- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-04
- Bylos Nr.
- 2A-63-413/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- D. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-237-214/2011 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui D. L. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 48 168,75 Lt patirtų nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 1-3).
Ieškovas nurodė, kad 2007 m. liepos 16 d. gyvenamajame name Kastyčio g. 43, Palangoje, antrajame namo aukšte, kuriame įrengtos ieškovo gyvenamosios patalpos, kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas ne tik namo medinis stogas, antro aukšto patalpos, bet ir pirmame aukšte esančios E. B. ir A. D. priklausančios gyvenamosios patalpos. Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspekcijos 2007 m. liepos 16 d. pažyma nustatyta, kad gaisro kilmės priežastis - trumpas elektros laidų jungimasis, įvykęs antrajame namo aukšte, laidų paskirstymo dėžutėje. Namo vidaus apdailos ir elektros tvarkymo darbus 2006 liepos mėnesį atliko atsakovas. Vertinant tai, kad gaisras name kilo dėl sumontuotoje elektros dėžutėje įvykusio trumpo jungimosi, izoliacijos varža elektros kabeliuose neatitiko norminių reikalavimų, ieškovo nuomone, atsakovas, kaip darbų rangovas, pažeidė savo prievolę darbus atlikti tinkamai ir kokybiškai, dėl ko gaisro pasėkoje ieškovas patyrė rašytiniais įrodymais pagrįstus 48 168,75 Lt dydžio nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 1000 Lt ekspertizės išlaidų ir 32,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t.2, b.l. 108-112).
Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo kaltės nustatymo buvo grindžiamas atsakovo pasirašytu Atliktų darbų aktu, kuriame įrašyti gyvenamajame name, kuriame kilo gaisras, 2006 metais atsakovo atlikti darbai, t.y. sienų tapetavimas; plytelių klojimas; santechnika; laminuotos grindys; rozečių, šviestuvų pakeitimas; paskirstymo dėžutės virš tualeto durų II aukšto koridoriuje pakeitimas, ir Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos 2007 m. liepos 16 d. raštu, kuriame konstatuota gaisro priežastis – trumpas elektros laidų jungimasis II-ojo aukšto koridoriuje (elektros laidų paskirstymo dėžutėje), o padarytos žalos dydis – AB „Lietuvos draudimas“ regresiniu reikalavimu ieškovui, specialistų atliktais padarytos žalos įvertinimais, darbų atlikimo, šalinant gaisro pasekmes, sutartimis ir apmokėjimo už darbus kvitais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčijo savo parašo ant Atliktų darbų akto, tačiau nurodė, kad jis pasirašė ant tuščio lapo, paprašytas darbų užsakovo ir ieškovo įgalioto asmens E. S. R., akte nurodyti darbai buvo surašyti atsakovui apie tai nieko nežinant, o elektros tvarkymo darbų jis iš viso neatlikinėjo, kadangi neturi tam reikiamos kvalifikacijos. Ištirtų byloje įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių atsakovo kaltę. Vertindamas atsakovo pasirašytą Atliktų darbų aktą, teismas pažymėjo, kad įrašas apie elektros paskirstymo dėžutės antrajame namo aukšte pakeitimą iš esmės pažodžiui atitinka Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte nurodomą gaisro priežastį, kai tuo tarpu kiti Akte nurodyti darbai apibūdinti labai trumpai (santechnika, tapetavimas ir kt.), Akte nenurodyta jo surašymo data, todėl teismas daugiau tikėtinais pripažino atsakovo argumentus, kad darbų Aktas buvo pasirašytas gerokai vėliau nei atlikti darbai ir galimai atsakovo nurodytomis aplinkybėmis. Teismas rėmėsi liudytojų Ž. K. ir A. M. parodymais, iš kurių sprendė, kad atsakovas neatliko elektros instaliacijos ir įrenginių remonto darbų, negalėjo remontuoti elektros laidų paskirstymo dėžutės, kurioje įvyko trumpas elektros laidų jungimasis, kadangi ji buvo užkalta (paslėpta) dailylentėmis. Atsižvelgdamas V. K. IĮ „Geduva“ rašte nurodomas aplinkybes, jog po gaisro atliktų elektros kabelių varžų matavimai neatitiko normos ribų ir vertindamas šią išvadą kartu su kitais įrodymais, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą (kad gaisras kilo ir su juo susiję nuostoliai atsirado dėl atsakovo kaltės), todėl ieškinį atmetė CPK 178 straipsnio, CK 6.245, 6.246 ir 6.248 straipsnių pagrindais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas P. K. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai (t.2, b.l. 115-120). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atsakovo D. L. pareiškimu Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos nusikalstamos veikos - pasikėsinimo sukčiauti. D. L. teigė, kad praėjus metams po jo remontuotame name atliktų darbų, jau po įvykusio gaisro, ieškovo vardu veikusi E. S. R. pateikė jam pasirašyti tuščią popieriaus lapą. Vėliau, be atsakovo žinios, į iš anksto atsakovo pasirašytą lapą tariamai surašė darbus, iš kurių elektros laidų paskirstymo dėžutės antrame namo aukšte keitimo atsakovas neatliko. Tačiau atsakovo iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas neįrodžius E. R. kaltės, atliktų darbų aktas niekada nebuvo nuginčytas civiline tvarka, iš ko seka, kad atsakovo parašu patvirtintas aktas apie jo Palangoje atliktus namo remonto darbus yra teisėtas ir galiojantis dokumentas.
2. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad atsakovo pasirašytas atliktų darbų aktas yra galiojantis, tačiau įvertindamas atsakovo paaiškinimus apie tai, kad aktas neva be jo žinios buvęs surašytas praėjus metams po gaisro, įrašas akte apie elektros laidų paskirstymo dėžutės keitimą esąs identiškas į bylą pateiktoje 2007 m. liepos 16 d. pažymoje dėl kilusio gaisro nurodytai formuluotei, taip pat atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu duotus liudytojų Ž. K. bei A. M. parodymus ir atsakovo paaiškinimus, kad elektros darbų gyvenamajame name Palangoje neatliko, o elektros laidų paskirstymo dėžutės atlikdami kitus darbus nematė, teismas atsakovo pasirašytą atliktų darbų aktą vertino kaip abejotiną įrodymą. Įvertinęs minėtą rašytinį įrodymą su kitais byloje pateiktais įrodymais, tame tarpe ir minėtų liudytojų parodymais, taip pat į V. K. IĮ rašte pateikta išvada, jog name po gaisro atlikti elektros kabelių varžos matavimų rezultatai neatitiko normos ribų, teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog gaisras name Palangoje kilo dėl atsakovo kaltės. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo kaltės. Kaip nurodė apeliantas, atsakovo iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš E. R. dėl galimo sukčiavimo surašant atliktų darbų aktą atsakovo nurodytomis aplinkybėmis (t.y. praėjus metams po darbų atlikimo, pateikus atsakovui pasirašyti tuščią popieriaus lapą ir tik po to be atsakovo žinios įrašius atliktų darbų pavadinimus, įskaitant atsakovo tariamai nevykdytą elektros laidų paskirstymo dėžutės keitimą) buvo nutrauktas neįrodžius E. R. kaltės. Taigi, nors baudžiamojoje byloje atsakovo teiginiai apie nesąžiningo atliktų darbų Akto surašymo aplinkybes nepasitvirtino, pirmos instancijos teismas analogiškus atsakovo paaiškinimus civilinėje byloje pripažino patikimais. Be to, darbų atlikimo Aktą, neginčijamai patvirtintą atsakovo parašu, teismas vertino kaip abejotiną remdamasis liudytojų parodymais bei paties atsakovo paaiškinimais apie neva nevykdytus elektros remonto darbus. Tačiau teisme liudytojais apklausti Z. K. ir A. M. yra atsakovo pažįstami, draugai, paties atsakovo paprašyti padėti atlikti remonto darbus ieškovo objekte. Minėtų liudytojų, kaip draugiškus santykius su atsakovu palaikančių asmenų, parodymai apie civilinės bylos aplinkybes (konkrečiai apie tai, neva atsakovas paskirstymo dėžutės keitimo darbų neatlikęs) dėl jų suinteresuotumo sėkminga atsakovo naudai bylos baigtimi turėjo būti vertinti kritiškai, o paties atsakovo paaiškinimai, jog jis minėtų darbų nevykdęs, laikytini tik kaip niekuo nepatvirtinta gynybos taktika siekiant išvengti civilinės atsakomybės.
3. Nesuprantamas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas argumentas, jog atliktų darbų akte įvardinta formuluotė dėl elektros laidų paskirstymo dėžutės keitimo darbų atlikimo esanti ilgesnė nei kitos minėtame akte nurodytos formuluotės, suponuoja aplinkybę, kad nurodyta formuluotė „gali būti" nurašyta nuo Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įrašo akte apie gaisro priežastis, kas esą sąlygoja išvadą, jog darbų atlikimo aktas surašytas ne po jų įvykdymo, o jau po įvykusio gaisro. Apelianto manymu, minėta teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi teismas rėmėsi ne byloje nustatytais faktais, o prielaida, kad taip galėjo būti. Nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga išdėstytos aplinkybės apie tariamą vėlesnę akto surašymo datą nepasitvirtino, kadangi nebuvo rasta tokią galimą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona", bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).
4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktą oficialų rašytinį įrodymą - Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. liepos 16 d. pažymą dėl kilusio gaisro. Minėtoje pažymoje įvardijama gaisro name Palangoje priežastis - gaisras kilo dėl trumpo laidų sujungimo paskirstymo dėžutėje. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas į minėtą oficialiame rašytiniame įrodyme nurodytą gaisro priežastį tinkamai neatsižvelgė, kadangi, vertindamas kitame rašytiniame įrodyme (V. K. IĮ rašte) suformuotą išvadą, jog elektros kabelių izoliacijos varža neatitinka normos ribų, teismas nusprendė, kad gaisrą name galėjo apskritai sąlygoti varžos normos ribų neatitinkanti elektros instaliacija, bet ne kalti atsakovo veiksmai. Neįvertindamas, kad oficialiame įrodyme aiškiai įvardijamas gaisro židinys (laidų paskirstymo dėžutė), teismas neatsižvelgė, kad gaisrą sukėlęs trumpas jungimas normos ribų neatitinkančiuose elektros laiduose įvyko ne bet kurioje kitoje name buvusios elektros instaliacijos vietoje, o būtent antrojo aukšto koridoriuje virš tualeto durų esančioje elektros laidų paskirstymo dėžutėje, kurios keitimo darbus atliko atsakovas. Tokiu būdu, net tuo atveju, jeigu galimai visų namo elektros kabelių varža neatitiko normos reikalavimų, gaisras kilo dėl trumpo sujungimo, kuris įvyko būtent atsakovo keistoje paskirstymo dėžutėje, kas suponuoja išvadą, jog atsakovas minėtus dėžutės keitimo darbus atliko nekokybiškai, nepakankamai rūpestingai, tinkamai neįvertinęs name buvusios elektros instaliacijos būklės. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika dėl įrodymų pakankamumo, teismas konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą gali tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. K-3-862/2002).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. L. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą (t.2, b.l. 128-132). Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
1. Ieškovo įgaliotas asmuo E. S.-R. pripažino, kad elektros darbai su atsakovu D. L. sudarytoje rangos sutartyje nebuvo numatyti (Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 65-1-00388-09). Ieškovo įgalioto asmens teigimu, tai buvo padaryta vėliau, D. L. ir kito darbininko, dirbusio jos name, kurio vardas Žydrūnas, iniciatyva. Tačiau apklaustas liudytoju Ž. K. nurodė, kad jokių elektros darbų ginčo patalpose nebuvo atliekama. Minėtą aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas A. M.. Ieškovas protokoline teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti minėtą sutartį, pasirašytą tarp E. S.-R. ir D. L., tačiau jos taip ir nepateikė.
2. Aplinkybė, kad D. L. tariamai atliko paskirstymo dėžutės virš tualeto durų, II aukšto koridoriuje darbus ieškovas įrodinėja vieninteliu dokumentu - atliktų darbų aktu, kurį pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai. Pati E. S.-R. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pripažino, kad aktą rašė ji, o ne D. L.. Atliktų darbų akte nenurodyta jo surašymo data, jame atskiru darbu išskirta paskirstymo dėžutės virš tualeto durų, II-o aukšto koridoriuje, pakeitimas. Minėtas įrašas pažodžiui atitinka Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodytą apibrėžimą, kad gaisro priežastis - trumpas elektros jungimasis II-o aukšto koridoriuje virš tualeto durų (elektros laidų paskirstymo dėžutėje). Kitų atliktų darbų akte nurodytų darbų detalizavimo laipsnis iš esmės skiriasi nuo aukščiau paminėto.
3. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo pareikštą ieškinį, kadangi nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Ieškovas teigė, kad gaisras minėtame name kilo dėl atsakovo sumontuotoje elektros laidų paskirstymo dėžutėje įvykusio trumpo jungimosi, dėl ko sprendė, jog atsakovas pažeidė savo, kaip rangovo, prievolę paskirstymo dėžutės montavimo darbus atlikti tinkamai ir kokybiškai, kas buvo pagrindine gaisro kilimo priežastimi. Atsakovo nuomone, tokie apelianto motyvai yra nepagrįsti. Pirma, atsakovas D. L. neatliko elektros remonto darbų ir jo veiksmai negalėjo turėti įtakos izoliacijos varžoms elektros kabeliuose. Antra, ieškovui tenka pareiga įrodyti teiginį, kad paskirstymo dėžutės pakeitimas sąlygojo gaisrą. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė, todėl nenustatytas priežastinis ryšys tarp gaisro ir elektros dėžutės pakeitimo, netgi jei šį darbą būtų atlikęs atsakovas. Ir priešingai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš V. K. individualios įmonės pažymos seka, kad atlikti izoliacijos varžų matavimai dėl techninės elektros kabelių būklės nustatymo patvirtino, kad izoliacijos varža kabeliuose neatitiko keliamų norminių reikalavimų, kas ir galėjo sąlygoti gaisrą.
4. Pats gaisras įvyko praėjus metams po remonto darbų, kas kelia pagrįstų abejonių dėl priežastinio ryšio tarp tariamų remonto darbų ir gaisro, kadangi nežinoma, ar vėliau nebuvo atliekami elektros darbai, keičiamos paskirstymo dėžutės ir pan. Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad II-o aukšto savininko įgaliotas asmuo S. S. dėl gaisro pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys.
5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas santykyje su kitais byloje esančiais įrodymais netinkamai vertino Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktą pažymą, kaip oficialų įrodymą, bei neatsižvelgė į jame įvardintą tikslią gaisro židinio vietą ir aplinkybę, kad trumpas elektros laidų jungimasis įvyko būtent atsakovo nurodytoje paskirstymo dėžutėje, o ne bet kurioje kitoje namo vietoje. Atsakovo nuomone, Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma nepripažintinas prima facie įrodymu, kadangi neatitinka aukščiau nurodytų sąlygų. Tai yra ne pirminis, bet išvestinis rašytinis įrodymas. Pirminis informacijos šaltinis - gaisro Nr. 51 medžiaga, kurią sudaro 4 lapai, iš kurių matyti, kad išsamus gaisro aplinkybių tyrimas nebuvo atliekamas, neaišku kokiu būdu buvo nustatyta gaisro priežastis, išvada paremta tik subjektyvia konkretaus asmens nuomone. CPK 197 str. 2 dalyje kalbama apie aplinkybes, nurodytas oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, tačiau nekalbama apie oficialius rašytinius įrodymus išdavusių institucijų ar juos patvirtinusių valstybės įgaliotų asmenų pateikiamus vertinimus, samprotavimus ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-577/2007).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Sutartinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas atsiranda dėl sutarties pažeidimo (CK 6.256 str.). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kurie atitinka rangos sutarties sampratą (CK 6.644 str.). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Jeigu sutarties prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita (CK6.256 str. 4 d.). Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Vertinant tarp ieškovo (ieškovo įgalioto asmens E. S. R.) ir atsakovo susiformavusius teisinius santykius CK 6.256 straipsnio 4 dalies prasme, nors rašytinė sutartis nebuvo pateikta, darytina išvada, kad asmuo, atlikdamas darbus su tikslu gauti pajamas iš tokios veiklos (rangos), atitinka verslininko pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį teisinį statusą, nes šiam statusui konstatuoti reikšmingas tik veiklos versliškumo aspektas. Taigi jo atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos kitos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248 straipsniai).
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Sutinkamai su CPK 185 straipsnio 2 dalimi jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Ieškovas savo reikalavimą dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo iš esmės grindė dviem rašytiniais bylos įrodymais, t.y. atliktų darbų Aktu (t. 1, b.l. 7) ir Palangos priešgaisrinės gebėjimo tarnybos pareigūno 2007 m. liepos 16 d. raštu Nr. 4-514 Dėl kilusios gaisro priežasties (t. 1, b.l. 5), kurie, anot ieškovo, patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (blogai atliktų darbų) ir atsiradusios žalos (nuostolių). Atsakovas savo atsikirtimus grindė tuo, kad atliktų darbų aktas surašytas neteisėtai (akte įrašyti darbai be atsakovo žinios), elektros instaliacijos remonto darbų atsakovas neatlikinėjo, ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl to atsiradusios žalos priežastinio ryšio.
Pirmosios instancijos teismas daugiau tikėtinais pripažino atsakovo paaiškinimus (įrodymus) ir teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovas (ieškovo įgaliotas asmuo) nagrinėjant bylą buvo nenuoseklus ir dėl esminių bylos aplinkybių davė prieštaringus paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo pradžioje E. S. – R. (darbų užsakovas) paaiškino, kad su atsakovu buvo sudaryta rašytinė darbų rangos sutartis ir joje buvo išvardinti darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti atsakovas, į šių darbų sąrašą elektros darbai nebuvo įtraukti (b/bylos b.l. 25-26). Tačiau akistatos metu ieškovo įgaliotas asmuo savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad rašytinė darbų sutartis nebuvo sudaryta, o 2006 m. liepos mėnesį buvo surašytas Atliktų darbų aktas, kurį pas save biure Karaliaus Mindaugo pr., Kaune surašė E. S. – R., o pasirašė atsakovas (b/bylos b.l. 46-47). Iš šio Akto turinio matyti, kad jame nenurodyta akto surašymo data, nėra duomenų apie darbų užsakovą ir jo parašo. Taigi ieškovo įrodinėjamos aplinkybės apie sutartinius santykius dėl ginčo dalyko (elektros remonto darbų) turi akivaizdžių trūkumų, t.y. nesant sutarties, negalima nustatyti sutartinės atsakomybės ribų (iš esmės pasitvirtino atsakovo paaiškinimai, kad rašytinė sutartis nebuvo sudaryta), ir kita – Atliktų darbų aktas dėl paminėtų jo trūkumų neatitinka darbų perdavimo-priėmimo akto formos ir turinio reikalavimų. Taigi, ieškovui nenurodžius įtikinamų priežasčių, dėl ko buvo reikalingas Atliktų darbų akto surašymas, kai analogišku būdu (raštu) nebuvo sudaryta pagrindinė darbų sutartis, ir atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes dėl šio Akto sudarymo aplinkybių ir jo turinio bei formos trūkumų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą suabejoti šio įrodymo patikimumu ir juo nesivadovauti.
Antra, ieškovas kitais leistinais įrodymais neįrodė, kad atsakovas atliko (įsipareigojo atlikti) elektros instaliacijos remonto darbus.
Trečia, ginčo atveju nebuvo nustatyta pagrindinė aplinkybė (civilinės atsakomybės sąlyga), galėjusi lemti atsakovo civilinę atsakomybę, t.y. priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (jeigu būtų neabejotinai nustatyta, kad ginčijamus darbus jis atliko) ir atsiradusių pasekmių (žalos, nuostolių) ir tokia galimybė yra išnykusi. Šiame kontekste pažymėtina, kad gaisras ieškovo patalpose kilo praėjus metams laiko nuo darbų atlikimo. Iš V. K. IĮ „Šeduva“ pažymos darytina išvada, kad ieškovo gyvenamojo namo elektros kabelių būklė neatitiko saugumo (pažymoje – normos) reikalavimų. Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas atliko elektros kabelio tvarkymo (įrengimo) darbus visame name. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovas, Palangos priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūno 2007 m. liepos 16 d. rašte nurodyta gaisro priežastis-trumpas elektros laidų jungimasis elektros laidų paskirstymo dėžutėje, nenurodžius dėl ko toks laidų jungimasis įvyko ar galėjo įvykti, neatlikus ginčo dalykui aktualaus tolimesnio išsamaus tyrimo, apsiribojus tik akto surašymu su paminėta išvada (t. 2, b.l. 29), neleidžia teigti, kad toks raštas yra prima facie įrodymas. Ieškovas nesiėmė priemonių iš karto po gaisro įrodymams užfiksuoti ir jiems išsaugoti, ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti būtina buvo skirti ekspertizę (CK 6.662 str. 5 d.), tačiau dabartiniu metu tai padaryti negalima, kadangi po gaisro praėjo daugiau kaip 4 metai, namas šiuo metu yra suremontuotas. Taigi ieškovo nurodomu Palangos priešgaisrinės priežiūros inspekcijos 2007 m. liepos 16 d. raštu negalima daryti vienintelės ir kategoriškos išvados dėl įrodomojo fakto (priežastinio ryšio). Šiuo atveju galima daryti tik prielaidą, tačiau teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino surinktus byloje įrodymus, nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių. Reikalavimai teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, nebuvo pažeisti (CPK 185 str.). Teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos aiškinant įrodymų pakankamumo taisyklę. Todėl naikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo, nes nebuvo nustatyti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.