Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-02-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-229-446/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
e2YT-229-446/2017
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00032-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Pareiškėjas
R. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, M. Š., A. M., R. M.
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-229-446/2017Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00032-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 28 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Teresi Zakrasienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, M. Š., A. M., R. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jo motina J. M. po savo sutuoktinio K. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties iš karto priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo paliktą turtą.

Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjo tėvai gyveno J. M. paveldėtame name (duomenys neskelbtini). Mirus K. M. visas bendrai pareiškėjo tėvų užgyventas turtas paliko mirusiojo sutuoktinei J. M.. Nei vienas iš K. M. ir J. M. vaikų dėl tėvo palikimo paveldėti nesikreipė. J. M. testamentu visą savo turtą paliko sūnui, tačiau pamiršo pasirūpinti sutuoktinio nekilnojamojo turto įteisinimu savo vardu, nors faktiškai rūpinosi visu sutuoktiniui priklausiusiu turtu - tiek bendrai užgyventu, tiek sutuoktinio asmeniniu – jai atiteko visi jo asmeniniai, namų apyvokos, buities daiktai, ji rūpinosi miško priežiūra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi pranešimo apie palikėjo K. M. turto priėmimą valdyti, palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl dėl pareiškėjo R. M. pareiškimo neprieštarauja.

Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjo K. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes apie K. M. turto valdymą, neprieštarauja, kad pareiškėjo R. M. pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuoti asmenys M. Š., A. M., R. M. nuomonės teisme nepareiškė, iš jų raštu pateiktų teismui pareiškimų matyti, kad jie su R. M. pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš mirties, santuokos liudijimų matyti, kad K. M. mirė 2005 m. spalio 7 d., būdamas santuokoje su J. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų seniūnijos pažymų matyti, kad nuo 1957 metų abu sutuoktiniai savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centinio banko išrašo matyti, kad gyvenamąjį namą su priklausiniais ir namų valdos žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), J. M. įgyti paveldėjimo būdu ir jai priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis. K. M. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš palikimo vietos atsiradimo notarų biurų informacijos, Testamentų registro išrašo matyti, kad po K. M., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų, palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų, paveldėjimo byla į jo palikimą nebuvo užvesta. Taigi, darytina išvada, kad po K. M. mirties įstatyminiai įpėdiniai ir jį pragyvenusi sutuoktinė įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jo turto iki šiol nesikreipė.

Liudytojas J. M. parodė, kad jam priklausantis miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su K. M. mišku. K. M. prašymu mišką prižiūri jo sūnus, kuris turi miškininko specialybę. Po K. M. mirties mišku rūpinasi jo šeimos nariai – sūnus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. J. M. – mirusio K. M. sutuoktinė, kuri, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Duomenų, kad J. M. būtų atsisakiusi palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į tėvo palikimą, nėra. Iš pareiškėjo atstovės paaiškinimų, pareiškimo, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad J. M. atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – jo asmeninius, namų apyvokos, buities daiktus. Palikėją pergyvenusios sutuoktinės veiksmais išreikštai valiai neprieštaravo kiti įpėdiniai, kurie dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė, pareiškimu prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po K. M. mirties jo palikimą priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė J. M.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, todėl pareiškėjui tenka ir pareiga atlyginti procesines – pašto - išlaidas valstybei, kurios šioje byloje yra 9,57 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turtą.

Priteisti iš R. M. 9,57 Eur (devynis eurus 57 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė