Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1529-957/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-04-07
Bylos Nr.
1-1529-957/2014
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-04311-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1529-957/2014Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04311-2012-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.9; 2.10.1.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R., žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-3553-15/2003 jis privalo Z. R. naudai mokėti lėšas dukters S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2003 m. liepos 27 d. iki dukters S. R. pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, tai yra nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui nuo 2003 m. liepos 27 d. iki 2013 m. liepos 11 d. ir nuo 2013 m. liepos 21 d. iki 2014 m. kovo 1 d., neteikė jai kitos būtinos materialinės paramos, dėl to 2014 m. kovo 1 d. susidarė 18 892,77 Lt įsiskolinimas. Taip R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2014 m. kovo 24 d. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Po 2003 m. gegužės 27 d. teismo sprendimo, kuriuo jam buvo paskirta mokėti išlaikymą dukrai S. R., jis išlaikymo nemokėjo, su dukra bendravo, kartu leisdavo savaitgalius, eidavo į teatrą, kiną, cirką, pirkdavo jai reikalingus daiktus, nes tuo metu dirbo, tai galėjo sau leisti. Dėl to, kad rėmė dukrą finansiškai kitaip, tai prieš išvykdamas į užsienį iki 2006 į Z. R. sąskaitą pinigų nebuvo pervedęs. Po išvykimo kelis kartus dukrai buvo persiuntęs 200 eurų bankiniu pavedimu. Jam išvykus gyventi į užsienį bendravimas beveik nutrūko. 2013 m. liepos mėn. grįžo į Lietuvą, nuėjo į banką ir sužinojo, kad jo sąskaitos yra areštuotos antstolio ir jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti vaiką. Grįžęs į Lietuvą oficialaus darbo neturėjo, per darbo biržą įsidarbino statybos įmonėje (duomenys neskelbtini), išdirbo mėnesį ir išėjo, nes nemokėjo tokio atlyginimo, kokį sutarė, paskui iš karto perėjo į kitą statybos įmonę (duomenys neskelbtini), per du mėnesius sumokėjo 200 Lt, oficialiai niekas neįdarbino, tik užsirašė jo duomenis, vėliau ta įmonė bankrutavo. Po darbo šioje įmonėje užsirašė į darbo biržą, ieškojosi pats darbo iki 2014 m. vasario mėnesio, vėliau įsidarbino (duomenys neskelbtini). Per tą laikotarpį, kol ieškojosi darbo, uždarbiavo, alimentų nemokėjo, nors jau žinojo, nes jam pačiam reikėjo pragyvenimui, taip pat jam pačiam tiek vietą kur gyventi, tiek pinigų maistui ir būtiniems poreikiams duodavo jo mama N. L., pas kurią šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat kartais po darbo pernakvoja pas draugą (duomenys neskelbtini) (b. l. 79).

Liudytoja Z. R. 2012 m. lapkričio 5 d. apklausos metu parodė, kad su R. R. susituokė 1996 metais, (duomenys neskelbtini) gimė duktė S. R.. Dėl šeimoje kildavusių nesutarimų 2003 metais išsiskyrė, iki tol metus kartu nebegyveno. Santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas R. R. priteisė dukters S. R. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį iki pilnametystės, o sulaukus pilnametystės ir besimokant aukštosios ar aukštesniosios mokymo įstaigos dieniniame skyriuje – iki studijų pabaigos. Apie teismo paskirtą pareigą išlaikyti dukrą vyras buvo informuotas. Po santuokos nutraukimo R. R. niekada nemokėjo dukters išlaikymo nei grynaisiais, nei į banko sąskaitą pinigų nebuvo pervedęs. Po santuokos nutraukimo R. R. su dukra bendravo trejus ar ketverius metus, pirkdavo drabužius, batus, mp3 grotuvą, žaislų ir kitų reikalingų daiktų. Du kartus davė po 100 Lt. Paskui bendravimas ir susitikimai su dukra retėjo. Be to, uždarbiaudamas užsienyje buvo atsiuntęs dukrai 200 eurų, tačiau pinigų gavimo kvito neišsaugojo. Materialiai remti dukrą R. R. nustojo kai jai buvo 6 metai. Kiek jai yra žinoma, R. R. gyvena Danijoje, ten išvyko prieš keturis ar penkis metus. Su dukra kartais telefonu bendraudavo. Į antstolį ji kreipėsi 2010 metų sausio mėnesį. 2010 m. sausio 14 d. Vaikų išlaikymo fondas pradėjo mokėti po 195 litus ir moka iki šiol (b. l. 21-22). Papildomos 2013 m. birželio 6 d. apklausos metu Z. R. parodė, jog prie ankstesnės apklausos nori paliudyti, kad niekas nepasikeitė, toliau išmokų iš buvusio sutuoktinio R. R. negauna. Jo kontaktinių duomenų nurodyti negali (b. l. 24).

Liudytoja S. R. 2013 m. birželio 6 d. apklausos metu parodė, kad paskutinį kartą su tėčiu telefonu bendravo 2012 metų lapkričio mėnesį. Žino, kad tėtė jau apie 6 metus gyvena Danijoje, telefonu jie bendrauja itin retai. Paskutinį kartą su tėvu matėsi prieš jam išvykstant į Daniją prieš 6-7 metus. Jokių dovanų ar pinigų ji iš tėčio paskutinius šešerius ar septynerius metus nėra gavusi, išskyrus vieną kartą, maždaug prieš tris metus tėtis jos vardu padarė banko perlaidą 200 eurų, tai yra apie 700 Lt, kurias su mama išleido jos reikmėms. Daugiau jokių pinigų iš tėčio nėra gavusi (b. l. 23).

Iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 27 d. sprendimo matyti, jog santuoka tarp R. R. ir Z. R. nutraukta. Sprendime nurodyta, kad R. R. prie išlaikymo prisideda mokėdamas Z. R. dukros išlaikymui 200 Lt iki ji sukaks pilnametystės, o sulaukus pilnametystės ir besimokant aukštosios mokyklos ar aukštesniosios mokymo įstaigos dieniniame skyriuje – iki studijų pabaigos. Kiekvieną pinigų gavimo faktą Z. R. privalo patvirtinti raštišku pakvitavimu (b. l. 32).

S. R. gimimo liudijimo duomenimis jos tėvas yra R. R., motina Z. R. (b. l. 30).

Iš 2010 m. sausio 14 d. prašymo išmokai iš vaikų išlaikymo fondo gauti matyti, kad Z. R. 2010 m. sausio 14 d. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokos mokėjimo vaikui, t. y. S. R. (b. l. 14).

Iš garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 2 d. sprendimo matyti, kad S. R. nuspręsta mokėti po 195 Lt dydžio išmoką nuo 2010 m. sausio 14 d. iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti mokėjimą, išmoka pervedama į Z. R. banko sąskaitą (b. l. 16). Kad išmoka S. R. buvo mokama, patvirtina 2014 m. vasario 11 d. išrašas (b. l. 62-63).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2012 m. spalio 19 d. rašto duomenimis, ieškinio šiame tyrime Vaikų išlaikymo fondo administracija nereikš (b. l. 13).

Iš vykdomosios bylos dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko R. R. išieškotojos Z. R. naudai, kopijos bei iš antstolės V. M. pateiktų duomenų nustatyta, kad R. R. įsiskolinimas 2012 m. lapkričio 11 d. d. sudarė 24726 Lt. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovei išmokėti pinigai minusuoti nuo priskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo (b. l. 35-51).

Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. kovo 24 d. rašto duomenimis R. R. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. sausio 13 d. Registracijos metu, R. R. nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama (b. l. 100).

Iš 2012 m. lapkričio 28 d. pažymos matyti duomenys apie R. R. valstybinį socialinį draudimą (b. l. 55).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. kovo 17 d. išrašo apie asmenį ir jo draudėjus matyti, kad nuo 2014 m. vasario 27 d. jis dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 98).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. birželio 5 d. išrašo matyti visos R. R. darbovietės (b. l. 99).

Iš 2012 m. lapkričio 15 d. pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad jam nuo 2004 m. lapkričio 6 d. iki 2004 m. lapkričio 8 d. bei nuo 2007 m. gruodžio 14 d. iki 2007 m. gruodžio 14 d. buvo mokama ligos pašalpa (b. l. 55).

Kaltinamojo R. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti išsami byloje surinktų įrodymų visumos analizė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Kaltinamasis R. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir patvirtino, kad po 2003 m. gegužės 27 d. teismo sprendimo, kuriuo jam buvo paskirta mokėti išlaikymą dukrai S. R., jis išlaikymo nemokėjo. Kadangi rėmė dukrą finansiškai kitaip, todėl prieš išvykstant į užsienį iki 2006 į Z. R. sąskaitą pinigų nebuvo pervedęs, po išvykimo kelis kartus dukrai buvo persiuntęs 200 eurų bankiniu pavedimu, 2013 m. liepos mėnesį grįžo į Lietuvą, oficialaus darbo neturėjo, jam nesisekė įsidarbinti, nes darbdaviai nemokėjo atlyginimo. Kol ieškojosi darbo, uždarbiavo, alimentų nemokėjo, nes jam pačiam reikėjo pinigų pragyvenimui. Kaltinamojo R. R. parodymus patvirtina ir liudytojų Z. R. bei S. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad R. R. apie teismo paskirtą pareigą išlaikyti dukrą buvo informuotas, po santuokos nutraukimo niekada nemokėjo pinigų dukters išlaikymui nei grynaisiais, nei į banko sąskaitą, po santuokos nutraukimo R. R. su dukra bendravo trejus ar ketverius metus, pirkdavo drabužius, batus, mp3 grotuvą, žaislų ir kitų reikalingų daiktų, du kartus davė po 100 Lt, uždarbiaudamas užsienyje buvo atsiuntęs dukrai 200 eurų, tačiau pinigų gavimo kvito neišsaugojo. Kaltinamojo kaltę pagrindžią ir kiti byloje surinkti įrodymai: S. R. gimimo liudijimas, patvirtinantis, kad jos tėvas yra R. R., vykdomosios bylos medžiagos kopijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. birželio 5 d. bei 2014 m. kovo 17 d. išrašai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal minėtą straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491/2005).

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis dukros išlaikyti negalėjo dėl sveikatos būklės, amžiaus, ar kitos svarbios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės. Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas. Jis patvirtino, kad žinojo apie teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas dukrai S. R. po 200 Lt iki ji sukaks pilnametystės, o sulaukus pilnametystės ir besimokant aukštosios mokyklos ar aukštesniosios mokymo įstaigos dieniniame skyriuje – iki studijų pabaigos. Į teismą dėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimo pasikeitus aplinkybėms jis nesikreipė.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, jog R. R. vengė išlaikyti savo dukrą S. R.. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes R. R. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. R. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 110).

Skirdamas kaltinamajam R. R. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas vaikui, nusikalstama veika baigta. Įvertinama ir tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. R. – dirba (b. l. 98), neteistas, priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 106-108). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, vienerių metų laisvės apribojimo bausmė yra pakankama, ji atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam R. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės R. R. netaikytos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. R. galutinę bausmę – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. R., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius