Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs ,,duomenys neskelbtini“ Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas: 1) 1988-03-22 Telšių rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., 1989-11-28 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti bausmę; 2) 1990-12-21 Telšių rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 str. 2 d., 43 str. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., 1991-08-21 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, pritaikius 1961 m. BK 55 str., paleistas lygtinai prieš terminą 9 mėn. 7 d.; 3) 1993-12-10 Telšių rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 214 str., pritaikius Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą" 3 str., pataisos darbais 4 mėn., atskaitant 20 % uždarbio; 4) 1994-09-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 16 str., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn.; 5) 1994-10-27 Telšių rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 232' str. 1 d., 43 str. laisvės atėmimu 1 m. 7 mėn.; 6) 1995-01-20 Telšių rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 16 str., 146 str. 2 d., 43 str. laisvės atėmimu 2 m., paleistas 1997-01-20 atlikus bausmę; 7) 1998-10-22 Telšių rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 274 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m., 2000-05-11 amnestijos komisijos sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000-04-11 Įstatymo „Dėl amnestijos akto" 3 str. 2 d. 2 p., bausmė sumažinta 1/5, 2000-06-21 paleistas atlikus bausmę; 8) 2004-01-15 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2005-02-04 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 249 str. 2 d., 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 m., 9) 2006-05-15 Šiaulių apygardos teismo pagal 1961 m. BK 104 str., pritaikius 2000 m. BK 63 str. 1, 4, 9 d., laisvės atėmimu 15 m., nuosprendis neįsiteisėjęs, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 7 p., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. R. 1993 m. gegužės 25 d., apie 12.50 val., Telšių mieste, Muziejaus – S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžoje, įvykio vietoje esant daugiau eismo dalyvių, šaudydamas iš automatinio ginklo - 5,45 mm kalibro "Kalašnikov" sistemos automato - nuo R. J. vairuojamo motociklo, kurio identifikaciniai duomenys tyrimo metu nenustatyti, dėl asmeninių paskatų - keršydamas B. J. už jo tariamai atliktus organizacinius veiksmus 1993-02-03 sprogdinimo būdu sužalojant G. R. brolį A. R., iššaudamas ne mažiau kaip septynis šūvius į automobilyje VAZ 2106, v/n (duomenys neskelbtini) sėdinčius B. J. ir K. J., pataikydamas į K. J. ne mažiau kaip vieną kartą ir tuo padarydamas jam kiauryminius šautinius sužalojimus nugaros ir dešinio žąsto srityse su nugaros smegenų, stuburo, 3 ir 4 dešinės pusės šonkaulio ir dešinio plaučio viršutinės skilties sužalojimu, dėl kurių nukentėjusysis tą pačią dieną 18.17 val. Telšių ligoninėje mirė, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė K. J..

Be to, kaltinamasis G. R., atlikdamas tuos pačius veiksmus, t.y. 1993 m. gegužės 25 d., apie 12.50 val., Telšių mieste, Muziejaus – S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžoje, įvykio vietoje esant daugiau eismo dalyvių, šaudydamas iš automatinio ginklo - 5,45 mm kalibro "Kalašnikov“ sistemos automato - nuo R. J. vairuojamo motociklo, kurio identifikaciniai duomenys tyrimo metu nenustatyti, dėl asmeninių paskatų - keršydamas B. J. už jo tariamai atliktus organizacinius veiksmus 1993-02-03 sprogdinimo būdu sužalojant G. R. brolį A. R., iššaudamas ne mažiau kaip septynis šūvius į automobilyje VAZ 2106, v/n (duomenys neskelbtini) sėdinčius B. J. ir K. J., pataikydamas į K. J. ne mažiau kaip vieną kartą, tuo padarydamas jam kiauryminius šautinius sužalojimus nugaros ir dešinio žąsto srityse su nugaros smegenų, stuburo, 3 ir 4 dešinės pusės šonkaulio ir dešinio plaučio viršutinės skilties sužalojimu, dėl kurių nukentėjusysis tą pačią dieną 18.17 val. Telšių ligoninėje mirė, pataikydamas į B. J. ne mažiau kaip du kartus, tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį šoku dėl patirtos šautinės kairės šlaunies žaizdos su šlaunikaulio skeveldriniu sužalojimu ir kairio dilbio šautinio sužalojimo su alkūnkaulio lūžiu, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pasikėsino nužudyti du žmones: K. J., kuris dėl patirtų sužalojimų mirė, ir B. J., kuriam netaiklūs G. R. šūviai ir laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba sutrukdė G. R. baigti nusikaltimą dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis niekaip nėra susijęs su jam inkriminuojamais nusikaltimais. Jo automobilis, kuriame buvo jo brolis A. R., buvo susprogdintas gal 1992 m., tačiau jis nesiaiškino, kas tai padarė, nieko neįtarė ir po sprogimo net neapžiūrėjo to automobilio. Žmonės kalbėjo, kad tai lyg J. darbas buvo. R. J. nepažįsta, kartu su pastaruoju motociklu nevažiavo ir nešaudė. Brolio jis neprašė, kad nupirktų motociklą ir nežino, ar brolis pirko motociklą, o jei pirko, nežino, kam to motociklo reikėjo. Tuo metu su broliu nebuvo susitikęs. Jis turėjo krosinį motociklą ir G. Š. sodyboje jokio kito motociklo nematė, nevažinėjo ir nešaudė. Liudytojų parodymai yra neteisingi. Liudytojas V. Š. bet ką pasakys, kad tik jo atgal į zoną neparvežtų, o R. R. skyrybų metu sakė, kad keršys. Ji neturi kur gyventi, jai duoda būstą, už tai ji gali pasakyti bet ką. A. Š. jis nepažįsta, o kodėl N. J. davė tokius parodymus, nežino, kadangi su ja nėra bendravęs. Tarp jo ir B. J. taip pat jokių santykių nebuvo. Pastarąjį jis žinojo tik iš matymo. V. Š. gaujai nepriklausė ir nė vieno bendro nusikaltimo su jais nėra įvykdęs. Telšiuose jokio buto jis neturėjo ir nei ten, nei pas A. B. ginklų nelaikė, į palėpę pas A. B. nėjo. Jo pravardė nuo mažens - “B”. Nusikaltimų padarymo dieną jis buvo G. Š. vienkiemyje ir apie tą įvykį žino tik tiek, kiek kiti jam pasakė. Kas tai padarė, nežino.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. J. parodė kad jos vyras B. J. dirbo pagal sutartis. Jis konfliktavo su V. Š. grupuote, kurios nariu buvo kaltinamasis G. R.. Vyras sakė, kad jį persekiojo G. R., važinėdavo iš paskos. 1993 m. gegužės 25 d. jos vyras buvo sužeistas. Gydydamasis po sužeidimų ligoninėje vyras jai papasakojo, kad tą dieną jis vairavo savo mėlynos spalvos automobilį “Žiguli” ir su juo kartu važiavo K. J., kuris sėdėjo ant priekinės sėdynės, šalia jo. Jiems sustojus prie Muziejaus ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžos, iš kairės pusės privažiavo motociklas ir pasigirdo automato šūviai. B. J. jai pasakė, kad į jį šovė “B”, t. y. G. R., o motociklą vairavo vaikinas, pravarde “R”, iš Klaipėdos. Vyras visiškai neabejojo, kad į jį šovė G. R., ir jis ne kartą tai sakė. Jie bijojo, kad su B. J. gali susidoroti ir ligoninėje, todėl Vilniuje ligoninėje jis buvo pasivadinęs svetima pavarde ir saugomas policijos. Ji visą tai papasakojo pareigūnams Vilniuje, o Telšių policijai nei ji, nei jos vyras nieko nesakė, nes V. Š. gaujos nariai viską tuoj sužinodavo. Už ką šovė į jos vyrą, nežino. Po to jos vyras buvo nušautas 1999 m. Prašo patenkinti civilinį ieškinį – 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Apklaustas parengtinio tardymo metu nukentėjusysis B. J., kuris buvo nužudytas 1998 m. balandžio 4 d. (t. 3, b.l. 79-87), parodė, kad 1993 m. gegužės 25 d. važinėdamas po Telšius su savo darbuotoju K. J. pastebėjo, jog yra sekamas motociklu „Jawa“ važiuojančių tamsiomis odinėmis striukėmis apsirengusių vyriškių, kurių vienas – keleivis – buvo žemesnis, o motociklą vairavo aukštesnis. Abu vyriškiai buvo užsidėję tamsius skafandrus, keleivis buvo su ilgais gelsvais plaukais. Jam sustojus Muziejaus ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžoje, prie jo automobilio prisigretino minėtas motociklas ir jo keleivis pradėjo šaudyti iš automato į jo automobilį, po ko jis apsvaigo ir nelabai ką beprisimena (t. 1, b.l. 15-16, 18-20).

Liudytoja L. Ž. parodė, kad 1993 m. gegužės 25 d. gydydamasis ligoninėje po peršovimo jos tėvas B. J. jai papasakojo, kad vairuodamas automobilį, kuriame kartu su juo važiavo K. J., automobilio veidrodėlyje pamatė, kaip iš galo prie jo artėja motociklas su dviem vyrais ir nujausdamas kažką negera bandė ranka palenkti K. J. galvą ir pats lenkėsi. Tėvas sakė, kad Muziejaus ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžoje į jį nuo motociklo šaudė “B” - G. R., o kitas vyras buvo pravarde “R”. Tėvas neabejojo, kad į jį šaudė G. R., tą patį pakartojo ne vieną kartą ir sakė, jog matė automatą.

Liudytoja R. R. parodė, kad kaltinamasis G. R., pravarde „B“, yra jos buvęs vyras, su kuriuo ji išsiskyrė 2002 ar 2003 metais. Jie nebendrauja, tačiau nėra susipykę. Kiek jai žinoma, nuo 1991 m. G. R. priklausė V. Š. nusikalstamai grupuotei. 1993 m. vasario mėnesio pradžioje jai būnant Klaipėdoje pas G. R., kur jis slapstėsi dviejų kambarių bute, atvažiavo V. B., R. J. ir dar vienas vyras, kurio pavardės nepamena, ir V. B. pasakė, kad vyro brolis A. R. važiavo vyro automobiliu, kai įvyko sprogimas. Jie nusprendė, kad sprogmenys buvo skirti “B”, bet nukentėjo A. R., važiuodamas “B” automobiliu. Vyras pasakė, kad žino, kas tai padarė, ir atkeršys. G. R. taip pat sakė, kad Telšių rajone ,,duomenys neskelbtini“ kaime, kur gyveno A. R. uošvienė A. B., palėpėje po lentom yra padėti ginklai. Buvo su B. J. nesutarimai, todėl vyras įtarė, kad tai B. J. darbas. Vėliau G. R. jai sakė, kad yra aptartas keršto planas, nutarta, kad vienas vairuos motociklą, kitas šaus, drabužiai bus tamsūs, patogūs, kad tilptų automatas, sakė, kad viską darys jis ir R. J., pravarde „R“. Po to vyras jai pasakė važiuoti namo ir, progai pasitaikius, sekti B. J. – kada jis išeina iš namų, kada grįžta, kas vairuoja automobilį, kur vyksta. Ji sekė B. J. ir detaliai viską perduodavau G. R.. B. J. važinėjo žydros spalvos automobiliu “Žiguliai”, kurio numeris galėjo būti (duomenys neskelbtini) jau tiksliai nepamena, B. J. grįždavo pietums, po pietų kartais važiuodavo į kitą pusę, nei įprastai, visada automobilį vairuodavo vyresnis žmogus, o B. J. sėdėdavo keleivio vietoje. Kartą Klaipėdoje G. R. ėjo į miestą užsidėjęs šviesių plaukų peruką, kad niekas nepažintų. G. R. Klaipėdoje išbuvo gal 1-2 mėnesius, po to buvo Telšių rajone vienoje sodyboje, parvažiuodavo ir į namus. Ji taip pat buvo toje sodyboje, kur atvažiuodavo V. B. ir R. J.. Jie važinėjosi karjeruose sportiniu motociklu, kalbėjo, kad rado motociklą pagal skelbimą, A. R. ji nupirko, o V. B. davė pinigų. Dar ir kitą motociklą žadėjo pirkti pagal skelbimą. Telšiuose V. B. jiems parodė remontuojamą butą, kuriame ant palangės ji matė automatą “Kalašnikov”. Iš to buto pro virtuvės ir vieno kambario langus buvo galima sekti B. J. – matydavosi, kada jis grįždavo namo. O pro kito kambario lango matėsi, kur B. J. važiuoja – ar namo, ar suka kur kitur.

Įvykio dieną ryte ji, G. R. ir A. R. su savo žmona V. R. buvo ,,duomenys neskelbtini“ bute Apie vidurdienį atėjo R. J. ir pasakė: “varom”. R. J. ir G. R. išėjo. Jie buvo apsirengę tamsiais drabužiais. Iš namų mano vyras išėjo be striukės ir nesakė, kur eina. R. J. pasakė: “Reikia eiti, kadangi parvažiavo”. Ji suprato, kad B. J. parvažiavo. Po kurio laiko išėjo ir A. R.. Namuose ji buvo su V. R., kai išgirdo seriją šūvių. Grįžęs A. R. paklausė, ar jos girdėjo šūvius, sakė, kad tai “B” darbas. Netrukus grįžo ir G. R.. Jis pasakė: “Nepasisekė, ne tą nušoviau”, ir vėl išvyko. Ji suprato, kad nebūtų palikę liudytojų, būtų nušovę visus, buvusius automobilyje.

Po to G. R. slapstėsi. V. B. buvo nuvežęs ją pas vyrą į Vilnių, kur jis gyveno Šeškinės mikrorajone, o vėliau persikėlė į butą Lazdynų mikrorajone, Architektų gatvėje. Į Vilnių atvažiuodavo V. B., V. Š.. Jie kalbėjosi, kad B. J. yra Šv. Jokūbo ligoninėje, tarėsi, kaip būtų galima patekti į ligoninę. Ji suprato, kad norėta B. J. atsikratyti visai, kad jis neatpažintų šaudžiusio į jį asmens.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja R. R. atpažino R. J., pravarde ,,R“, kurį pirmą kartą pamatė Klaipėdoje bute, kuriame slapstėsi G. R. (t. 1; b. l. 103-105).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja R. R. parodė butą, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Telšiuose, pro kurio langus 1993 metais stebėjo važiuojantį B. J., butą, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Telšiuose, kuriame su šeima gyveno B. J., bei butą, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Telšiuose, kuriame ant palangės matė automatą ,,Kalašnikov“, ir pro kurio langus buvo stebimas B. J. (t. 1; b. l. 109-110).

Buto, esančio ,,duomenys neskelbtini“, Telšiuose, apžiūros metu nustatyta, kad pro šio buto, esančio 5 aukšte, langus galima stebėti ,,duomenys neskelbtini“ gatve judančias transporto priemones, pro buto virtuvės ir kambarių langus matosi automobilių stovėjimo aikštelės, aplinkiniai namai, esantys ,,duomenys neskelbtini“ gatvėje (t. 1; b. l. 89-100).

Iš VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 1992-12-29 iki 1994-04-18 butas, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Telšiuose, priklausė G. B. (t. 1; b. l. 101-102).

Liudytoja V. R., mirusi 2006-08-28 (t. 3; b. l. 33), apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1993 metais, po to kai buvo sprogdintas jos vyras A. R. jo broliui G. R. priklausančiame automobilyje, iš savo vyro sužinojo, kad G. R. prašymu nupirko motociklą, tačiau kokiu tikslu, kokiomis aplinkybėmis nupirko, kur jį po to laikė, ji nežino. Tuo metu ji su savo vyru gyveno ,,duomenys neskelbtini“, Telšiuose, ir kartu tame bute dar gyveno jos tėvai, G. R. su žmona Rima, V. Š. ir G. R. draugas vadinamas ,,R“, kurio vardas R.. Tą dieną, kai buvo apšaudytas B. J. automobilis, prieš apšaudymą iš buto išėjo jos vyras, G. R., V. Š. ir R.. Kur jie išėjo, nežino, nes jai nesakė. Praėjus kuriam laikui, grįžo jos vyras A. ir pasakė, kad ,,G. kažką nukalė, lyg tai J.“. Daugiau ji neklausinėjo, tačiau vyras atėjo drebantis, neramus, todėl jam davė raminamųjų. Tuo metu, kai grįžo jos vyras A., namuose buvo ir R. R.. Praėjus keletui minučių, į namus grįžo ir G. R., tačiau nepamena, ar kartu buvo V. Š. su R.. Kitą dieną iš laikraščių ji sužinojo, kad buvo apšaudytas B. J. automobilis. Dar prieš B. J. apšaudymą, ji iš savo mamos A. B. sužinojo, kad kažkurią tai dieną į jos namus ,,duomenys neskelbtini“ kaime, Telšių rajone, atėjo G. R. ir su savimi turėjo šaunamąjį ginklą, kurį padėjo gyvenamojo namo palėpėje (t. 1; b. l. 132-133).

Liudytoja A. B. parodė, kad jos dukra V. R. su vyru A. R. kartais atvažiuodavo pas ją į ,,duomenys neskelbtini“ kaimą, Telšių rajone. 1993 metais tamsiu paros metu buvo atvažiavęs A. R. brolis kaltinamasis G. R., kuris buvo užlipęs į namo palėpę. Ko jis ten ieškojo, ji nežino. Po kurio laiko į palėpę lipo ir A. R., sakė, kad nieko nerado.

Apžiūros metu namo, esančio adresu ,,duomenys neskelbtini“, Telšių rajone, palėpėje atkėlus grindų lentas prie kamino rasta 0,3 m gylio ir 2 m pločio tuščia ertmė (t. 1; b. l. 128-129).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja V. R. atpažino R. J., kaip asmenį ,,R“ pravarde, kuris 1993 metais gyveno pas G. R., nes buvo jo draugas iš Klaipėdos (t. 1; b. l. 134-137).

Liudytojas A. P. parodė, kad prieš metus laiko policijos pareigūnai buvo išsivežę į policijos komisariatą apklausai jo sugyventinę V. R.. Jis važiavo kartu. Po apklausos V. R. atrodė išgėrusi ir sakė, jog pareigūnai jai davė išgerti degtinės. V. R. taip pat jam sakė, kad pareigūnai jos klausinėjo apie jos buvusio vyro motociklą, sakė, kad atsakinėjo į pareigūnų klausimus ir apklausos protokolą pasirašė jo neperskaičiusi, o pateikus nuotraukas rodė į bet ką.

Liudytojas Nr. 23-05, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad apie 1993 – 1995 metus, apie 12-13 val., važiuodamas savo automobiliu Muziejaus gatve, Telšiuose, likus apie 100 metrų iki Muziejaus ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžos, išgirdo keistus garsus. Maždaug po 10-15 sekundžių iš S. Dariaus ir S. Girėno gatvės išsuko motociklas su dviem vyrais, kuris vos neatsitrenkė į jo automobilį. Dėl to jis turėjo staiga stabdyti savo automobilį. Abu ant motociklo sėdintys vyrai buvo su motociklininkų šalmais, apsirengę tamsiai, o gale sėdintis vyriškis kišosi už striukės kažkokį daiktą. Tas daiktas buvo nemažas, kadangi vyriškis jį kišosi už striukės net atsilošdamas. Jis atpažino minėtą vyriškį – tai buvo G. R., kurį jis pažįsta nuo mokyklos laikų ir buvo ne kartą bendravęs. Motociklą vairavęs vyras buvo smulkesnio kūno sudėjimo nei G. R., tačiau atrodė aukštesnis. Pastarojo jis neatpažino. Motociklas, kuriuo važiavo G. R., galėjo būti ,,JAWA“, buvo juodos spalvos, o kai kurios detalės buvo raudonos spalvos. Pavažiavęs toliau Muziejaus gatve jis nusprendė grįžti ir pasižiūrėti, kas atsitiko. Po 10 min. grįžęs prie Muziejaus ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžos, jis pamatė sušaudytą pažįstamo B. J. automobilį VAZ, 6-o modelio, melsvos spalvos, kuriame sėdėjo sužeisti B. J. bei pastarojo vairuotojas, kurį jis pažinojo iš matymo. Tuomet jis suprato, kad jo girdėti keisti garsai buvo automatinio ginklo šūviai, o G. R. slėpė po striuke šaunamąjį ginklą – galimai automatą. Tuo metu Telšiuose vyko nesutarimai tarp V. Š. gaujos narių ir kitų asmenų, tarp jų ir B. J.. Telšiuose buvo kalbama, kad G. R. bandė nušauti B. J. keršydamas už savo brolio A. R. sužalojimą susprogdinant automobilį.

Liudytojas Nr. 23-05, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą Muziejaus gatvėje, Telšių mieste, kurioje jis buvo, kai važiuodamas automobiliu išgirdo šūvius, vietą ties Muziejaus ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryža, kurioje į jo automobilį vos neatsitrenkė motociklas su dviem vyrais, iš kurių vieną sėdintį gale jis atpažino kaip G. R.. Taip pat parodė vietą gatvių sankryžoje, kurioje matė stovintį apšaudytą B. J. automobilį (t. 1; b. l. 120-126).

Liudytojas V. Š. parodė, kad jis lankydavosi sodyboje Telšių rajone, kur slapstėsi G. R., pravarde „B“. Ten atvykdavo ir V. B., V. Š., R. J., pravarde “R”. 1993 m., maždaug mėnuo iki pasikėsinimo į B. J., A. R. į sodybą atvežė raudonos spalvos motociklą “Jawa” ir juodą šalmą. Paskui A. R. tą motociklą remontavo, perdažinėjo. Buvo dar ir krosinis motociklas. Važiuodami motociklu G. R. ir R. J. šaudydavo automatu “Kalašnikov” į butelius. Jis girdėjo V. Š. šnekant apie tai, kas galėtų nužudyti B. J., matė, kaip A. R. atvežė į sodybą moterišką šviesių ilgų plaukų peruką. Likus 1-2 savaitėms iki pasikėsinimo į B. J. jis suprato, kad bus daromas nusikaltimas, įtarė, kad nusikaltimo metu gali dėvėti peruką.. V. Š. prasitarė bijąs, kad tik “R” nepavestų. Tada supratau, kad darys nusikaltimą. Įvykio dieną A. R. buvo paėmęs G. R. automobilį ir sakė, kad bus prie Telšių autobusų stoties. Jam reikėjo automobilio, todėl apie 11 val. jis nuėjo prie stoties. A. R. pasiūlė pabūti kartu, nes jam dar reikėjo automobilio. Jam įsėdus į automobilį, A. R. pasakė, kad laukia, kada pravažiuos B. J.. Jie laukė gal valandą. Iš tos vietos matėsi dvi gatvės – Muziejaus ir Plungės. Jis matė, kaip pro juos vienu maršrutu važinėjosi motociklu du žmonės, užsidėję tamsius šalmus. Atrodė, kad už motociklo vairuotojo gale sėdėjo moteris, nes buvo išlindę plaukai. Motociklas buvo panašus į tą, kuriuo sodyboje Telšių rajone važinėjo R. J. ir G. R.. Kai pravažiavo B. J., A. R. pasignalizavo automobilio šviesomis motociklu važiavusiems žmonėms ir motociklas nusekė paskui B. J. automobilį. Jie liko sėdėti automobilyje prie stoties. Po kokio pusvalandžio jie išgirdo šūvius ir po to motociklas grįžo atgal, įsuko į Plungės gatvę. Važiuojančius namo S. Dariaus ir S. Girėno bei Muziejaus gatvių sankryžoje juos sustabdė policija. Ten jie matė melsvos spalvos apšaudytą B. J. automobilį, kruvinais išbyrėjusiais langų stiklais. Jį sulaikė Z. Š. ir nuvežė policiją. Tada jis suprato, kad tam buvo ruošiamasi sodyboje ir kad kalti G. R. su R. J.. Kitą dieną jis vėl nuvyko į sodybą. G. R. jau buvo Vilniuje, o A. R. sakė, kad nušovė ne tą, ką reikėjo, t. y. ne B. J., kuris buvo sužeistas. Jis buvo nuvykęs į V. Š. butą Vilniuje, kur girdėjo, kad V. Š. pyko ant G. R. ir R. J. dėl blogai padaryto darbo.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas V. Š. atpažino R. J., kaip asmenį vardu R., pravarde ,,Ryžas“, kuris dalyvavo apšaudant B. J. automobilį (t. 1; b. l. 190-193).

Liudytojas J. R. parodė, kad 1993 metais, galėjo būti gegužės 7 d., pagal skelbimą laikraštyje ,,Šiaulių kraštas“ pardavė raudonos spalvos motociklą ,,JAWA“. Kartu pardavė ir juodą šalmą. Motociklo pirkėjo vardu neperregistravo, kadangi pirkėjas neturėjo asmens dokumento. Po to pirkėją jis atpažino policijoje.

Liudytojas Ž. R. parodė, kad 1993 metais gegužės mėnesį pagal skelbimą laikraštyje ,,Šiaulių kraštas“ buvo parduotas jo tėvo vardu registruotas raudonos spalvos motociklas „Jawa“ ir juodas šalmas be stiklo. Pirkėjas neturėjo paso, todėl jie susitarė susitikti vėliau. Sutartą dieną pirkėjas neatvyko ir parduotas motociklas nebuvo perregistruotas. Po to pirkėją jis atpažino policijoje.

Asmens parodymo atpažinti metu liudytojai J. R. ir Ž. R. atpažino A. R., kaip asmenį pirkusį motociklą ,,JAWA“ (t. 1; b. l. 51-52; 56-57).

Iš ETAS pažymos matyti, kad motociklas ,,JAWA 638“, valstybinis numeris ,,duomenys neskelbtini“, kurio registracijos liudijimas Nr. ,,duomenys neskelbtini“, yra registruotas J. R. vardu (t. 1; b. l. 80).

Telšių rajono PK KPS inspektoriaus raporte nurodyta, kad 1993 m. gegužės 27 d. sodyboje, esančioje ,,duomenys neskelbtini“ kaime, Telšių rajone, kurioje slapstėsi G. R., rastas motociklo „JAWA 638", techninis pasas Nr. ,,duomenys neskelbtini“, išduotas J. R. vardu (t. 1; b. l. 47).

Apklausiamas įtariamuoju 1993 m. gegužės 29 d. ikiteisminio tyrimo metu A. R., miręs 1997-11-07 (t. 3; b.l. 32), parodė, kad 1993 m. balandžio mėnesį vyriškis, kuris yra nušautas, perdavė, jog jo brolis G. prašė nupirkti motociklą „Jawa“. Šiauliuose jis nupirko motociklą „Jawa“, raudonos spalvos, už 150 JAV dolerių, nors buvo sutaręs su pardavėju sumokėti 170 JAV dolerių. Motociklo savo vardu neįregistravo, nes tą dieną neturėjo paso, o kitą sutartą dieną jis nenuvyko perregistruoti motociklo, kadangi jo jau nebeturėjo. Motociklą jis nuvežė į brolio sodybą. Kam broliui reikėjo motociklo ir kas motociklu važinėjo, jis nežino. Paskutinį kartą toje sodyboje buvo per brolio gimtadienį, kur buvo ir jo motina bei J. (t. 1, b.l. 72-73).

Liudytojas V. R. parodė, kad galėjo būti 1993 m. gegužės 25 d., tarp 12 ir 13 val., išvažiuodamas automobiliu „UAZ“ iš savo namo kiemo į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę ir praleidęs pagrindine gatve važiuojančius automobilius, įsuko į gatvę ir nuvažiavo prie S. Dariaus ir S. Girėno bei Muziejaus gatvių sankryžos, kur stovėjo B. J. automobilis, o už jo stovėjo baltos ar šviesiai pilkos spalvos automobilis. Jam privažiavus sankryžą, eismo Muziejaus gatve nebuvo, tačiau automobiliai nejudėjo, todėl jis pagalvojo, jog motociklas turbūt rėžėsi į automobilį. Motociklo nebuvo prie sankryžos, tačiau, matyt, nesąmoningai jį buvo pastebėjęs, nes iš karto pagalvojo, kad motociklas atsitrenkė į automobilį. Priėjęs prie B. J. automobilio, pamatė B. J. gulintį ant vairo. Jam pakėlus B. J. galvą, pastarasis pasakė, kad jį sušaudė. Tuomet jis pamatė, B. J. koja ir veidas kruvini. Automobilyje keleivio pusėje priekyje sėdėjo dar vienas žmogus ir dejavo. Šūvių jis negirdėjo, tačiau kai B. J. pasakė apie šaudymą, jis pastebėjo, kad automobilio apdailos juostelėje yra skylė nuo kulkos. Kas šaudė, B. J. nesakė, tik pasakė, kad prieš įvykį suprato, kas bus - jog šaus. Tuo metu Muziejaus gatve važiavo greitosios pagalbos mašina, kurią jis sustabdė, ir B. J. tuoj buvo išvežtas.

Liudytojas Z. Š. parodė, kad 1993 m. jis dirbo Telšių rajono PK kriminalistu. Tą dieną, kai šaudė į B. J., su pastaruoju jis buvo susitikęs ryte, apie 11 val., ir matė važiuojant baltos spalvos aštunto modelio automobilį “Žiguliai”, kuris priklausė V. Š. grupuotei. Tame automobilyje sėdėjo vienas V. Š. grupuotės narys, kuris turėjo raciją. B. J. prasitarė, kad “vilkai” kažką organizuoja, nes matosi jų sujudimas. Jis su B. J. važiavo B. J. mėlynos spalvos automobiliu “Žiguliai” ir keliose vietose Telšių mieste jie matė V. Š. grupuotės narius – S. ir kitus. Po to jis išlipo, iš automobilio, o B. J. nuvažiavo savo reikalais. Per pietus sužinojo, kad pašautas B. J., ir nuvyko į ligoninę, kur buvo sužeistas B. J. bei su juo važiavęs K. J., kuris nuo sužalojimų mirė. B. J. jam pasakė, kad šovė “B” – G. R., kuris buvo su moterišku peruku. Tai vėliau patvirtino ir A. R. žmona V. R.. B. J. taip pat sakė, kad matė per veidrodėlį, kaip motociklas artėjo prie jo automobilio, nujautė, kad bus blogai. B. J. teigimu, privažiavus motociklui G. R. pradėjo šaudyti iš automato ir tuoj nuvažiavo, pasuko į stoties pusę. K. J., kuris tame automobilyje sėdėjo atsitiktinai, pritarė B. J. žodžiams. Po to jie – policija - ieškojo G. R., po kelių dienų buvo nuvykę į sodybą ,,duomenys neskelbtini“ kaime, kur rado motociklo “Java” techninį pasą, pagal kurį surado motociklo pardavėją. Pastarasis nurodė, kas iš jo pirko motociklą, pažino G. R. brolį A. R.. Pasalos metu ,,duomenys neskelbtini“ kaime už kelių šimtų metrų nuo sodybos jie pastebėjo stovintį automobilį “Latvija”, kuriuo į sodybą buvo atvykę G. Š. ir R. J.. Vėliau apžiūrint mikroautobusą rastos dvi striukės, ant kurių buvo ginklų pėdsakų. R. J. buvo klaipėdietis, priklausė V. Š. gaujai. V. R. jam sakė, kad G. R. buvo apsirengęs moteriškai – su peruku, tačiau jis nepamena, ar V. R. jam minėjo R. J..

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis priklausė V. Š. grupuotei, su G. R. nebendravo. 1997 m. V. B. sodyboje prie Žarėnų V. B. jam pasakojo apie pasikėsinimą į B. J.. V. B. sakė, kad už motociklo vairo sėdėjo jo draugas klaipėdietis, pravarde “R”, kurį jis yra 2-3 kartus matęs Telšiuose bendraujant su V. B.. Ant motociklo gale, kaip jam sakė V. B., sėdėjo ir šaudė G. R.. Lyg sakė, kad vienas jų buvo su peruku, kad būtų panašus į kitą telšietį ilgais “ryžais” plaukais.. V. B. smulkiau nieko nepasakojo. Jis pats žino, kad automobilyje sėdėjo du žmonės – B. J. ir dar vienas vyras. Apie A. R. sužalojimą žino tiek, kiek visi, - kad automobilyje buvo sprogmuo, kuris jį ir sužalojo. Kas tai padarė, nežino.

Pokalbio su V. B. metu sodyboje jie buvo trise – jis, V. B. ir V. Š.. Kai V. B. jam pasakojo apie B. J. apšaudymą, V. Š. buvo nuošaliau ir jis nežino, ar V. Š. girdėjo jų pokalbį, tačiau V. Š. paskui priėjo ir pasakė V. B., kad šis nepliaukštų tiek daug.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. Š. atpažino R. J., pravarde ,,R“ (t. 1; b. l. 144-146).

Liudytojas V. Š. parodė, kad apie 1993 m. įvykdytą pasikėsinimą į B. J. nieko nežino, V. B. sodyboje kartu su pastaruoju ir A. Š. nėra buvęs.

Kaip matyti iš Mirties įrašo kopijos, R. J. mirė 2005 m. sausio 28 d. (t. 3; b.l. 30).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad Muziejaus ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžoje, Telšiuose, neišvažiavęs į pagrindinę – Muziejaus - gatvę, stovi automobilis ,,VAZ 2106“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šviesiai melsvos pilkos spalvos. Automobilio kairės pusės priekinėse durelėse užfiksuoti sugadinimai: nuleisto šoninio stiklo dalis sudaužyta, trikampis stiklas sudaužytas, 9 cm atstumu į kairę nuo vairuotojo durelių rankenos ir 8 cm į viršų rasta pramušta skylė, o šiek tiek aukščiau, ties lango rėmu, rastos pramuštos dar dvi skylės, apačioje nuo šoninio veidrodėlio rasta viena skylė, kitoje durelių pusėje, tose vietose rastos išėjimo angos apie 5 cm diametro. Nustatyta, kad sudaužytas priekinis automobilio stiklas – apie 40 cm atstumu į dešinę nuo rėmo, 15 cm aukštyje, aplink lūžimo žymės 4 cm diametru, o viduryje 0,3 cm skylė, išilginės formos, stiklo šukės atsilupusios į vidų, toliau, per 52 cm į dešinę sudužęs stiklas 6 cm diametru, o viduryje padaryta skylė 0,2 x 0,4 dydžio. Automobilio viduje, ties vairuotojo sėdyne, ant grindų rastos į kraują panašios dėmės, automobilio lango šukės. Apžiūrimo automobilio laikrodis rodo 12 val. 07 min. Po apžiūros iš įvykio vietos paimtos 7 tūtelės nuo automatinio ginklo 5,45 mm kalibro ir viena kulka (t. 1; b. l. 8-14).

Kriminalistinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad įvykio vietoje rastos ir paimtos 7 tūtelės ir kulka yra 5,45 mm kalibro šovinių, skirtų „Kalašnikov" sistemos automatams AK-74, AKS-74, AKS-74U bei rankiniams kulkosvaidžiams RPK-74 dalys. Tūtelės buvo iššautos viename ir tame pačiame ginkle (t. 2; b. l. 46-49).

Lavono teismo medicinos ekspertizės akto Nr.20-290/93 išvadoje nurodyta, kad K. J. mirė 1993 m. gegužės 25 d. 18 val. 15 min. Telšių rajono centrinėje ligoninėje nuo nugaros, dešinio žąsto šautinių žaizdų su dešinio plaučio sužalojimu, išsivysčius kraujavimui į dešinę pleuros ertmę ir šokui. K. J. kūne rasti sužalojimai: nugaros dešinio žąsto šautinės žaizdos, dešinio plaučio šautinis sužalojimas, krūtinės ląstos dešinės pusės III – IV šonkaulio šautinis skeveldrinis lūžis, stuburo krūtininės dalies šautinis sumušimas. Be šautinių sužalojimų rasti nubrozdinimai kaktos kairėje ir kaklo priekyje. Sužalojimai, rasti K. J. kūne, visumoje gyvam esant būtų priskirti prie pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų. Šūvių įėjimo anga lokalizuota nugaroje, šūvio išėjimo anga – dešiniajame žąste. Šūvio kanalo kryptis – iš nugaros, iš kairės į dešinę, dalinai į priekį (t. 2; b. l. 68-69).

Specialisto išvadoje Nr. G 1280/06(04) nurodyta, kad B. J. 1993 m. gegužės 25 d. apie 12 val. 40 min. buvo padaryti kūno sužalojimai: šautinė kairės šlaunies žaizda su šlaunikaulio skeveldriniu sužalojimu, kairio dilbio šautinis sužalojimas su alkūnkaulio lūžiu, šautinės žaizdos veide, žaizdos kairės akies obuolio ragenoje, ribotas kraujo išsiliejimas kairės akies obuolyje, galvos smegenų sukrėtimas. B. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl atviro kairio šlaunikaulio lūžio ir sužalojimų sukelto sunkaus šoko (t. 2; b. l. 90-91).

Išėmimo protokoluose užfiksuota, kad Telšių rajono centrinėje ligoninėje paimti B. J. marškiniai, vyriškos kelnės ir basutės, K. J. sportinis kostiumas ir bateliai, o 1993 m. gegužės 27 d. ,,duomenys neskelbtini“ kaime, Telšių rajone, iš automobilio „Latvija“ paimtos rudos ir juodos spalvos odinės striukės (t. 2, b.l. 41-42).

Kompleksinės teismo medicininės-kriminalistinės ekspertizės akto Nr. 11-3698/181 išvadoje nurodyta, kad į K. J. buvo šauta iš atstumų, kuriuose nepasireiškia artimo šūvio poveikis ir neatsideda artimo šūvio pėdsakai. Buvo šaudoma iš užpakalio į priekį ir iš kairės į dešinę nukentėjusiojo atžvilgiu. Šovusysis šūvių metu buvo nukentėjusiajam iš nugaros pusės ir kiek iš kairės. K. J. sportinės striukės audeklo kiauryminių šautinių pažeidimų lokalizacija atitinka nustatytus K. J. kūne šautinius sužalojimus (t. 2; b. l. 51-54).

Trasologinės (mikrodalelių) ekspertizės metu nustatyta, kad rudos ir juodos spalvos odinių striukių yra stibio metalizacijos pėdsakai. Tikėtina, kad ant rudos spalvos striukės stibio metalizacijos pėdsakai susidarė kontakto su daiktais, turinčiais šūvio produktų, metu. Tikėtina, kad ant juodos spalvos striukės stibio metalizacijos pėdsakai susidarė šaudant arba jos kontakto su šaunamuoju ginklu metu t. 2, b.l. 58-60).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Kaltinamasis G. R. savo kaltės nepripažino ir apskritai neigė kaltinime nurodytą dieną buvęs Telšių mieste. Tokią kaltinamojo poziciją kolegija vertina kaip jo pasirinktą gynybos taktiką ir kaltinamojo parodymus atmeta, kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Spręsdama kaltinamojo G. R. kaltės klausimą kolegija remiasi išsamiais ir detaliai atskleidžiančiais nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes liudytojos R. R. parodymais. Abejoti liudytojos R. R. parodymais ar sumenkinti jų įrodomąją vertę lyginant su kitais įrodymais dėl to, kad ši liudytoja yra buvusi kaltinamojo žmona ir yra sutikusi bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, kolegija neturi jokio pagrindo. Liudytojos R. R. pateiktus duomenis apie nagrinėjamą nusikalstamą veiką kolegija vertina visų byloje surinktų įrodymų kontekste gretindama juos su kitais įrodymais.

Liudytoja R. R. parodė, kad kaltinamasis G. R. iš anksto buvo suplanavęs nušauti B. J. važiuodamas motociklu, tuo tikslu buvo pasiruošęs ginklą, o ji kaltinamojo G. R. nurodymu stebėjo B. J. ir fiksavo pastarojo judėjimo Telšių mieste laiką bei maršrutą. Įvykio dieną – 1993 m. gegužės 25 d. – apie vidurdienį, liudytojos R. R. teigimu, kaltinamasis G. R. išėjo kartu R. J. ir po kurio laiko, būdama bute, adresu ,,duomenys neskelbtini“, ji išgirdo seriją šūvių, o grįžęs kaltinamojo brolis A. R. pasakė, jog tai “B” darbas. Netrukus grįžęs G. R. pasakė: “Nepasisekė, ne tą nušoviau”.

Pastaruosius minėtos liudytojos teiginius apie 1993 m. gegužės 25 d. įvykius patvirtina liudytojos V. R., kuri įvykio metu buvo kartu su liudytoja R. R., parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad tą dieną, kai buvo apšaudytas B. J. automobilis, prieš apšaudymą iš buto išėjo jos vyras, G. R., V. Š. ir R., o praėjus kuriam laikui grįžęs jos vyras A. pasakė, kad ,,G. kažką nukalė, lyg tai J.“.

Liudytojo A. P. teiginiai, kad V. R. apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu buvo neblaivi ir apklausos protokolą pasirašė jo neskaičiusi, nėra pagrįsti jokiais kitais bylos duomenimis. Netgi priešingai, liudytojos V. R. apklausos protokolo pabaigoje yra ranka užrašytas tekstas, jog protokolas surašytas teisingai ir liudytojos perskaitytas. Todėl kolegijai nekyla abejonių dėl aptariamų liudytojos V. R. parodymų teisingumo. Be to ir liudytojas A. P., nurodydamas, kad kalbėdama apie apklausą V. R. jam tik sakė atsakinėjusi į klausimus, ir nepateikė jokių duomenų apie galimą liudytojos įtakojimą duoti vienokius ar kitokius parodymus.

Kolegija remiasi liudytojos V. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnui, kadangi jos dalyvavimas teisiamajame posėdyje yra neįmanomas dėl mirties. Be to, nuosprendis grindžiamas ne vien minėtos liudytojos parodymais, o įvertinus juos kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Todėl šiuo atveju teisiamajame posėdyje neapklaustos liudytojos parodymų naudojimas apkaltinamojo nuosprendžio išvadoms pagrįsti nėra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. d) p. pažeidimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje C. R. R. S. prieš Nyderlandų Karalystę).

Liudytojos R. R. parodymai apie įvykio laiką ir nusikaltimo padarymo būdą visiškai sutampa ir su kitais byloje surinktais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, teismo medicinos specialisto išvadomis apie K. J. bei B. J. sužalojimo laiką ir būdą, kriminalistinės ekspertizės išvada apie nusikaltimo metu panaudotą ginklą.

Faktą, kad į B. J. automobilį šaudė ir nužudė K. J., o B. J. sužalojo kaltinamasis G. R., be jau minėtų liudytojų R. R. ir V. R. parodymų, patvirtina nukentėjusiosios N. J. ir liudytojų L. Ž. bei Z. Š. parodymai, kad po sužalojimų B. J. neabejodamas jiems tvirtino, jog į jį, sėdintį automobilyje kartu su K. J., iš automato šovė G. R., privažiavęs motociklu, vairuojamu asmens, pravarde „R“. Kaip matyti iš paties B. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, apklausų metu jis neįvardijo į jį šovusio asmens, tačiau tokį jo elgesį paaiškino nukentėjusioji N. J., nurodžiusi, kad nei ji, nei jos vyras tuo metu nenurodė šaudžiusio asmens bijodami susidorojimo, nes V. Š. gaujos nariai iš Telšių policijos viską tuoj sužinodavo.

Aplinkybę, kad kaltinamasis G. R. nusikaltimo padarymo metu buvo įvykio vietoje – S. Dariaus ir S. Girėno ir Muziejaus gatvių sankryžoje, Telšių mieste, o ne sodyboje, kaip teigia kaltinamasis, patvirtina liudytojų Nr. 23-05, kuriam taikomas anonimiškumas, bei V. Š. parodymai.

Be to, visuma kitų byloje surinktų faktinių duomenų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, taip pat patvirtina jau aptartais įrodymais nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Taip liudytojų J. R. ir Ž. R. parodymai, kad 1993 m. gegužės mėnesį jie pardavė raudonos spalvos motociklą „Jawa“ A. R., sutampa su pastarojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad brolio prašymu jis nupirko minėtą motociklą ir nuvežė į sodybą Telšių rajone, kur, liudytojo V. Š. aiškinimu, kaltinamasis G. R. ir R. J. motociklu važinėjo ir šaudė automatu „Kalašnikov“ į butelius. Liudytojos R. R. parodymai, kad kaltinamasis G. R. turėjo ginklą, kurį laikė A. B. namo palėpėje, sutampa su liudytojų V. R. bei A. B. parodymais, kuriuos patvirtina ir A. B. gyvenamojo namo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie palėpėje rastą ertmę.

Liudytojų R. R. ir V. Š. teigimu, ruošdamasis nusikaltimui kaltinamasis G. R. buvo įsigijęs šviesių ilgų plaukų peruką. Ši aplinkybė taip pat yra netiesioginiu G. R. kaltės įrodymu, kadangi byloje nustatyta, jog nusikaltimą padarė asmuo ilgais šviesiais plaukais. Apie G. R. dėvėtą peruką įvykio metu parodė ir liudytojas A. Š., kuris nurodė apie G. R. įvykdytą pasikėsinimą į B. J. sužinojęs iš V. B.. Nors liudytojas V. Š. neigė buvus tokį A. Š. ir A. B. susitikimą jam dalyvaujant, netikėti A. Š. parodymais kolegija neturi jokio pagrindo, kadangi šio liudytojo iš A. B., kuris artimai bendravo su G. R., gauta ir perteikta informacija iš esmės sutampa su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad 1993 m. gegužės 25 d., apie 12.50 val., Telšių mieste, Muziejaus – S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžoje, kaltinamasis G. R. šaudė iš automatinio ginklo į automobilyje sėdinčius B. J. ir K. J., pataikė į K. J. ne mažiau kaip vieną kartą, ko pasėkoje dėl šautinių žaizdų nukentėjusysis tą pačią dieną mirė, bei pataikė į B. J. ne mažiau kaip du kartus, tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veiksmais padarytos veikos ir K. J. mirties bei B. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Remdamasi liudytojos R. R. bei liudytojo Nr. 23-05, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis G. R. siekė nukentėjusiojo B. J. mirties keršydamas už, jo manymu, B. J. organizuotą A. R. sužalojimą.

Šaudydamas į B. J. kaltinamasis G. R. veikė turėdamas apibrėžtą tyčią – nužudyti B. J.. Kaltinamojo tyčios turinį parodo ne tik nusikaltimo padarymo būdas, bet ir jo elgesys po nusikaltimo, kai, remiantis liudytojų R. R. ir V. Š. aiškinimu, kaltinamasis teigė „ne tą nušovęs“ ir ketino susidoroti su Vilniaus ligoninėje besigydančiu B. J..

Kaltinime pagrįstai nurodoma, kad kaltinamasis G. R. nebaigė nusikaltimo – nenužudė B. J. – dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamasis atliko visus veiksmus, kuriuos jis laikė būtinais nusikaltimui padaryti – šovė iš automatinio ginklo į B. J. ir sukėlė realią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei, tačiau jo netaiklūs šūviai, ta prasme, jog nebuvo pataikyta į gyvybiškai svarbius žmogaus organus, bei laiku suteikta medicininė pagalba liudytojui V. R. tuojau pat sustabdžius pro šalį važiavusią greitosios pagalbos mašiną, sutrukdė kaltinamajam pabaigti nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, kad siek­da­mas nu­žu­dy­ti vieną as­me­nį – B. J., kal­tinamasis G. R. pa­nau­do­jo to­kį bū­dą, ku­ris yra pa­vo­jin­gas ne tik sie­kia­mo nu­žu­dy­ti žmo­gaus gyvybei, bet ir iškilo reali grėsmė ki­tų žmo­nių gy­vy­bei. Tokią išvadą kolegija daro remdamasi įvykio aplinkybėmis, kai iš automatinio ginklo kaltinamasis šaudė į miesto gatvių sankryžoje stovintį automobilį ša­lia esa­nt ki­tiems žmonėms, tuo sukeldamas pavojų pastarųjų gyvybei. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei kaltinamojo gyvenimiškąją patirtį, kolegija neabejoja, kad kaltinamasis suvokė, jog jo pa­si­rink­tas nu­žu­dy­mo bū­das ke­lia pa­vo­jų ne tik B. J., bet ir ki­tų žmo­nių gy­vy­bei. Ir šiuo atveju, kėsindamasis į B. J. gyvybę, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinamasis, numatydamas, jog dėl jo veikos gali žūti ir kiti žmonės, buvo abejingas galimam kitų žmonių gyvybės atėmimui, t. y. sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis nužudė K. J. veikdamas netiesiogine tyčia.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių, kad kaltinamasis G. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis veikdamas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu pasikėsino nužudyti B. J. bei K. J. ir nužudė K. J.. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį: dėl K. J. nužudymo pagal BK 129 str. 2 d. 7 p. ir dėl pasikėsinimo nužudyti du žmones pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 16 ir 18 p. p.).

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdama bausmes kaltinamajam G. R. kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė du labai sunkius nusikaltimus (BK 11 str. 6 d.), sukėlusius negrąžinamus padarinius – žmogaus mirtį, ir ypatingą žalą visuomenei, nusikalstama veika buvo iš anksto suplanuota ir kito žmogaus nužudymui kaltinamasis ruošėsi apsirūpindamas nusikaltimo priemonėmis bei įrankiais. Šios byloje nustatytos aplinkybės bei pasirinktas kitų žmonių gyvybei pavojingas nužudymo būdas nepaisant jokių bendražmogiškų vertybių, ypač neigiamai apibūdina kaltinamąjį ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei. Kaltinamasis G. R. iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo jau buvo nuteistas du kartus (t. 2, b.l. 115-120), kas taip pat neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir rodo jo jau tuo metu susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo G. R. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam griežtas laisvės atėmimo bausmes, t. y. didesnes, negu straipsnio sankcijoje už padarytas veikas numatytas bausmės vidurkis. Kaltinamojo įvykdytas pasikėsinimas nužudyti du žmones yra nebaigtas nusikaltimas, tačiau turi du kvalifikuojančius požymius. Todėl už šią nusikalstamą veiką kolegija kaltinamajam skiria terminuoto laisvės atėmimo bausmę, artimą maksimaliai bausmei, įstatymo numatytai už padarytą nusikaltimą.

Kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Nusikalstamas veikas, už kurias dabar teisiamas, G. R. padarė iki ankstesnių nuosprendžių priėmimo, tačiau paskutinis – 2006 m. gegužės 15 d. – nuosprendis, priimtas G. R. atžvilgiu, yra neįsiteisėjęs (t. 3, b.l. 62-78). Todėl priimdama šį nuosprendį kolegija netaiko BK 63 str. 9 d. ir G. R. paskirtų bausmių nebendrintina su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bei neįskaito į paskirtos bausmės laiką atliktų bausmių pagal ankstesnius nuosprendžius.

Kaltinamasis G. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Todėl kolegija kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam neskiria.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. J. prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 30).

Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neabejotina, kad nukentėjusioji N. J. dėl savo vyro B. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto kaltinamojo G. R. nusikalstamais veiksmais, patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir nepatogumus.

Spręsdama neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kolegija atsižvelgia į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, tame tarpe ir nusikaltimo pobūdį bei jo pavojingumo laipsnį. Kaltinamasis G. R. pasikėsino nužudyti B. J. iš anksto suplanavęs nusikaltimą ir tai bandė realizuoti kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – šaudant iš automatinio ginklo, dėl ko minėtu būdu sunkiai sužalojus B. J. jo žmona nukentėjusioji N. J. patyrė ypač didelius dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą. Nukentėjusioji N. J. turėjo ir didelių nepatogumų, kadangi B. J. po sužalojimų buvo gydomas ne tik Telšių, bet ir Vilniaus ligoninėse, kur ji prižiūrėjo ir slaugė savo vyrą. Be to, nukentėjusiosios teigimu, dar iki nusikaltimo padarymo, turėdama informacijos apie vyro persekiojimą, ji jautė nuolatinę baimę dėl vyro gyvybės. Didžiulę įtampą nukentėjusioji patyrė ir besigydant jos vyrui ligoninėse, kai taip pat buvo grėsmė jo gyvybei dėl galimo susidorojimo. Grėsmės realumą patvirtina tas faktas, kad ligoninėje B. J. buvo saugomas policijos pareigūnų.

Įvertinusi šias aplinkybes ir vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios N. J. patirtas dvasinis sukrėtimas ir išgyvenimai pagrįstai įvertinti 10000 Lt neturtinės žalos dydžio suma. Todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Daiktiniai įrodymai – B. J. rūbai (kelnės, marškiniai), K. J. rūbai (sportinis kostiumas), juodos ir rudos spalvos striukės, kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., kolegija

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p. bei 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p. laisvės atėmimą 15 metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. laisvės atėmimą 18 metų.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 18 (aštuoniolikai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš G. R. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. J. 10000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus – B. J. rūbus (kelnes, marškinius), K. J. rūbus (sportinį kostiumą), juodos ir rudos spalvos striukes, saugomus pas Lietuvos Kriminalinės policijos biuro NTVV 3-osios valdybos 1-o skyriaus tyrėją, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam G. R. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.