Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau teistas:

2014 m. lapkričio 27 d. Mažeikių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. ryto, per 4 mėnesius užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. visuomenės labui, 2015 m. gruodžio 23 d. bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. L. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2024 m. vasario 14 d., apie 14.00 val., Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), miško proskynoje esančiame name, miegamojo kambaryje, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu V. B. į kairę veido pusę akies srityje ir ne mažiau kaip 3 kartus iš kojos spyrė V. B. į kairės pusės šoną, taip padarydamas nukentėjusiajam V. B. kairės pusės IX ir X šonkaulių lūžius, kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kas sukėlė nukentėjusiajam V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Baudžiamoji atsakomybė už šią L. J. padarytą veiką yra numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. lapkričio 24 d., apie 22.44 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu trenkė vieną kartą rankos kumščiu savo žmonai S. J. į kaktą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Baudžiamoji atsakomybė už šią L. J. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Dėl 2024 m. vasario 14 d. nusikalstamos veikos 2024 m. kovo 29 d. įtariamasis L. J. kaltės nepripažino. Parodė, kad V. B. ranka jam suėmė už sprando ir pradėjo šaukti „ne tau, snargly, man aiškinti“. Liepė V. paleisti jo sprandą, bet jis nepaleido, ir tada sukdamasis iš dešinės rankos alkūnės, sudavė vieną kartą V. B. į veidą, nes V. kelis kartus sakė, kad paleistų jo sprandą. V. B. neišlaikęs pusiausvyros virto, kaip tiksliai nuvirto, nepasakys, bet jis atsitrenkė į virtuvėje esančią „kuknę“, po to nugriuvo ant grindų ir pradėjo aimanuoti, susiimdamas už šonų. Jis daugiau V. B. nieko nedarė. Neginčija fakto, kad jis su dešinės rankos alkūne sudavė V. B. vieną kartą sukdamasis į veidą, bet tai padarė, nes norėjo, kad paleistų jam sprandą. Jis V. B. tikrai iš kojos nesudavė jokių smūgių į šonkaulius. Tačiau apklausiamas 2024 m. balandžio 10 d. įtariamasis L. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko dėl to, kad atvykęs pas savo močiutę J. J., kuriai yra 81 metai, pamatė ją visą sumuštą ir ji jam pasakė, kad tai padarė jos sugyventinis V. B. Todėl jis supyko, tarp jo ir V. B. įvyko žodinis konfliktas. V. jam ranka suėmė už sprando, jis tada jam sakė, kad paleistų jo sprandą ir jis tada iš dešinės rankos alkūnės sudavė V. į veidą, kuris po jo suduoto smūgio nugriuvo, o jis tada ne daugiau kaip vieną kartą iš kojos, kažkur pataikydamas į šoną, kurį nepasakys, bet nestipriai įspyrė, bet tikrai jo nespardė. Po to jis supykęs išėjo iš močiutės namų. Dėl to, kad jis sužalojo V. B., nuoširdžiai gailisi, bet tai darė gindamas savo senyvo amžiaus močiutę. Po to jis bendravo telefonu su V. B., jo atsiprašė ir žino, kad jis jam jokių pretenzijų dėl to neturi.

2.1. Dėl 2024 m. lapkričio 24 d. nusikalstamos veikos L. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis kartu su žmona S. yra 14 metų, o santuokoje nuo 2017 m., turi 3 bendrus vaikus, gyvena žmonai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 24 d. jis kartu su draugais buvo mieste, ten būdamas vartojo alkoholį. Grįžo namo apie 22.30 val., pabeldė į buto duris, jas atidarė žmona, iš jos išraiškos suprato, kad bus blogai. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Dėl to, kad žmona nedavė jo raktų, piniginė, įvyko susistumdymas, jis, bandydamas išsilaisvinti iš jos rankų, kad paleistų jį, o tiksliau striukę, pradėjo mojuoti rankomis ir vieno to mojavimo metu trenkė rankos kumščiu žmonai į kaktą. Kadangi žmona toliau šaukė, daiktų negražino, norėdamas ją nuraminti, nustūmė į lovą ir viena ranka ją prispaudė, o kita ranka paėmė ją už kaklo ir jį suspaudęs pasakė, kad ji nusiramintų ir atiduotų daiktus. Tas suspaudimas buvo tik kelios sekundes. Tada ji nurimo, atsistojo ir atidavė jo daiktus, jis išėjo. Labai gailisi, kad žmonai sudavė tą smūgi, kad paėmė už kaklo ir tikrai nenorėjo to padaryti, didelę įtaką padarė suvartoto alkoholio kiekis. Po to įvykio jis net atsisakė alkoholio (t. 2, b. l. 75-78, 83-86, 100-103).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl 2024 m. vasario 14 d. nusikalstamos veikos

2. Nustatyta, kad 2025 m. sausio 23 d. nutarimu atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06216-24, pradėtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kuris buvo nutrauktas vadovaujantis BK 38 straipsniu nukentėjusiajam V. B. susitaikius su kaltinamuoju L. J. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutartimi šis nutarimas patvirtintas.

4. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia).

5. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą L. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis prisipažino sudavęs rankos kumščiu nukentėjusiajam V. B. į veidą, taip pat pripažino, kad spyrė V. B. į kairės pusės šoną. Nors kaltinamasis teigia, kad spyrė ne daugiau kaip vieną kartą, tačiau liudytoja apklausta J. J. teigė, kad L. J. V. B. spyrė ne mažiau kaip tris kartus. Įvertinus liudytojos parodymus, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus - kairės pusės IX ir X šonkaulių lūžiai, teismas laiko įrodyta, kad V. B. kaltinamasis su koja spyrė V. B. į kairės pusės šoną mažiau kaip tris kartus. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos J. J. nurodytomis aplinkybėmis. Specialisto išvada patvirtinta, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog L. J. sukėlė nukentėjusiajam V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini L. J. kaltės įrodymais. Teismo vertinimu, tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2024 m. lapkričio 24 d. nusikalstamos veikos

6. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo paties prisipažinimo patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

7.1. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2024 m. lapkričio 24 d., apie 22.44 val. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, L. J. kilusio konflikto metu kumščiu vieną kartą sudavė žmonai S. J. (nustatytas lengvas 0.50 prom. girtumas), į kaktą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to grumtynių metu pargriovė ją į lovą ir savo abejomis rankomis paėmęs S. J. už kaklo ją smaugė apie 30 sekundžių, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. L. J. iš įvykio vietos pasišalino ir sulaikytas nebuvo. Konflikto metu įvykio vietoje buvo ir įvykį matė sutuoktinių 3 nepilnamečiai vaikai. Ant S. J. kūno buvo matomi sumušimai, tačiau medikų pagalbos atsisakė (t. 1, b. l. 20-24).

7.3. 2024 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą pasitiko S. J., kuri paaiškino, kad jai būnant namuose, adresu Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), su savo nepilnamečiais vaikais G. J., J. J. ir D. J., į juos sugrįžo jos sutuoktinis L. J. Moteris nurodė, kad jos vyras namo sugrįžo būdamas stipriai neblaivus. Tada tarp S. J. ir L. J. kilo žodinis konfliktas, nes L. J. norėjo pasiimti automobilio raktus su mobiliuoju telefonu ir išvažiuoti su juo būdamas neblaivus. Dėl to S. J. automobilio raktus su jo mobiliuoju telefonu paslėpė. Tada 2024 m. lapkričio 24 d., apie 22.44 val., Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje L. J. kumščiu vieną kartą sudavė žmonai S. J., kuriai buvo nustatytas lengvas 0,50 prom. girtumas, į kaktą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Moteris nurodė skausmo skalėje iki dešimties balų ji patirtą skausmą vertina skaičiumi 5. Po to grumtynių metu L. J. pargriovė savo žmoną į lovą ir savo abejomis rankomis paėmęs S. J. už kaklo ją smaugė apie 30 sekundžių, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį skausmo skalėje iki dešimties balų ji įvertino skaičiumi 7. Po muštynių S. J. atidavė savo vyrui automobilio raktelius ir mobilųjį telefoną. Gavęs šiuos daiktus L. J. iš įvykio vietos pasišalino. Visą įvykį matė nepilnamečiai sutuoktinių vaikai. Kadangi įvykio vietoje su nepilnamečiais vaikais buvo neblaivi S. J., kuriai buvo nustatytas lengvas 0,50 prom girtumas, į įvykio vietą buvo pakviestos vaikų teisių darbuotojos. Apžiūrėjus įvykio vietą joje jokių nusikaltimo pėdsakų nesimatė, S. J. nurodė, kad įvykio vietą iki atvykstant sutvarkė. Apžiūrėjus nukentėjusiąją ant jos kaktos matėsi gumbas, ant kairės pusės peties nugaros pusėje buvo matomas įbrėžimas. Ant dešinės puses mentes buvo matomi įbrėžimai. Ant kaklo buvo matomas paraudimas. Medikų pagalbos S. J. atsisakė. Pareiškimas iš nukentėjusiosios gautas nebuvo (t. 1, b. l. 11-14).

