiai dienai įkeisto turto vertė nėra nustatyta tinkamai ir yra nežinoma, todėl įkeisto turto varžytinės negali būti skelbiamos. Nurodė, kad antstolis I. G., nustatinėdamas įkeisto turto rinkos vertę, atsižvelgė į internetinėse svetainėse patalpintus skelbimus apie (duomenys neskelbtini) gatvėje parduodamus butus, tačiau skelbimuose nurodomos kainos nėra ir negali būti laikomos galutinėmis sandorių kainos. Teigė, jog negalima teigti, kad visų ar daugumos (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių butų rinkos kaina yra panaši.

Antstolis I. G. su skundu nesutiko, 2013-07-09 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Antstolis nurodė, kad įkainojant įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atsižvelgta į VĮ Registrų centro pateikiamas vidutines turto rinkos vertes, skelbimus internetiniuose tinklalapiuose apie panašių parduodamų objektų kainas, hipotekinio kreditoriaus nuomonę dėl įkeisto turto rinkos vertės. Teigė, kad nėra pagrindo abejoti atliktu turto įkainavimu vykdomojoje byloje ir perkainoti butą, nes skolininkui priklausantis butas įvertintas 338 000 Lt, t.y. 4368,61 Lt už 1 kv.m., o 2012 m. gruodžio – 2013 m. birželio mėnesį įvykę sandoriai pagrindžia, kad toje vietoje turtas nėra brangesnis, nes turtas parduotas už 3205,86 Lt/kv.m., 4415,88 Lt/kv.m., 3654,33 Lt/kv.m., 3489,94 Lt/kv.m., 3556,18 Lt/kv.m., 2524,77 Lt/kv.m., 2925,11 Lt/kv.m.. Nurodė, jog skunde skolininkas nepateikia jokių motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl kitokios nei nustatyta turto rinkos vertės, o pateikia tik teiginius, kad įkeisto turto vertė nustatyta netinkamai. Skolininkas nenurodo, kokia jo nuomone, yra įkeisto buto rinkos vertė, kas įtakojo jos pasikeitimą, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių kitokią, nei antstolio nustatyta įkeisto turto rinkos vertė. Pažymėjo, kad skolininkas neprieštaravo anksčiau antstolio nustatytai įkeisto buto rinkos vertei, 2013-03-22 dienos patvarkymo neskundė, o skundą pateikė tik paskelbus antras įkeisto buto varžytines, kuriose kaina yra 60 procentų nuo nustatytos buto rinkos vertės. Pirmosios varžytinės neįvyko, niekas nepageidavo to turto pirkti, daro išvadą, kad kaina nustatyta ne per maža. Skolininkas turėjo teisę ir galimybę tiek išreikšti nuomonę dėl kainos, tiek prieštarauti nustatytai kainai, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo, todėl nesavalaikis šių teisių įgyvendinimas pažeidžia išieškotojo interesus ir galimybę atgauti skolą greičiau, juo labiau kad skolininkas nepateikia jokių įrodymų, kad šiomis teisėmis negalėjo pasinaudoti anksčiau ir neprašė atnaujinti termino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo R. V. skundo dėl antstolio veiksmų. Teismo vertinimu, antstolis tinkamai naudojosi suteikta diskrecijos teise, teisingai sprendė areštuoto turto įkainojimo klausimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą antstolio patvarkymą. Nurodė, kad antstolis, abu kartus spręsdamas areštuoto turto įkainojimo klausimą, išsamiai įvertino reikšmingas aplinkybes ir, priimdamas atitinkamus sprendimus, rėmėsi ne tik išieškotojo nuomone, bet ir kitais objektyviais duomenimis – tiek VĮ Registrų centras duomenimis apie turto vertę, tiek duomenimis apie turto būklę, tiek viešais skelbimais apie panašius parduodamus objektus ir jų kainas. Tiek VĮ Registrų centras nurodyta buto vertė, tiek viešuose skelbimuose nurodomos panašių butų pardavimo kainos (net imant maksimalias kainas) yra mažesnės, nei įkainojo antstolis. Nurodė, kad skolininkas, nustatant buto rinkos vertę, nebuvo aktyvus ir su antstoliu visiškai nebendradarbiavo, nors jam buvo sudaryta galimybė tiek nurodyti, jo manymu, teisingą rinkos vertę, tiek prieštarauti dėl antstolio nustatytos rinkos vertės, tiek prašyti skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Skolininkas neprieštaravo antstolio 2012-07-25, 2013-03-22 patvarkymuose nurodytai turto vertei, neprašė skirti turto vertės nustatymo ekspertizės, neginčijo antstolio patvarkymo dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo. Pažymėjo, kad skolininkas ėmė kelti klausimą dėl areštuoto turto įkainojimo tik antstoliui priėmus patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, kada yra didesnė tikimybė, jog butas bus realiai parduotas. Teismo vertinimu, skolininko skunde tik deklaratyviai teigiama, kad įkeisto turto rinkos vertė nėra nustatyta tinkamai, tačiau konkrečių argumentų, kodėl vertė nustatyta netinkamai, nepateikiama. Tai reiškia, kad skolininko prieštaravimai yra visiškai nemotyvuoti ir nesudaro pagrindo abejoti antstolio, naudojantis jam suteikta diskrecijos teise, objektyviais duomenimis pagrįsta turto verte. Nurodė, kad antstolis tinkamai atliko turto įkainojimą patvirtina aplinkybės, jog neįvyko pirmosios varžytynės, o taip pat antstolio 2013-07-09 patvarkyme pateikti duomenys apie realiai įvykusius septynis butų, esančių namuose nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), Vilniuje pardavimo sandorius (t. 2, vykd. b. l. 38), iš kurių matyti, kad butų 1 kv. m. pardavimo kaina yra nuo 2524 Lt iki 4415 Lt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde skolininkas R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti antstolio I. G. 2013 m. birželio 12 d. patvarkymą dėl varžytynių, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/02110, ir įpareigoti antstolį priimti patvarkymą perkainoti areštuotą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nutarties neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

1. Vien aplinkybė, kad apeliantas turto įkainojimo procese nebuvo aktyvus, nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantui nuosavybės teise priklausančio turto vertė antstolio buvo nustatyta tinkamai. Teigia, jog antstolio pareiga įkainojant areštuotą turtą išsamiai įvertinti visas objektyvias turto vertę nulemiančias aplinkybes egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar vykdymo proceso šalys yra pareiškusios nuomonę dėl areštuoto turto vertės. Nurodė, kad antstolio patvarkymą ginčija ne dėl to, kad įkainojant areštuotą turtą nebuvo atsižvelgta į apelianto nuomonę, bet dėl to, kad nustatant areštuoto turto rinkos vertę buvo įvertintos ne visos turto rinkos vertę nulemiančios objektyvios aplinkybės. Vien tai, kad pareiškėjas įkainojant areštuotą turtą nebuvo aktyvus ir neįgyvendino turimų procesinių teisių, negali būti priežastimi atmesti pareiškėjo prašymą perkainoti areštuotą turtą ir varžytynes vykdyti pagal netinkamai nustatytą turto rinkos vertę.

2. Mano, kad teismas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas nepateikė argumentų, dėl kurių turto vertė buvo nustatyta netinkamai. Teigia, kad areštuotam turtui įkainoti buvo pasirinkti netinkami kriterijai. Antstolis areštuoto turto rinkos vertę nustatė remdamasis tik VĮ Registrų centras duomenimis apie turto rinkos vertę ir skelbimais internetiniuose tinklapiuose apie parduodamų butų kainas (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, tačiau nesivadovavo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 56 punkte įtvirtintu lyginamuoju turto rinkos vertės nustatymo metodu. Tam, kad būtų nustatyta areštuoto turto rinkos vertė, buvo būtina šį turtą palyginti su analogiško ar panašaus turto kainomis. Nors antstolis areštuoto turto rinkos vertę nustatė atsižvelgęs į kitų (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, esančių butų kainą, tačiau nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad areštuotas turtas ir kiti (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, esantys butai yra analogiški ar panašūs. Tai, kad nustatydamas areštuoto turto rinkos vertę antstolis netinkamai pritaikė lyginamąjį turto rinkos vertės nustatymo metodą, yra pakankamas pagrindas abejoti, kad areštuotas turtas buvo įkainotas rinkos kainomis. Atkreipė dėmesį, kad negali nurodyti, kokia, jo manymu, yra areštuoto turto rinkos vertė, nes neturi kompetencijos, reikalingos tinkamam turto rinkos vertės nustatymui. Vien aplinkybė, jog nustatant areštuoto turto rinkos vertę nebuvo atsižvelgta į visas turto rinkos vertei nustatyti reikšmingas aplinkybes, sudaro pagrindą teigti, jog areštuotas turtas nebuvo įkainotas maksimaliai objektyviai, todėl teismo argumentas, jog pareiškėjo skundas yra nemotyvuotas, nes nenurodytos priežastys, dėl kurių nesutinkama su nustatyta areštuoto turto rinkos verte, yra visiškai nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis I. G. prašė netenkinti R. V. skundo dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-09-03 nutarties. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

1. Nesutiko su pareiškėjo motyvu, kad įkeistas turtas nebuvo įkainotas maksimaliai objektyviai. Pažymėjo, kad įkainojant įkeistą butą, buvo vadovaujamasi tiek objektyviais, tiek subjektyviais turto vertinimo kriterijais, t. y. įkainojant įkeistą butą buvo atsižvelgta į VĮ Registrų centras pateikiamas vidutines turto rinkos vertes, skelbimus internetiniuose tinklalapiuose apie panašių parduodamų objektų kainas, hipotekinio kreditoriaus nuomonę dėl įkeisto turto rinkos vertės. Pažymėjo, kad skolininkas nei nuomonės dėl įkeisto turto vertės, nei prieštaravimų dėl nustatytos įkeisto turto rinkos vertės neteikė. Nurodė, kad turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Patvarkymu buvo nutarta, kad nėra tikslinga vykdymo procese perkainoti įkeistą butą bei buvo paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės.

2. Pažymėjo, kad sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į visas aplinkybes, įtakojančias buto vertę, t.y. buto būklę, VĮ Registrų centras pateikiamą šiuo metu galiojančią įkeisto buto vertę, skelbimus internetiniuose tinklalapiuose apie panašių parduodamų objektų kainas, buto dislokaciją, patrauklumą nekilnojamojo turto rinkoje. 2013-07-09 dienos patvarkyme, nagrinėjant skolininko pateiktą skundą kartu su prašymu perkainoti įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo peržiūrėti realiai įvykę nekilnojamojo turto sandoriai. Sandoriai buvo peržiūrėti ne visoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, o tik namuose nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), tai yra toje vietoje, kurioje yra skolininko butas. Realiai įvykusių sandorių kainos buvo apžvelgtos siekiant įsitikinti, kad turtas įkainotas maksimaliai brangiai ir įvykusių sandorių kainos tai patvirtino.

3. Tiek įkainojant įkeistą turtą, tiek nusprendus jo neperkainoti buvo atsižvelgta į visus objektyvius ir subjektyvius faktorius, galinčius turėti įtakos įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertei. Nustatant įkeisto turto rinkos vertę buvo vadovaujamasi LR CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis areštuoto turto vertės nustatymą, atsižvelgta į Turto vertinimo metodikoje įtvirtintus principus, buvo naudojamasi lyginamuoju metodu, surinkta visa informacija apie įkeistą turtą ir veiksnius, galinčius turėti įtakos jo vertei.

4. Sutiko su teismo argumentais, kad skolininkas nustatant įkeisto buto rinkos vertę nebuvo aktyvus, nebendradarbiavo su antstoliu, nors jam buvo sudaryta galimybė tiek nurodyti, jo manymu, teisingą kainą, tiek prieštarauti nustatytai turto vertei, tiek prašyti skirti įkeisto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Sutiko su teismo argumentais, kad apeliantas tik deklaratyviai teigia, jog įkeisto turto rinkos vertė nustatyta netinkamai, tačiau konkrečių argumentų, kodėl turto vertė nustatyta netinkamai, nepateikia.

Šalies argumentai

5. Pažymėjo, kad nors apeliantas skundą grindžia motyvais, susijusiais su netinkamu kainos nustatymu vykdymo procese, tačiau pats skunde nurodo, kad neturi kompetencijos, reikalingos tinkamam buto rinkos vertės nustatymui. Teigė, jog apeliantas, manydamas, kad jo turto vertė yra didesnė nei nustatyta antstolio, galėjo pasinaudoti LR CPK 704 str. įtvirtinta teise surasti pirkėją. Apeliantas nesurado pirkėjo, kuris galėtų įmokėti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą nei už antstolio nustatytą kainą, nei už didesnę kainą.

Atsiliepimas

Išieškotojas DNB bankas pateikė atsiliepimą į skolininko R. V. atskirąjį skundą, nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundu, prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės 2013-09-03 nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

1. Nurodė, kad proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Bankas šia teise pasinaudojo ir pateikė savo poziciją dėl turto vertės nustatymo. Teigė, kad skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui, tačiau skolininkas neatsiliepė į antstolio 2012-06-28 ir 2013-03-01 patvarkymus pareikšti nuomonę dėl įkeisto turto vertės, neprieštaravo antstolio 2012-07-25, 2013-03-22 patvarkymuose nurodytai turto vertei, neprašė skirti turto vertės nustatymo ekspertizės.

2. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis, abu kartus spręsdamas areštuoto turto įkainojimo klausimą, išsamiai įvertino reikšmingas aplinkybes ir, priimdamas atitinkamus sprendimus, rėmėsi ne tik išieškotojo nuomone, bet ir kitais objektyviais duomenimis -tiek VĮ Registrų centras duomenimis apie turto vertę, tiek duomenimis apie turto būklę, tiek viešais skelbimais apie panašius parduodamus objektus ir jų kainas. VĮ Registrų centras nurodyta buto vertė bei viešuose skelbimuose nurodomos panašių butų pardavimo kainos (net imant maksimalias kainas) yra mažesnės, nei įkainojo antstolis. Pažymėjo, jog svarbi ir faktinė aplinkybė, kad neįvyko ankstesnės varžytynės. Skolininkas, nustatant buto rinkos vertę, nebuvo aktyvus ir su antstoliu visiškai nebendradarbiavo, nors jam buvo sudaryta galimybė tiek nurodyti, jo manymu, teisingą rinkos vertę.

3. Teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti kitokią turto vertę. Atskirajame skunde patvirtinama, kad apeliantas tokių duomenų apie pakitusią buto vertę neturi. Mano, kad skunde nėra nurodoma jokių pagrįstų argumentų, nepateikta jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog vykdymo proceso metu įkainoto turto vertė pakito, t.y. skunde tik deklaratyviai teigiama, kad įkeisto turto rinkos vertė nėra nustatyta tinkamai, tačiau konkrečių argumentų, kodėl vertė nustatyta netinkamai, nepateikiama. Mano, kad antstolis I. G., skundžiamu 2013 06 12 patvarkymu įkainojęs pareiškėjo butą 338 000 Lt, nėra pažeidęs jokių imperatyvų ir/ar skolininko teisių, o antstolio turto įkainojimas atitinka visus įstatymo numatytus reikalavimus ir antstolis tinkamai vadovavosi vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis.

4. Mano, kad pareiškėjo skundai stabdo vykdymo procesą ir turto pardavimo procedūrą, dėl ko yra pažeidžiamas vykdymo proceso ekonomiškumo principas bei Banko kaip išieškotojo teisė į skolos atgavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl byla nagrinėtina vadovaujantis apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančiais atskirojo skundo argumentais.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolis tinkamai įvertino areštuotą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010-10-06 nutartį išieškoti skolą, nukreipiant išieškojimą į R. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 77,37 kv. m. ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., vykd. b. l. 1-2). Išieškotojas AB DNB bankas, pateikdamas antstoliui vykdomąjį dokumentą vykdyti, prašė nustatyti buto arešto kainą – 338 000 Lt (1 t., vykd. b. l. 3). Antstolis, priėmęs vykdymui vykdomąjį dokumentą, 2012-06-28 patvarkymu prašė R. V. pareikšti nuomonę raštu dėl įkeisto turto vertės, šis patvarkymas R. V. buvo įteiktas asmeniškai (1 t., vykd. b. l. 5-6), tačiau R. V. antstoliui nuomonės raštu dėl įkeisto turto vertės nepareiškė. Antstolis 2012-07-25 turto arešto akte įkainojo minėtą butą 338 000 Lt verte (1 t., vykd. b. l. 33-35). Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis, prieš įkainodamas butą, atsižvelgė į VĮ Registrų centras duomenis, pagal kuriuos buto vertė buvo 256 000 Lt (vykd. b. l. 31), taip pat įvertino skelbimus interneto tinklapyje aruodas.lt apie septynis parduodamus butus (duomenys neskelbtini) mikrorajone, iš kurių vienas buvo dėl buto, esančio tame pačiame name, t. y. (duomenys neskelbtini), kurių 1 kv. m. ploto pardavimo kaina svyravo nuo 3094 Lt iki 4230 Lt (1 t., vykd. b. l. 22-30). Antstolis, išsiųsdamas turto arešto aktą skolininkui, 2012-07-25 patvarkyme išaiškino skolininko teises ir informavo, kokiais duomenimis remiantis buvo nustatyta turto kaina, išaiškino skolininkui teisę per tris darbo dienas pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo (1 t., vykd. b. l. 36, 38). Šis antstolio patvarkymas skolininkui buvo asmeniškai įteiktas (1 t., vykd. b.l. 38), tačiau skolininkas prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepateikė. Antstolis 2013-03-01 patvarkyme, atsižvelgdamas, kad nuo turto įkainavimo praėjo ilgas laiko tarpas, vadovaudamasis CPK 681 straipsniu, nustatė vykdymo proceso dalyviams, tarp jų ir pareiškėjui, 5 kalendorinių dienų terminą pateikti antstoliui nuomonę dėl įkeisto turto rinkos vertės (1 t., vykd. b. l. 163). Kreditorius išreiškė nuomonę, kad paliktina esama turto kaina, o skolininkas savo nuomonės neišreiškė (1 t., vykd. b. l. 169). Antstolis 2013-03-22 patvarkymu konstatavo, kad žymių buto rinkos vertės pokyčių nėra, todėl nėra tikslinga perkainoti įkeistą butą, ir paskelbė buto varžytynes (1 t., vykd. b. l. 188). Byloje nustatyta, kad antstolis, prieš priimdamas šį patvarkymą, įvertino VĮ Registrų centras duomenis, kad buto vertė yra 284 000 Lt (vykd. b. l. 178), skelbimus interneto tinklapyje aruodas.lt apie 7 parduodamus butus (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kurių 1 kv. m. ploto pardavimo kaina svyravo nuo 3094 Lt iki 4230 Lt (1 t., vykd. b. l. 22-30) ir išieškotojo nuomonę. Antstolis 2013-05-14 patvarkymu paskelbė varžytynes neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas (t. 2, vykd. b. l. 2). Antstolis skundžiamu 2013-06-12 patvarkymu, remdamasis CPK 722 straipsniu, paskelbė antrąsias buto varžytynes, informavo šalis, kad pradinė pardavimo kaina yra 202 800 Lt (338 000 Lt x 60 %/100%), kas sudaro šešiasdešimt procentų nuo nustatytos turto vertės (t. 2, vykd. b. l. 14).

Apeliantas nesutinka su turto įkainojimu, teigia, jog nustatant areštuoto turto rinkos vertę buvo įvertintos ne visos turto rinkos vertę nulemiančios objektyvios aplinkybės. Mano, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas įkainojant areštuotą turtą nebuvo aktyvus ir neįgyvendino turimų procesinių teisių, negali būti priežastimi atmesti pareiškėjo prašymą perkainoti areštuotą turtą ir varžytynes vykdyti pagal netinkamai nustatytą turto rinkos vertę.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Apeliantas nenurodo jokių konkrečių objektyvių aplinkybių, kurios turėjo būti įvertintos nustatant areštuoto turto rinkos kainą. Ginčo turto vertė 449 000 Lt buvo nustatyta 2008-06-04 įregistruojant 2008-06-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-7659 (t.1., vykd. b.l. 32). Taigi nuo pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo iki turto priverstinio realizavimo praėjo 4 metai. Akivaizdi aplinkybė yra ta, kad ekonominė krizė sumažino nekilnojamojo turto kainas. Dėl to 2012 m. ginčo turtas buvo įvertintas mažesne kaina nei 2008 m. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai sukelia abejonių dėl turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje esantys įrodymai dėl turto vertės nekelia abejonių dėl areštuoto turto vertės, nes jį įvertinant buvo atsižvelgta į VĮ Registrų centro duomenis, pagal kuriuos buto vertė buvo 256 000 Lt (vykd. b. l. 31), taip pat įvertinant skelbimus interneto tinklapyje aruodas.lt apie septynis parduodamus butus (duomenys neskelbtini) mikrorajone, iš kurių vienas buvo dėl buto, esančio tame pačiame name, t. y. (duomenys neskelbtini), kurių 1 kv. m. ploto pardavimo kaina svyravo nuo 3094 Lt iki 4230 Lt (1 t., vykd. b. l. 22-30). Be to, byloje nustatyta, jog antstolis nagrinėdamas skolininko skundą, papildomai peržiūrėjo realiai įvykusius sandorius butų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) gretimuose namuose (b.l. 3). Iš įvykusių sandorių antstolis nustatė, jog toje vietoje turtas nėra brangesnis ir nėra pagrindo abejoti atliktu turto įkainavimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog antstolis areštuoto turto rinkos vertę nustatė atsižvelgęs į kitų (duomenys neskelbtini), esančių butų kainą, tačiau nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad areštuotas turtas ir kiti (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, esantys butai yra analogiški ar panašūs. Kaip nustatyta byloje, antstolis lygino (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje gretimuose namuose parduodamų ir parduotų butų 1 kvadratinio metro kainą ir nustatydamas ginčo buto vertę, atsižvelgė į šį kriterijų bei nustatė, kad toje vietoje turtas nėra brangesnis nei jis įkainavo ginčo turtą. Apeliantas, pateikdamas minėtus argumentus, taip pat nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima paneigti aplinkybę, jog toje vietoje turtas nėra brangesnis nei antstolis įkainavo ginčo turtą. Ginčydamas turto vertę, apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių turto arešto akte nurodytą turto vertę, tokių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str.). CPK nedraudžia skolininkui siūlyti savo kainos, ją pagrindžiant atitinkamais įrodymais, tačiau skolininkas nepasiūlė savo kainos. Apeliantas turėjo galimybę kreiptis į nepriklausomus vertintojus bei pateikti turto vertinimo išvadas, tačiau tokiomis teisėmis nesinaudojo ir tokių įrodymų į bylą neteikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl netinkamo vertinimo metodo taikymo ar netinkamai parinktų lyginamųjų objektų vertinimo apeliantas nepateikė, byloje duomenų, kad atlikus turto vertinimą vadovaujantis kitu metodu ar kad parinkus kitus lyginamuosius objektus, kurie maksimaliai būtų panašūs į vertinamąjį objektą, būtų nustatyta didesnė nekilnojamojo turto rinkos vertė nei kad yra byloje nustatyta, nėra. Taip pat pažymėtina, kad atliekant turto vertinimą nėra galimybių rasti ir palyginti identiškus, analogiškus objektus, kadangi bet kuriuo atveju bus tam tikrų skirtumų. Todėl teismo vertinimu, antstolis, įkainodamas ginčo turtą, atsižvelgė į objektyvius ir subjektyvius faktorius, galinčius turėti įtakos įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertei bei lyginamuoju metodu surinko visą įmanomą informaciją apie įkeistą turtą ir veiksnius, galinčius turėti įtakos jo vertei.

LR CPK 681 str. 3 d. ir 682 str. 3 d. nurodyta, kad skolininkas ar išieškotojas gali pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pareiškęs pagrįstus prieštaravimus dėl 2012-07-25 atlikto turto vertinimo (t.1., vykd. b. l. 33-35) bei nurodęs motyvuotas priežastis, kodėl nustatyta turto vertė neatitinka realios turto vertės. 2012-07-25 patvarkymas dėl informacijos kartu su 2012-07-25 turto arešto aktu skolininkui buvo įteikta asmeniškai (t.1., vykd. b.l. 38). Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė argumentų, dėl kurių jo manymu, turto vertė buvo nustatyta netinkamai.

Kaip jau buvo minėta, vykdomojoje byloje esantys įrodymai dėl turto vertės nekelia abejonių dėl areštuoto turto vertės, todėl teismas neturi pagrindo abejoti antstolio nustatyta ginčo turto verte.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog pirmosios instancijos tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336- 339 straipsniais,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė