Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Mildos Vainienės, Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjui G. R., jo atstovams advokatui Aldevinui Ščiglai ir Irmantui Balčiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 2 p., 9 str. 1 d. 8 p., 9 d., 10 str. 8 d. nuostatomis už pagamintas ir laikytas, akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes ir tabaką, kurie Akcizų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklinti banderolėmis, bei vertinant Šiaulių apygardos teismo 2009-05-04 dienos priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-154/2009, mokesčių administratorius, jam už 2005-08-11 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagamintas ir laikytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes –smulkintą tabaką ir cigaretes, viso apskaičiavo 24893 Lt akcizų. Be to, vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p. ir 97 str. 2 d. nuostatomis, jam nuo papildomai apskaičiuotų 24893 Lt akcizų mokesčių administratorius priskaičiavo 17264 Lt akcizų delspinigių. Todėl mokesčių administratorius 2010-05-24 surašė Patikrinimo aktą Nr. 35-83. Susipažinęs su 2010-05-24 Patikrinimo aktu Nr. 35-83, jis mokesčių administratoriui pateikė 2010-06-09 prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių, tačiau į šį prašymą atsakymo nesulaukė. 2010-10-04 iš Šiaulių apskr. VMI gavo kvietimą atvykti pasiaiškinti, kodėl nesumoka akcizų ir delspinigių. Tuomet sužinojo, kad Šiaulių apskr. VMI 2010-07-14 priėmė sprendimą Nr. 14.4-52-41 Dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikė 2010-10-12 skundą VMI dėl sprendimo panaikinimo, tačiau VMI nusprendė patvirtinti Šiaulių apskr. VMI sprendimą.

Nurodo, kad skundžiamas Šiaulių apskr. VMI sprendimas priimtas praleidus įstatyme įtvirtintus procesinius terminus (MAĮ 132 str. 4 d.). Pažymi, kad jis Šiaulių apskrities VMI nepateikė jokių rašytinių pastabų, bet skundžiamame sprendime, mokesčių administratorius nurodo, kad dėl patikrinimo akto Šiaulių apskr. VMI 2010-06-15 (reg. Nr. G-5558) gautos mokesčių mokėtojo rašytinės pastabos (sprendimo teksto trečia pastraipa, pirmas sakinys). Patikrinimo aktas turėjo būti patvirtintas iki 2010-06-28. VMI 2010-11-18 sprendime Nr. 68-260 pripažino, kad Šiaulių apskr. VMI pavėlavo priimti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo net 16 dienų, tačiau šį terminą traktuoja kaip neskaičiavimą delspinigių už šias 16 dienų.

Teigia, kad skundžiami sprendimai priimti pažeidžiant jo teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas ir kiti norminiai aktai, kuriais formaliai grindžiamas nutarimas, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo (ar kitą – mokestinę ir t. t.) bylą nagrinėjantį organą nustatyti, ar buvo padarytas teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių reikalavimų nagrinėjant bylą nebuvo laikomasi – iš sprendimų teksto taip ir neaišku, kokiais faktiniais duomenimis padarytos išvados apie jo tariamai įvykdytą teisės pažeidimą. Kaip žinia, MAĮ, ABTĮ normose yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą ir argumentuotą sprendimą. Ši teisė yra sudėtinė LR Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą nagrinėjimą dalis. Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime (byla Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05) yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis aktas byloje) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – jame turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui pagrįsti. Iš Konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji aklai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims.

Mano, kad skundžiami sprendimai šių reikalavimų neatitinka – juose nėra visų bylos aplinkybių analizės, visų įrodymų vertinimo, visų priimtų sprendimų pagrindžiančių motyvų (tokių kaip, ar teisingai pradėtas skaičiuoti terminas akcizams sumokėti ir t. t.). Bylą nagrinėję organai nenurodė kokia kaltės forma (tyčia ar dėl neatsargumo) pasireiškė jo veika, kokios konkrečios aplinkybės leidžia konstatuoti tyčią ir daryti išvadą, kad jis elgėsi priešingai teisei. Be to, VMI skundą nagrinėjo ir 2010-11-18 sprendimą priėmė išeidama už skundo ribų. VMI sprendime nurodė, kad atleisti jį nuo paskaičiuotų delspinigių mokėjimo nėra pagrindo, bet jis neprašė atleisti jo nuo paskaičiuotų delspinigių ir tik nurodė prielaidas, kad galėjo būti atleistas nuo delspinigių tam tikrais motyvais, tačiau skundu neskundė Šiaulių apskr. VMI veiksmų, susijusiu su jo 2010-06-09 prašymu dėl atleidimo nuo delspinigių.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais.

Remiasi Akcizų įstatymo 2, 10, 11, 24 str., 3 str. 2 d., 4 str. 1 d., 8 str. 1 d. 6 p., 9 str. 1, 7, 9 d., MAĮ 8 str., 81 str. 2 d., 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. 2 d., 98 str. 2 d., 100 str. 1 d., 113 str. 1 d. 3 p., 139 str. 1 d. nuostatomis.

Pažymi, kad G. R. padarytos veikos atlikimas (neteisėtas tabako laikymas bei tabako produktų gamyba), G. R. kaltė ir kitos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2009-05-04 nuosprendžiu, kuriuo vadovaujantis buvo taikomi mokesčių teisės aktai. Kadangi Šiaulių apskr. VMI nėra teisminė institucija ir šiuo atveju buvo nagrinėjamas mokesčių teisės klausimas (mokestinis ginčas nepasiekė administracinės bylos etapo), šiai procedūrai nėra taikoma administracinių bylų teisena.

Reikalavimai sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo procedūrai ir turiniui nustatyti MAĮ 132 straipsnyje bei poįstatyminiuose teisės aktuose: mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-05-05 įsakymu VA-87, Patikrinimo pažymos FR0681 formos ir sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo FR0682 formos užpildymo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-05-10 įsakymu VA-90. Pažymi, jog šių nuostatų reikalavimų Inspekcija nepažeidė. MAĮ 131 str. 1 dalyje numatyta, jog mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto.

Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr.VA-144 (Žin., 2004, Nr. 118-4408; 2006, Nr. 28-973) (toliau – Taisyklės), 32.2 punkte nurodyta, kad sprendimas turi būti įformintas atskirame Sprendime dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių (FR1002 forma), išskyrus atvejus, kai atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių klausimas sprendžiamas mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimo ir/ar tvirtinimo metu. Šiuo atveju sprendimas turi būti įformintas sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Taisyklių 24 punkte nurodoma, jog tais atvejais, kai atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių klausimas sprendžiamas mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimo ir/ar tvirtinimo, mokestinio ginčo nagrinėjimo ar mokesčių permokų (skirtumo) įskaitymo mokestinėms nepriemokoms padengti metu, jis turi būti išnagrinėtas šioms procedūroms nustatyta tvarka ir terminais. Daro išvadą, kad mokesčių administratorius nepagrįstai G. R. pateiktą prašymą atleisti nuo delspinigių pripažino pastabomis dėl patikrinimo akto, bet dėl šio prašymo pasisakė sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kaip ir nustatyta minėtose teisės normose. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendimas dėl prašymo atleisti nuo delspinigių turėjo būti išnagrinėtas patikrinimo akto tvirtinimo procedūrai nustatytais terminais, t.y. per MAĮ 132 str. 4 d. numatytą 35 dienų terminą (iki 2010-06-28). Šiuo atveju sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo klaidingai G. R. prašymą traktavus kaip pastabas pavėluota priimti 16 d.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Akcizų įstatymo numatyta tvarka ir terminais G. R. atsirado pareiga mokėti akcizus ir šios pareigos jis nėra įvykdęs, todėl formalūs mokesčių teisės poįstatyminių aktų, reglamentuojančių mokesčių mokėtojų skundų nagrinėjimo procedūras, nuostatų pažeidimai neturi įtakos mokesčių mokėtojo pareigai tinkamai deklaruoti ir sumokėti įstatymo pagrindu atradusį mokestį.

Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su Šiaulių apskr. VMI 2010-07-14 priimtu sprendimu Nr. 14.4-52-41 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir VMI 2010-11-18 sprendimu Nr. 68-260 „Dėl G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundo“ (b. l. 33–35, 41–45, 50–54).

Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2009-05-04, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-18-154/2009, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199-2 straipsnio 1 dalį, priėmė nuosprendį, kuriame pripažino G. R. kaltu už tai, kad jis kartu su kitais šešiais asmenimis ? A. Š., R. K., A. V., V. G. (V. G.), K. M. (K. M.) ir A. N. (A. N.) sudarė organizuotą grupę ir susitarė organizuotoje grupėje daryti sunkų ir kelis nesunkius nusikaltimus, t. y. neturėdami licencijos vertėsi tabako gaminių gamyba, stambiu mastu ėmėsi neteisėtos ūkinės ir komercinės veiklos, t. y. cigarečių „Prima“ gamybos, tikslu jas realizuoti, pagamino didelį kiekį ? ne mažiau 32 000 pakelių cigarečių, šį didelį kiekį pagamintų cigarečių be leidimo pažymėjo svetimu „Prima“ prekės ženklu bei netikromis rusiškomis banderolėmis, bei pasikėsino iš laikomo 1196,488 kg tabako pagaminti nenustatytą kiekį cigarečių, pagamintas cigaretes be leidimo pažymėti svetimu prekės ženklu „Prima“ bei netikromis rusiškomis banderolėmis. G. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė ? paskirta 120 MGL (15 000 Lt) bauda, su 32 000 pakelių (640 000 vienetų) cigarečių „Prima“ ir 1196,488 kg susmulkinto tabako lapų su lapkočiais mišinio sunaikinimu. Šiaulių apygardos teismo 2009-05-04 nuosprendis įsiteisėjęs (b. l. 70–98).

Už 2005-08-11 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais ? banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes smulkintą tabaką ir cigaretes pareiškėjas akcizų nedeklaravo ir nesumokėjo. Tuo pagrindu mokesčių administratorius pareiškėjui paskaičiavo mokėtinus mokesčius į biudžetą: 5 920 Lt akcizų (cigarečių), 18 973 Lt akcizų (tabako), 4 106 Lt akcizų (cigarečių) delspinigių, 13 158 Lt akcizų (tabako) delspinigių (viso delspinigių: 17 264 Lt), ir paskirtas 1 776 Lt (30 proc.) akcizų (cigarečių) baudą bei 5 692 Lt (30 proc.) akcizų (tabako) baudą (viso baudų: 7 468 Lt).

Apmokestinimą akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, taip pat šio ginčo teisinius santykius reguliuoja Mokesčių administravimo įstatymas.

Akcizų įstatymas nustato prekių, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus. Remiantis Akcizų įstatymo 2 straipsnio, apibrėžiančio akcizų objektą, 1 dalies 2 punktu, akcizais apmokestinamas apdorotas tabakas. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizas dar nesumokėtas, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Akcizų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa (patalpos) ir (arba) teritorija (teritorijos), kuriuose šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat į jas atgabenti ar iš jų išgabenti Europos Bendrijos muitų teritorijoje laisvai cirkuliuojančias akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai pagal šį įstatymą akcizais apmokestinamų prekių gamyba (maišymas ar perdirbimas) neprivalo vykti akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. To paties įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, pažeisdamas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą, apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 9 dalies ir 10 straipsnio 8 dalies nuostatomis, už laikomus specialiaisiais ženklais ? banderolėmis nepaženklintus tabako produktus akcizai turi būti priskaičiuoti ir, vadovaujantis Akcizų įstatymo 11 straipsniu, sumokėti.

Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad pareiškėjas su kitais asmenimis neturėdami licencijos vertėsi tabako gaminių gamyba, stambiu mastu ėmėsi neteisėtos ūkinės ir komercinės veiklos, t. y. cigarečių „Prima“ gamybos, tikslu jas realizuoti, pagamino didelį kiekį ? ne mažiau 32 000 pakelių cigarečių, šį didelį kiekį pagamintų cigarečių be leidimo pažymėjo svetimu „Prima“ prekės ženklu bei netikromis rusiškomis banderolėmis, bei pasikėsino iš laikomo 1196,488 kg tabako pagaminti nenustatytą kiekį cigarečių, pagamintas cigaretes be leidimo pažymėti svetimu prekės ženklu „Prima“ bei netikromis rusiškomis banderolėmis. Pareiškėjas mokėtinų akcizų nedeklaravo ir nesumokėjo, t. y. pažeidė jam įstatymo nustatytą pareigą. Mokesčių mokėtojui laiku neįvykdžius savo pagrindinės prievolės atsiranda nauja prievolė ? sumokėti už pradelstą laikotarpį delspinigius.

Pagal MAĮ 131 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo centrinis mokesčių administratorius, Šiaulių apskr. VMI nepagrįstai pareiškėjo pateiktą prašymą atleisti nuo delspinigių pripažino pastabomis dėl patikrinimo akto, bet dėl šio prašymo pasisakė sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, ir šiuo atveju sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo klaidingai pareiškėjo prašymą traktavus kaip pastabas pavėluota priimti 16 dienų (pagal MAĮ 132 str. 4 d. sprendimas turėjo būti priimtas per 35 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo mokesčių mokėtojui terminą). Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju šio termino praleidimas, per klaidą pateiktą pareiškėjo prašymą atleisti nuo delspinigių palaikius pastabomis dėl patikrinimo akto, neturi įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui.

MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: a) yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas arba, b) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams ? fiziniams asmenims). MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis laikoma sunkia tais atvejais, kai fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.

Kadangi pareiškėjas skunde centriniam mokesčių administratoriui nurodė, kad vadovaujantis MAĮ 100 str. 1 d. 3 p., atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jis galėjo būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo, atsakovė skundžiamame sprendime pagrįstai, atsikirsdamas į šį argumentą, nurodė, jog nėra MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. nustatytų aplinkybių apie sudėtingą pareiškėjo ekonominę (socialinę) padėtį nagrinėjamu atveju, todėl atleisti pareiškėją nuo paskaičiuotų delspinigių nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-05-28 sprendime administracinėje byloje Nr. A6-238-2007 konstatavo, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato. LVAT 2008-11-06 sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-1832/2008 nurodyta, „kad mokesčių teisės pagrindinė paskirtis nėra baudimas. Mokesčių teisė ? tai finansų teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius nustatant ir surenkant mokesčius į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei pinigų fondus, visuma. Viena iš mokesčių teisės paskirčių užtikrinti pajamų gavimą, tam pasitelkiant ir atitinkamas užtikrinimo priemones inter alia baudas už neteisingą jų apskaičiavimą, sumokėjimą“.

Įvertinęs bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad Šiaulių apskrities VMI 2010-07-14 sprendimas Nr. 14.4-52-41 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, taip pat VMI 2010-11-18 sprendimas Nr. 68-260, yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais ar kitais argumentais. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

atmesti pareiškėjo G. R. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.