Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. Ž. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda; pagal ATPK 126 str. 4 d. 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str., jam buvo paskirta galutinė nuobauda – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Apylinkės teismas Pažeidėją nubaudė už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 13 d., 00.42 val., (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs vairuoto automobilio sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis ir kelio ženklas, o taip pat vengė pasitikrinti blaivumą. Teismas pripažino, kad Pažeidėjo kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojų D. T., A. M. ir A. R. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-1085969-11, tarnybiniais pranešimais bei kita byloje esančia medžiaga. Pažeidėjo atsakomybę pagal ATPK 127 str. 2 d. lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl šio pažeidimo, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde nesutinka tik su apylinkės teismo nutarimo dalimi, kur jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. už neblaivumo patikrinimo vengimą, nes, pasak jo, iškart po eismo įvykio jis nevengė pasitikrinti girtumą – policijos pareigūnai jam to daryti tiesiog nesiūlė.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis arba sunkus (nuo 1,51 ‰) neblaivumo (girtumo) laipsnis, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Konkrečiai šiuo atveju Pažeidėjas skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už vieną iš minėtoje teisės normoje įtvirtintų alternatyvių veikų – už neblaivumo patikrinimo vengimą. Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas suprantamas kaip bet kokia sąmoninga asmens veika, kuria asmuo išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti ir dėl kurios nebuvo galimybių patikrinti asmens neblaivumą. Inkriminuojant aptariamą pažeidimą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiką, kuri užkirto kelią neblaivumo nustatymui.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.

Nors Pažeidėjas neigia vengęs neblaivumo patikrinimo, tačiau iš jo paties paaiškinimo teisme pirmiausiai matyti, kad jis į eismo įvykį atvykusiems kelių policijos pareigūnams sumelavo nurodydamas, kad jog automobilį vairavo kitas asmuo, ir policijos pareigūnai juo patikėjo. Ir savo skunde jis šios aplinkybės iš esmės neginčija bei pripažįsta suprantąs, kad būtent dėl to policijos pareigūnai įvykio vietoje nesiūlė jam pasitikrinti neblaivumo ir neatliko su juo kitų tokiais atvejais būtinų veiksmų. Objektyvių priežasčių, dėl kurių po įvykio nebuvo galima patikrinti eismo įvykyje dalyvavusio Pažeidėjo girtumą (pvz., jis buvo sunkiai sužalotas) nenustatė nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas. Tokių aplinkybių savo skunde Pažeidėjas taip pat nenurodė. Pažymėtina, kad kaltininko veikos kvalifikavimui pagal ATPK 126 str. 4 d. už patį neblaivumo patikrinimo vengimą tiek reali jo fiziologinė būklė (blaivus ar neblaivus), tiek ir tyčiniais jo veiksmais suklaidintų policijos pareigūnų siūlymas ar nepasiūlymas pasitikrinti neblaivumą, esminės įtakos neturi – atsakomybėn už tai vienodai traukiami tiek blaivūs, tiek ir girti asmenys, kurie sąmoningai suklaidindami policijos pareigūnus išvengia jų neblaivumo patikrinimo. Todėl nagrinėjamu atveju net ir įrodžius tai, kad Pažeidėjas įvykio metu buvo blaivus, o policijos pareigūnai po to, kai jiems sąmoningai buvo nurodytos klaidingos įvykio aplinkybės, Pažeidėjui nebepasiūlė pasitikrinti neblaivumo, jo atsakomybės pagal ATPK 126 str. 4 d. už neblaivumo patikrinimo vengimą neeliminuotų. Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina tai, kad sąmoningai suklaidinęs policijos pareigūnus Pažeidėjas dėl subjektyvių priežasčių tyčia išvengė neblaivumo patikrinimo, todėl jis visiškai pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-1057445-11, kuriame jis nebuvo kaltinimas padaręs ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Apie kitą jam surašytą protokolą Nr. 50P-1085969-11, o taip pat ir apie kaltinimą padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, jis sužinojo tik teisme, todėl mano, kad protokolas Nr. 50P-1085969-11 buvo surašytas vėliau, po to, kai jis buvo supažindintas su ankstesniu protokolu Nr. 50P-1057445-11. Tačiau ATPK nedraudžia pataisyti anksčiau surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, papildant jį naujomis, tyrimo metu išaiškėjusiomis aplinkybėmis ir kaltinimais. Be to, ATPK 260 str. 6 d. nustatyta, kad protokolą surašius nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo, taip pat pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Pažeidėjui iš pradžių buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-1057445-11, kuriame jis buvo kaltinamas padaręs ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus (48 b.l.). Tačiau vėliau jam buvo surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-1085969-11, kuriame Pažeidėjas, be jau minėtų pažeidimų, buvo kaltinamas padaręs ir ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą (5 b.l.). Pažeidėjas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu davė paaiškinimus apie visus jam inkriminuojamus pažeidimus ir išsakė pastabas dėl protokolo turinio, todėl šiuo atveju procesinių teisės normų nei administracinio teisės pažeidimo protokolą papildę policijos pareigūnai, nei apylinkės teismas nepažeidė.

Pažeidėjas mano, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, buvo surašyti vėliau – po to, kai jis buvo supažindintas su ankstesniu protokolu Nr. 50P-1057445-11. Tačiau liudytojai D. T. ir A. M. neneigė, jog tarnybiniai pranešimai buvo surašyti vėliau, kabinete. ATPK nereglamentuoja įrodymų rinkimo eiliškumo ir nedraudžia po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo rinkti kitus įrodymus – spausdinti pažymas, apklausti liudytojus ir atlikti kitus veiksmus, jų tarpe ir surašyti tarnybinius pranešimus. Todėl tai, kad tarnybiniai pranešimai buvo surašyti vėliau už patį administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesudaro procesinių teisės normų pažeidimo.

Pažeidėjas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad policijos pareigūno D. T. veiksmuose galimai yra dokumento klastojimo požymių, tačiau byloje pareiškus prašymą apie tai pranešti prokuratūrai, apylinkės teismas šį prašymą ignoravo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, ATPK 258 str. prasme, apylinkės teismas medžiagą prokurorui arba ikiteisminio tyrimo institucijai perduoti privalėjo tik tuo atveju, jeigu jis, nagrinėdamas bylą, būtų įsitikinęs, kad ne pažeidimus tyrusio policijos pareigūno, o paties Pažeidėjo veika turi nusikaltimo požymių. Šiuo atveju tokių duomenų nebuvo, todėl apylinkės teismas kreiptis į minėtas institucijas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Tačiau tai neeliminuoja Pažeidėjo teisės pačiam pranešti minėtoms institucijoms apie, jo įsitikinimu, pažeidimus tyrusio policijos pareigūno galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo aukščiau nurodytų aplinkybių teisingumu ir vadovaudamasis visais byloje esančiais įrodymais priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo, be kita ko, nubaudė Pažeidėją ir pagal ATPK 126 str. 4 d. už neblaivumo patikrinimo vengimą, todėl apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o keisti jį Pažeidėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimą nepakeistą ir D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.