7.4. 2024 m. lapkričio 25 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima S. J. Ant moters veido, kaktos matosi paraudimas, iškilimas, sumušimas. Ant moters nugaros, kairiojo peties matosi įbrėžimas - įdrėskimas, paraudimas. Ant dešiniojo peties mentės matosi pabraižymai. Ant moters kaklo matosi paraudimas (t. 1, b. l. 169-176).

7.5. 2024 m. gruodžio 3 d. apžiūros protokole, nurodyta, kad aprašomas pareigūno kūno kameros įrašas, pavadinimas PSS-20241124-225633UTC+0200. Pradžioje įrašo matosi, kaip policininkai eina link buto durų, duris atidaro nukentėjusioji S. J., kuri iškart praneša, kad ne ji skambino, o vyras, kuris išvažiavo girtas. Nurodė „skambino, pasakė, kad girtas pareina namo ir pradėjo vajų kelti. Žodžiu, girtas, atiduok man daiktus, atiduok man mašinos raktus, buto raktus. Aš jį pastūmiau, kad eitų į lauką ir tada jis mane už gerklės stvėrė, sako aš policiją iškviesiu, kad tu man daiktų neatiduodi ir t.t. Aš paslėpiau tuos daiktus po lova, kad jis neatimtų, tai jis pradėjo mane mušti, trenkė man čia į galvą (rodo kaktą) ir pradėjo smaugti. Aš jam sakau „pasiimk tuo daiktus“ ir jis išėjo. Į pareigūno klausimą, ar sukėlė fizinį skausmą, moteris atsakė „tiek teskaudėjo, truputį apibraižė ir čia į kaktą trenkė“. Paklausia, ar moteris blaivi, atsako „aš iš anksčiau esu vartojus šampano, o jis grįžo girtas“. Vėl prašo moters papasakoti, kaip smurtavo prieš ją ir ji nurodo, kad „sudavė kumščiu į kaktą ir mes susistumdėm, aš jam liepiau eiti lauk. Skaudžiai nebuvo, vertina 5 balais. Po to pavertė mane ant lovos ir pradėjo smaugti abiem rankomis apie 30 sekundžių. Sukėlė skausmą, kurį įvertino 6-7 balais, bet dabar nebeskauda“ (t. 1, b. l. 103-105).

7.6. 2024 m. lapkričio 25 d. nukentėjusioji S. J. parodė, kad kartu su L. J. yra 14 metų, iš jų santuokoje 7 metai, turi 3 bendrus vaikus, gyvena jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai. 2024 m. lapkričio 24 d., grįžus neblaiviam vyrui namo, jis pradėjo prašyti, kad ji atiduotų jo mamos namų raktus, piniginę ir telefoną. Ji buvo labai supykus ir pasakė, kad neduos, ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Vyras tuo metu skambino policijai, bet ji, nebaigus jam pokalbio, tą telefoną išplėšė iš rankų ir pabaigė skambutį. Taip padarė, nes išsigando, kad pati buvo vartojus šampano ir kad atvažiavus policija apie tai praneš vaikų teisėms. Tada pradėjo jį stumti pro buto duris, kad jis išeitų, ir jie tarpusavyje susistumdė (jį stūmė pro duris, o vyras brovėsi atgal tų daiktų pasiimti). Tada pradėjo jį stumti pro buto duris, kad jis išeitų ir jie tarpusavyje susistumdė (jį stūmė pro duris, o jis brovėsi atgal tų daiktų pasiimti), tada jį pačiupo už striukės ir temdama jį už striukės bandė vėl stumti iš buto ir tada jos vyras, bandydamas atsitraukti nuo jos ir bandydamas išlaisvinti iš jos rankų, pradėjo mosikuoti rankomis ir vienu tuo mosikavimusi pataikė jai rankos kumščiu į kaktą. Tas smūgis jai sukėlė fizinį skausmą jai skaudėjo, ji dabar balais negali įvertinti, nes ji tiesiog negali pasakyti, nes pilnai net paties konflikto neprisimena. Skausmas buvo ne daugiau 5 balų iš dešimties. Po suduoto smūgio ji dar labiau supyko ir dar aršiau pradėjo jį stumti pro buto duris, o jis, norėdamas ją nuraminti, nustūmė į lovą ir viena ranka ją prispaudė, o kita ranka paėmė jai už gerklės ir stipriai spaudė sakydamas, kad nusiramintų, kad nešauktų ir, kad atiduotų jo daiktus, kad jis išeis, kai atiduos daiktus. Tas kaklo suspaudimas jai sukėlė nepatogumą, bet ji negali pasakyti, ar jai skaudėjo. Suspaudimas buvo ne daugiau 5 sek. Policininkams nurodė balus tiesiog net nesuprasdama ir norėdama, kad viskas greičiau baigtųsi, ji pilnai net nepamena, ką nurodė jiems, nes pirmą kartą tokia situacija, labai išsigando, kad neiškviestų vaikų teisių ir nebūtų problemų. Po tų jo pasakytų žodžių jis ją paleido, ji jam atidavė jo daiktus ir jis išėjo. Tai viskas, ką gali pasakyti, dar kartą nori paminėti, kad atvykus policijai nesuprato viso situacijos rimtumo ir gal net perspaudė su tais skausmo balais ir visu įvykio apibūdinimu, ji per daug išsigando, kad nebūtų problemų, nes buvo abu išgėrę, o namuose vaikai. Nuo tos dienos sutuoktinis nebevartojo alkoholio ir pas juos neliko jokių nesutarimų (t. 1, b. l. 103-105, 110-113).

7. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kai smurtinio pobūdžio veiksmai atliekami prieš artimuosius giminaičius ar šeimos narius. BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šeimos nariai be kita ko yra kartu su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu gyvenantys sutuoktiniai ar partneriai.

8. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą L. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis pripažino sudavęs kumščiu savo sutuoktinei į kaktą, nurodė, kad jis mojavo rankomis ir vieno mojavimo metu trenkė rankos kumščiu žmonai į kaktą. Nukentėjusioji S. J. nurodė, kad smūgis į kaktą jai sukėlė fizinį skausmą, jį įvertino 5 balais iš dešimties, taip pat nurodė, kad po suduoto smūgio ji dar labiau supyko ant sutuoktinio ir dar aršiau jį stūmė pro duris. Asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad S. J. ant kaktos matosi paraudimas, iškilimas, sumušimas (t. 1, b. l. 64-76). Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos S. J. nurodytomis aplinkybėmis. Nors teigiama, kad gal bemosikuodamas sudavė, nors nenorėjo sužaloti, tačiau pat faktas, kad buvo suduota kumščiu, paneigia versiją, kad smūgis buvo suduotas besimosikuojant. Be to, likusios žymės ant sutuoktinės kaktos patvirtina, kad smūgis buvo pakankamai stiprus. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis, suduodamas sutuoktinei kumščiu į kaktą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo.

9. Nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini L. J. kaltės įrodymais. Teismo vertinimu, tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

10. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54 straipsniai). UŽ BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. UŽ BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą - viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

11. Kaltinamasis L. J. abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamasis dirba, anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis nuo psichikos ligų nesigydė, į priklausomybės ligų gydymo reikalingų asmenų sąrašus neįtrauktas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12.1. Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašė pripažinti kaltinamojo L. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog būdamas neblaivus kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis pats pripažino, kad prieš 2024 m. lapkričio 24 d., nusikalstamą veiką namo grįžo neblaivus, tą patį patvirtino ir nukentėjusioji S. J. ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad didelę įtaką 2024 m. lapkričio 24 d. nusikalstamai veikai padaryti turėjo suvartoto alkoholio kiekis, o po to įvykio jis net atsisakė alkoholio. Todėl atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybę, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tik dėl vienos iš jo padarytų nusikalstamų veikų, t. y. dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje.

12. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam L. J. paskyrus švelniausias bausmės rūšis, numatytas straipsnio sankcijose. Kadangi viešieji darbai gali būti skiriami tik esant kaltinamojo sutikimui, jo nesant kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos trukmę nustatant artimesnę minimaliai, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau vietoj jos taikant atitinkamus įpareigojimus atsižvelgus į nusikaltimų pobūdį ir tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas neblaivus. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą ir prieš savo šeimos narį, jam taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis, įpareigojant programą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius (redakcija, galiojusi iki 2025-02-01)).

13. Nustatant bausmę ir jos trukmę, teismas vadovaujasi BK 61 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) kuri lengvina asmens teisinę padėtį, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė.

14. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam skirtina 9 (devynių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmė. Parinkdamas bausmės trukmę, teismas šiuo atveju įvertina tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis prieš tai su nukentėjusiuoju buvo susitaikę, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų nereiškė, be to, kaltinamais atlygini Šaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, po nusikalstamos veikos praėjo vieneri metai, taip pat atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos pobūdį. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nustatytina bausmės trukmė – 6 (šeši) mėnesiai. Tokia bausmės trukmė, teismo vertinimu, atitinka kaltinamojo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas), jo nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį (abu sutuoktiniai konfliktavo, sukeltas fizinis skausmas).

15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskiriamos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią švelnesnės bausmės dalį, ir L. J. paskirtina subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau vietoj jos paskiriant įpareigojimus ir draudimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 5 dalies 4 punkte, ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 72² straipsnyje.

16. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau vietoj jos paskiriant įpareigojimus ir draudimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 5 dalies 4 punkte, ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 72² straipsnyje (BK 64¹ straipsnis).

IV. Civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai

17. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

18. Civilinį ieškinį byloje pareiškė Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl 214,10 eurų žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Tačiau bylos duomenimis patvirtinama, kad 2024 m. balandžio 16 d. kaltinamasis savanoriškai atlygino dalį žalos (50,00 Eur), o 2025 m. vasario 3 d. įtariamasis L. J. pateikė banko išrašą apie likusios 164,10 Eur sumos apmokėjimą Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

19. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino visą civiliniu ieškiniu prašytą priteisti žalos atlyginimo sumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tvirtini civilinį procesą pagal civilinės ieškovės civilinį ieškinį nutraukti (BPK 107 straipsnis).

20. L. J. 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 63, 64¹ bei 138 straipsnio 1 dalimi ir 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, visą bausmės laikotarpį L. J. įpareigoti:

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu visą bausmės laikotarpį L. J.:

- įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir L. J. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu visą bausmės laikotarpį L. J.:

- įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. J. paskirti galutinę sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu visą bausmės laikotarpį L. J.:

- įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, L. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir įpareigoti programą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

L. J. 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį procesą dėl civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam L. J.

Išaiškinti L. J., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba - Lietuvos probacijos tarnyba Vakarų Lietuvos skyrius.

Išaiškinti L. J., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti L. J., kad vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę jis gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 243 straipsnį, tačiau nubaudimas šiuo pagrindu neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę visą jos laikotarpį.

Išaiškinti L. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.